- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-8744-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01557-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- S. A., S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. K., A. D., D. D., N. B., D. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. K., A. D., D. D., N. B., D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. S. A. ir S. K. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos po savo tėvo A. C. (toliau – ir velionis), mirusio (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjos yra velionio dukros. Po velionio mirties, pareiškėjos sužinojo, kad senelio P. C. vardu, po jo mirties ((duomenys neskelbtini)), buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę kaimo (gyvenamojoje) vietovėje. Pareiškėjos taip pat sužinojo, kad jų velionis tėvas paveldėjo savo tėvo P. C. turtą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimas nebuvo įregistruotas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos manė, kad velionis registruotino nekilnojamojo turto neturi, įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau visu likusiu velionio turtu (asmeniniai daiktai, baldai ir kt.) naudojosi ir rūpinosi pareiškėjos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmenuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuoti asmenys V. K., A. D., D. D., N. B., D. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Teismas iš NŽT 2011 m. spalio 12 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. C.“ nustatė, jog NŽT atkurė nuosavybės teises mirusiajam P. C. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 21 d. sprendimu – į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės pateikto 2007 m. vasario 7 d. liudijimo nustatyta, kad velionis yra vienas iš trijų kitų paveldėtojų P. C. turto.
11. Teismas taip pat nustatė, kad po velionio mirties pareiškėjos ar kiti (suinteresuoti) asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kitų galimų velionio įpėdinių nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėjusios jį faktiškai valdyti.
12. Pareiškėjos paaiškino, kad po velionio mirties pasidalino tėčio asmeniniais, namų apyvokos daiktais, kuriuos prižiūri ir rūpinasi iki šiol. Apie tai, jog tėvas nespėjo priimti senelio palikimo sužinojo tik dabar, tad ėmėsi visų priemonių priimti velionio palikimą.
13. Šio sprendimo 10-12 punktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ „Registrų centras“ pažymos, NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2007 m. vasario 7 d. liudijimas.
14. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjų paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuotas asmuo byloje NŽT pareiškimui neprieštarauja, tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjų paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjos po savo tėvo A. C. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusios jį faktiškai valdyti.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
16. Atsižvelgdamas į šios nutarties 10-14 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos S. K. ir S. A. po savo tėvo A. C. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusios paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjusios paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjoms S. K. ir S. A. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.