- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-754-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18110-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“
- Ieškovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Longrent“ dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ priešieškinį ieškovei I. G. dėl išlaidų namo remontui atlyginimo ir teisės atlikti gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus be ieškovės sutikimo, trečiasis asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė UAB „Longrent“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės I. G. jos namo daliai tenkančias namo remonto išlaidas 8 181,81 Eur, pripažinti atsakovei teisę be ieškovės sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) 92 844,50 Eur pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą, priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – padaryti įrašą viešame registre dėl ieškovei I. G. priklausančių 35/100 pastato-gyvenamojo namo, 35/100 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių ir 263/752 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Longrent“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia priešieškinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės turtinė padėtis bloga, ji neturi pakankamai pajamų, o tai suponuoja prielaidą, kad ieškovė vengdama įvykdyti prievoles gali perleisti savo turtą. Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie ieškovės slapstymąsi, gyvenamosios vietos pakeitimą, būsimą, galimą turto perleidimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, jog ieškovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad yra neįvykdytų vykdomųjų raštų ar neužbaigtų vykdomųjų bylų ieškovės atžvilgiu. Vien atsakovės nurodymas, kad ieškovės turtinė padėtis bloga, ir jokių pagrindžiančių įrodymų nepateikimas negali būti vertinamas kaip ieškovės siekis išvengti būtent šioje byloje atsakovės reiškiamų reikalavimų vykdymo. Jokių kitų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių ieškovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti priimtą teismo sprendimą, atsakovė nenurodė ir nepateikė teismui, nors būtent jai tenka tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovei laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Longrent“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir padaryti įrašą viešame registre dėl I. G. priklausančių 35/100 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 263/752 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priešieškiniu prašoma reikalavimo suma ieškovei I. G. laikytina didele. Ieškovė pati asmeniškai savo finansinę padėtį vertina neigiamai, t. y. teikia teismui įrodymus apie prastą savo finansinę padėtį, prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kai mokėtina žyminio mokesčio suma nesiekia 800 Eur, todėl akivaizdu, kad dešimt kartų didesnė atsakovės reikalaujama suma ieškovei būtų didelė. Dėl to egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus atsakovei.
1.2. Teismas neįvertino kartu su priešieškiniu atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, kad ieškovė I. G. nebendradarbiauja su atsakove, nepriima jai skirtos korespondencijos, todėl atsakovei faktiškai neįmanoma susisiekti su bendraturte ieškove (visi jai siųsti laiškai grįžta neįteikti). Akivaizdu, kad ieškovės I. G. nebendradarbiavimas bendrosios nuosavybės naudojimo ir valdymo klausimais, net ir nesant teisminio ginčo, neabejotinai rodo, kad ieškovė nusistačiusi priešiškai atsakovės atžvilgiu, nelinkusi bendradarbiauti ir geranoriškai vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus atsakovei.
1.3. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą – nesukelia ieškovei neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jos teisių bei teisėtų interesų, proporcingumo principo ir nevaržo teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė ne tik nepažeidžia ieškovės interesų, bet priešingai, užtikrina bylos nagrinėjimo metu tarp šalių padėties stabilumą ir, nors eliminuoja galimybę ieškovei disponuoti nekilnojamuoju turtu, tačiau neapriboja tokių nuosavybės teisės sudėtinių dalių kaip valdymas ir naudojimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės UAB „Longrent“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus priešieškinio pagrįstumo egzistavimo, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės UAB „Longrent“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės I. G. atžvilgiu atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantė (atsakovė) UAB „Longrent“ su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia iš esmės 2 argumentais: 1) ieškovės turtinė padėtis sunki, todėl priešieškinio suma jai yra labai didelė; 2) ieškovė yra nesąžininga, nes nebendradarbiauja su atsakove bendrosios nuosavybės naudojimo ir valdymo klausimais, nepriima jai skirtos korespondencijos, kas rodo, kad ieškovė nebus linkusi geranoriškai vykdyti teismo sprendimą.
13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
14. Pažymėtina, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
15. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
16. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Longrent“ ieškovės I. G. nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė nebendradarbiauja su atsakove bendrosios nuosavybės naudojimo ir valdymo klausimais, nepriima jai skirtos korespondencijos, kas rodo, kad ieškovė nusistačiusi priešiškai atsakovės atžvilgiu ir nelinkusi geranoriškai vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus atsakovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovė šiais argumentais ieškovės nesąžiningumą grindžia tik atskirajame skunde, t. y. prašyme pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė šių argumentų apskritai nenurodė ir teismas jų nevertino priimdamas skundžiamą nutartį. Antra, šie atsakovės atskirojo skundo argumentai niekaip nepagrindžia ieškovės nesąžiningumo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nenustatyti konkretūs ieškovės I. G. nesąžiningi veiksmai, kuriais siekiama pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nesutinka su atsakovės priešieškiniu. Taigi šiuo atveju vertintina, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė nebendradarbiauja bendrosios nuosavybės naudojimo ir valdymo klausimais, sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką ir savaime nepagrindžia ieškovės nesąžiningumo, jos ketinimo perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus prastą ieškovės turtinę padėtį, tačiau nenurodžius jokių pagrįstų motyvų dėl ieškovės (ne)sąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.