Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo Ž. Š. priešieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė 2010 m. liepos 30 d. Svėdasų Rk bažnyčioje ir Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 11). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Nuo 2012 metų vasario mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai. 2013 m. balandžio 17 d. ieškovė S. Š. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti išlaikymą vaikui po 200 Lt kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Sutuoktiniai nesutiko taikytis, prašė tenkinti jų reikalavimus pilna apimtimi.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jie pykdavosi dėl vaiko auklėjimo, kad atsakovui nepatiko gyventi pas jos tėvus, kad nepadėdavo jai buityje. Kaip jau minėta, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių, nenuginčijamų įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių galima tik daryti išvadą, kad šalys nesutarė, konfliktavo.

Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nurodė, kad ieškovė pasikeitė po gimdymo, su juo visiškai nesiskaitydavo ir pastoviai liepdavo jam išeiti iš namų, dėl ko jis, neapsikentęs tokio elgesio, paliko ieškovės tėvų namus. Atsakovas kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų nepateikė. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, jog santykiai tarp sutuoktinių jau kuri laiką pašliję, jie daugiau nei metai laiko negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalios, negerbė viena kitos, nerėmė viena kitos moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „Š“ , o atsakovui „Š“.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo

Kaip nustatyta, sutuoktiniai santuokoje susilaukė sūnaus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama S. Š., su kuria sūnus nuolat ir gyvena. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas ir vadovaudamasis vaiko interesais, teismas mano, kad K. Š. teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, bus tinkamai užtikrintos vaikui gyvenant su savo motina S. Š., todėl K. Š. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos S. Š. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000 Lt per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo vaikui, nes atsakovas tinkamai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką (CK 3.194 str.).

Kaip nurodo ieškovė, atsakovas nuo tada kai išvyko, pastovaus išlaikymo sūnui neteikė, periodiškai buvo pervedama tam tikra pinigų suma, kuri bendrai sudaro apie 600 litų. Ieškovė teigia, jog sūnaus mėnesiniams poreikiams yra reikalinga ne mažesnė kaip 800 Lt suma bei nurodo, jog šalių sūnus turi specialių poreikių. Bylos duomenimis sūnų išlaiko motina, kurios pajamos yra apie 800 litų. Atsakovo pajamos yra apie 400 litų. Teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių sveikatos būklę ir amžių, mano, kad atsakovas galėtų mokėti išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį (CK 3.208 str.). Šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka tėvo (atsakovo) materialinę padėtį, vaiko poreikius. Tėvas yra pajėgus priteistą sumą mokėti, byloje nėra duomenų, jog pastarasis turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Skolininko turtinės padėties pasikeitimas konstatuojamas, atsižvelgiant ne vien į jo materialinės padėties pasikeitimus - pablogėjimą ar pagerėjimą, bet į abiejų tėvų tolimesnes galimybes išlaikyti vaiką (CK 3.201 str.). CPK 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo 2013 m. balandžio 1 d.( CK 3.200 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių, t. y. laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2013-04-01, skaičiuojant po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį, kuris sudaro 5200 Lt. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo dienos, kada paliko šeimą ir išvyko iš gyvenamosios vietos 2012 m. vasario mėnesį, teikė išlaikymą sūnui minimaliai, bendrai per šį laikotarpį pervesdamas ar duodamas pinigų, kurie sudarytų apie 600 litų sumą. CK 3.200 str. numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas sūnui iš esmės neteikė išlaikymo nuo to momento, kai paliko šeimą ir išsikėlė gyventi atskirai (2012 m. vasario mėn.), teismas sprendžia, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas įvertinant, jog atsakovo materialinė padėtis yra sunki, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 300 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio d., ir iš šios sumos atimtina 600 Lt suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs kaip išlaikymą sūnui, t.y. iš atsakovo priteistina 3300 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nors ieškovė neprašė ją paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore, tačiau atsižvelgiant į tai, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.), išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti mažamečio K. Š. motinai S. Š. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Bendravimo tikslas yra dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Atsakovas šioje byloje yra pareiškęs reikalavimą nustatyti sūnaus bendravimo tvarką su atsakovu, pagal kurią atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi K. Š. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį paimant sūnų iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį iki 19 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, atostogų darželyje bei mokymosi metu atsakovė įpareigotina leisti sūnui, atsižvelgiant į sūnaus pageidavimą, ne mažiau kaip ½ dalį atostogų gyventi pas savo tėvą Ž. Š.. Apie pageidavimą paimti sūnų K. Š., Ž. Š. įsipareigoja informuoti S. Š. ne vėliau kaip prieš parą laiko. Apie tai, kad vaiko motina negali sudaryti sąlygų vaiko tėvui bendrauti su sūnumi dėl pateisinamų priežasčių (liga, išvykimas ir kt.) sutartyje aptartu laiku, S. Š. įpareigotina ne vėliau kaip prieš parą informuoti vaiko tėvą Ž. Š.. Kitomis savaitės dienomis (darbo dienomis bei savaitgaliais kai K. Š. bus pas motiną) ieškovė S. Š. įpareigotina leisti ne mažiau kaip du kartus į savaitę Ž. Š. bendrauti su sūnumi K. Š. jo gyvenamojoje vietoje nuo 9 iki 18 val. Apie pageidavimą lankyti K. Š., Ž. Š. įsipareigoja informuoti S. Š. ne vėliau kaip prieš parą laiko. Abipusiu Ž. Š. ir S. Š. sutarimu bendravimo laikas gali būti keičiamas.

Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, bet pažymi, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad sūnus tikrai negalėtų miegoti ar būti naujoje, jam nepažįstamoje aplinkoje, todėl ji prašo nustatyti pripratimo terminą po kelias valandas, pamažu pereinant prie ilgesnio bendravimo.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju teismas šalių sūnaus negalėjo išklausti, nes jis pakankamai mažas – jam tik nepilni treji metai. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių (jam dar nėra trejų metų), į jo sveikatos būklę (turi prie psichikos sutrikimų priskiriamą ligą – vaiko elgesio ir emocijų sutrikimas), į tai, jog atsakovas jau ilgą laiką (lyginant su sūnaus amžiumi) negyvena kartu su sūnumi ir jų tarpusavio santykiai turi būti atkuriami, nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka, kuri atitiks vaiko amžių, sveikatos būklę ir interesus. Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovo veiksmai susitikimų su sūnumi metu darytų sūnui neigiamą įtaką. Kaip matyti, atsakovas labai retai matosi su sūnumi, todėl teismas išklausęs šalis, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovę, mano, jog nustatant bendravimo su vaiku tvarką būtina nustatyti adaptacinį laikotarpį. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nėra pritaikyta vaiko amžiui bei būtinam adaptacijos laikotarpiui, todėl ji taisytina ir nustatytina teismo iniciatyva.

- pirmus tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ž. Š. bendrauja su sūnumi K. į savaitę vieną dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, dalyvaujant motinai S. Š., bendravimas vyksta ne vaiko ir ne tėvo gyvenamojoje vietoje;

- pradedant ketvirtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ž. Š. bendrauja su sūnumi K. nedalyvaujant motinai S. Š. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antro savaitgalio vieną dieną (penktadienį, šeštadienį arba sekmadienį arba pagal tėvų susitarimą kitą savaitės dieną jiems patogiu laiku) nuo 12 valandos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 valandą, t.y. būna su vaiku vienas penkias valandas (nuo kelintos valandos vaikas gali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos gali būti koreguojama bendru šalių susitarimu atsižvelgiant į vaiko dienos režimą);

- pradedant šeštuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ž. Š. bendrauja su sūnumi K. nedalyvaujant motinai S. Š. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 17 valandos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 valandos;

- praėjus metams laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, mokymosi atostogų metu K. Š., atsižvelgiant į jo pageidavimą, ne mažiau kaip ½ dalį atostogų gali gyventi pas savo tėvą Ž. Š.. Apie pageidavimą paimti sūnų K. Š., Ž. Š. turi informuoti S. Š. ne vėliau kaip prieš parą laiko. Apie tai, kad vaiko motina negali sudaryti sąlygų vaiko tėvui bendrauti su sūnumi dėl pateisinamų priežasčių (liga, išvykimas ir kt.) sutartyje aptartu laiku, S. Š. įpareigotina ne vėliau kaip prieš parą informuoti vaiko tėvą Ž. Š..

Pažymėtina, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Paaugus šalių sūnui, pradėjus lankyti mokyklą, ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, tėvai gali keisti patvirtintą bendravimo tvarką.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsiskolinimų

Nutraukiant santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). Kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo, turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai bendrų skolų neturi. Ieškovė asmeninių kreditorinių įsiskolinimų neturi. Atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsiskolinimų. Atsakovo kreditoriai Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, antstolis S. V., UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinė ligonių kasa, A. R. ir Valstybinė mokesčių inspekcija informuoti apie vykstantį skyrybų procesą, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Bitė Lietuva“, nurodė, kad neprieštarauja, jog įsiskolinimai būtų laikomi asmeniniais atsakovo Ž. Š. įsiskolinimais, kiti kreditoriai nuomonės nepareiškė, todėl visi aukščiau nurodyti kreditoriniai įsiskolinimai pripažintini asmeniniais Ž. Š. įsiskolinimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškinys ir priešieškinys patenkintas iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų taisyklių. Be to, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkintas iš dalies, teismas mano, kad yra pagrindas, bei yra protinga ir sąžininga nepriteisti šalims jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybei iš atsakovo priteistina 207 Lt [(300x12x3proc.)+(3300x3proc.)] nesumokėto žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista remiantis įstatymu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2010 m. liepos 30 d., Svėdasų Rk bažnyčioje ir Anykščių rajono savivaldybės CM skyriuje, akto įrašo Nr. 57, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę „Š.“, o atsakovui – „Š.“.

Nepilnamečio K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. Š..

Priteisti nuo 2013 m. balandžio 1 d., iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečiui sūnui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam motinos S. Š., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 300 Lt (tris šimtus litų) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. sūnaus K. Š. išlaikymui 3300 Lt (tris tūkstančius tris šimtus litų).

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę K. Š.., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę S. Š., išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

- pirmus tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ž. Š. bendrauja su sūnumi K.

į savaitę vieną dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, dalyvaujant motinai S. Š., bendravimas vyksta ne vaiko ir ne tėvo gyvenamojoje vietoje;

- pradedant ketvirtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ž. Š. bendrauja su sūnumi K. nedalyvaujant motinai S. Š. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antro savaitgalio vieną dieną (penktadienį, šeštadienį arba sekmadienį arba pagal tėvų susitarimą kitą savaitės dieną jiems patogiu laiku) nuo 12 valandos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 valandą, t.y. būna su vaiku vienas penkias valandas (nuo kelintos valandos vaikas gali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos gali būti koreguojama bendru šalių susitarimu atsižvelgiant į vaiko dienos režimą);

- pradedant šeštuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ž. Š. bendrauja su sūnumi K. nedalyvaujant motinai S. Š. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 17 valandos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 valandos;

- praėjus metams laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, mokymosi atostogų metu K. Š., atsižvelgiant į jo pageidavimą, ne mažiau kaip ½ dalį atostogų gali gyventi pas savo tėvą Ž. Š.. Apie pageidavimą paimti sūnų K. Š., Ž. Š. turi informuoti S. Š. ne vėliau kaip prieš parą laiko. Apie tai, kad vaiko motina negali sudaryti sąlygų vaiko tėvui bendrauti su sūnumi dėl pateisinamų priežasčių (liga, išvykimas ir kt.) sutartyje aptartu laiku, S. Š. įpareigotina ne vėliau kaip prieš parą informuoti vaiko tėvą Ž. Š..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo Ž. Š. turimi kreditoriniai įsiskolinimai Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, antstoliui S. V., UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinei ligonių kasai, A. R. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai yra laikomi asmeniniais atsakovo Ž. Š. įsiskolinimais.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 207 Lt (du šimtus septynis litus) žyminio mokesčio. Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.