Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais, atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

6.1. pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo sutuoktinė, Ukrainos pilietė T. R. gim. (duomenys neskelbtini), su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo sutuoktinė), ir nepilnametė duktė Ukrainos pilietė S. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo duktė), nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. spalio 1 d. turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu (negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių), ginčo dėl to nėra;

6.2. pareiškėjas turėjo dvi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d. ir nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d., bei tris leidimus laikinai gyventi: nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. kovo 19 d. galiojęs leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. galioję leidimai laikinai gyventi – verslo pagrindu;

6.3. pareiškėjas Migracijos departamentui MIGRIS priemonėmis 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą Nr. 2508-LLG-3177 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (toliau – ir Prašymas). Prie Prašymo 2025 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjas dėl karinės padėties negali grįžti į Ukrainą, kitais UTPĮ nustatytais (verslo ar darbo) pagrindais jis negali kreiptis (jo valdoma įmonė „laikinai nedirba“, o pareiškėjas kaip darbuotojas neturi reikalingos darbo patirties per pastaruosius 3 metus);

6.4. atsižvelgiant į LVAT praktiką ir į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas keturių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi – sunkūs nusikaltimai ir dvi – apysunkiai nusikaltimai, padarymu, vadovaudamasis Aprašo 12.4 ir 13.2 papunkčiais, Policijos departamentas pateikė Migracijos departamentui Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei;

6.5. išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (pareiškėjas yra pagrįstai įtariamas padaręs 2 sunkius ir 2 apysunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikoje, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei). Atsižvelgiant į Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad asmens interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis, teisėtas interesas, jog Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai šia savo teise nepiktnaudžiautų ir jos neišnaudotų neteisėtoms veikoms atlikti, todėl ir atsisakymas asmeniui išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką) pasiekti, lyginant su teisės asmeniui nesuteikimu gyventi Lietuvos Respublikoje;

6.6. nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašas) ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašas:

7.1. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra išvardyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti UTPĮ 4 straipsnio dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio dalyje 4 nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei;

7.2.1. Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis, be kita ko, privalo patikrinti duomenis apie užsienietį: Administracinių nusižengimų registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) padaręs administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų. Jeigu nustatoma, kad užsienietis yra (buvo) padaręs administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų, už kuriuos jam skirta (skirtos) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bauda (baudos), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu 1 bazinės socialinės išmokos dydis, patikrinama, ar bauda (baudos) yra sumokėta (sumokėtos); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jis nebuvo teistas <...> (Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.3 ir 64.4.4 papunkčiai);

7.2.2. jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ar prašymas išduoti leidimą, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir nustatoma, kad yra Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.1 papunktyje nurodytų duomenų apie perspėjimą dėl asmens atsargaus, tikslinio ar konkretaus patikrinimo arba perspėjimą dėl asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu, Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.3 papunktyje nurodytų duomenų apie užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus, Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.4 papunktyje nurodytų duomenų apie užsieniečio pripažinimą įtariamuoju, kaltinamuoju ar jo teistumą arba Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.5, 64.4.6 ir (ar) Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.7 papunktyje nurodytų duomenų, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS policijai išsiunčia paklausimą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Policija, patikrinusi turimus duomenis apie užsienietį, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu išvadą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Jeigu policija dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados per nustatytą terminą, tai apie tai per MIGRIS ar raštu informuoja Migracijos departamentą. Bendras policijos išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos. Kai nustatoma, kad policija vertinimą, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai arba užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, atliko išduodant ar keičiant šio užsieniečio leidimą laikinai gyventi, o atlikus Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 64.4.1, 64.4.3–64.4.7 papunkčiuose nurodytus patikrinimus naujų duomenų apie šį užsienietį nenustatyta, šiame punkte nurodytas reikalavimas išsiųsti paklausimą nevykdomas Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 71 punktas);

7.3.1. Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: <...> jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 12.4 papunktis). Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad <...> jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 13.2 punktas); jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas (Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 13.4 papunktis);

7.3.2. Policijos departamento pareigūnas, gavęs įstaigos, įgaliotos nagrinėti užsieniečio prašymą, paklausimą dėl prašymą pateikusio užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo (toliau – ir paklausimas), atlieka Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 6.1–6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, be kita ko, – pagal paklausime nurodytus užsieniečio duomenis patikrina Policijos registruojamų įvykių, Administracinių nusižengimų, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų (per šį registrą – Interpolo duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje), Prevencinių poveikio priemonių taikymo, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registruose, ar užsienietis nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jis nebuvo teistas, ar nėra paskelbta jo tarptautinė ar nacionalinė paieška, ar jam nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės, ar jis nebuvo padaręs administracinių nusižengimų. Policijos departamento pareigūnas, nustatęs, kad užsienietis, kuriam išduotas teisę atvykti ir (ar) gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantis ar patvirtinantis dokumentas, ar kitas užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, parengia išvadą dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ją teikia Migracijos departamentui (Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 4 ir 6 punktai bei 11.1 papunktis).

8. Nei UPTĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).

9. LVAT pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024). Tačiau kartu pažymėtina, jog faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (LVAT 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė tuo pagrindu, kad negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

11. Policijos departamentas Išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šis vertinimas grindžiamas tuo, kad 2024 m. liepos 15 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį (sunkūs nusikaltimai) bei BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (apysunkiai nusikaltimai) ir šioje byloje pareiškėjas 2025 m. balandžio 29 d. pripažintas įtariamuoju, jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Įtariama, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule, panaudodamas suklastotus dokumentus panaikino turtinę prievolę – gyventojų pajamų mokesčio ir kitų socialinių mokesčių sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą įmonės finansinę apskaitą, į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, savo ir bendrininkų grupės naudai panaikino turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 553 720,65 Eur PVM ir 312 456,65 Eur pelno mokesčio, taip pat be teisėto pagrindo išgrynino 3 401 125 Eur, kuriuos panaudojo neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti ir asmeninėms bendrininkų grupės reikmėms tenkinti. Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių.

12. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime atsižvelgė į Išvadoje pateiktą informaciją apie pareiškėjo daromas (jam inkriminuojamas) teisei priešingas veikas (nusikaltimus) taip pat į kompetentingos institucijos – Policijos departamento – pateiktą šių veikų vertinimą. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, asmuo galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Sukčiavimo nusikaltimai kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes mažina pasitikėjimą visuomenėje, daro didelę ekonominę žalą, stiprina organizuotą nusikalstamumą, pažeidžia moralines normas ir kenkia verslo aplinkai. Tai gali lemti socialinę destabilizaciją, didesnį nusikalstamumą ir visuomenės saugumo pablogėjimą. Grėsmės viešajai tvarkai realumas taip pat grindžiamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos laiko ir vietos atžvilgiu, t. y. asmuo jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdamas leidimus laikinai gyventi. Kartu tai reiškia, kad asmuo, turėdamas dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje bei keliauti po Šengeno valstybių teritorijas, piktnaudžiavo įgyta teise būti Lietuvoje, šią teisę išnaudojo nusikalstamoms veikoms atlikti. Tai itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir leidžia konstatuoti, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

13. Be to, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius 4 metus 11 kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus: neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikta Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracija, mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys; neįvykdė nustatyto imperatyvaus nurodymo pranešti apie komandiruojamų darbuotojų darbo pradžią; neužtikrino, kad jo valdomoje įmonėje dirbtų darbuotojai, kurie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. dirbtų legaliai; nekontroliavo, kad statybos objekte dirbant aukštyje būtų įgyvendintos priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą; iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio pastatymą transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava; vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; viršijo greitį. Taigi, atsakovo pateikti duomenys patvirtina nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus. Teismas pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, kad nurodomi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai pagrindo nesuteikia ir įrašyti neigiamam pareiškėjo įvaizdžiui sustiprinti, remiantis teismų praktika, būtent pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų pobūdis ir dažnumas savaime sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui (LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4823-525/2019).

14. Be to, teismo vertinimu, atsakovas Sprendime neapsiribojo fakto, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, taip pat jam buvo pareikšti įtarimai dėl 2 sunkių nusikaltimų ir 2 apysunkių nusikaltimo padarymo, konstatavimu, bet įvertino šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, visumą ir tuo pagrindu nurodė, jog pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

15. Vertinant skundo argumentus, susijusius su nekaltumo prezumpcija akcentuotina, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus yra taikomos UTPĮ (specialiojo įstatymo) nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja BK nuostatos. Nei Migracijos departamentas, nei teismas, nagrinėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimą, nesprendžia, ar asmuo (užsienietis) yra padaręs nusikaltimą(us), jei yra padaręs, – tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios šių nusikaltimų sudėtį ir ar pagrįstai vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas. Migracijos departamentas Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo/nekaltumo dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo klausimo ir savo Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

16. Akcentuotina ir tai, kad ginčijamo Sprendimo priėmimui neturėjo būti nustatyta, kad pareiškėjas būtų įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės, numatytos UTPĮ, neprilygsta priemonėms, numatytoms BK, ir priemonių taikymas pagal UTPĮ nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros dalis. Minėtas vertinimas yra atliekamas pagal UTPĮ nuostatas, atsižvelgiant į LVAT praktiką.

17. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad UTPĮ vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.). LVAT praktika patvirtina, kad ginčijami sprendimai gali būti priimti nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio užsieniečių atžvilgiu (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (LVAT 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020).

18. Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 12 punktas nustato, jog nustačius bet kurią šiame punkte egzistuojančią aplinkybę, laikytina, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 12.4 punkte konkrečiai įvardinta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Policijos departamento išvadoje aiškiai nurodoma dėl kokių priežasčių pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, būtent dėl jam pareikštų įtarimų padarius du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus.

19. Nors pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas ir neaišku, ar bus priimtas, tai nereiškia, jog vien esant pareikštiems įtarimams dėl sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymo Policijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo pateikti Išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 96 straipsnio 2 dalį, grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Kol ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu tebėra vykdomas, jam taikytos kardomosios priemonės, laikytina, kad įtarimai pareiškėjui pareikšti pagrįstai.

20. Pareiškėjas aplinkybių dėl jam pareikštų įtarimų neginčija, tik deklaratyviai teigia, kad tai negali sudaryti pagrindo pripažinti, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo nesivadovauti kompetentingos institucijos Išvada bei priimti kitokį sprendimą, kadangi UTPĮ būtent Policijos departamentą įpareigoja pateikti išvadą dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Kaip nustatyta, Išvada yra motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis.

21. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tyrimas bei nebuvo individualiai ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, akcentuotina, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, ir kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (LVAT 2022 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1134-415/2022). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

22. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

23. Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti/pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas/pakeitimas neatitinka valstybės viešosios tvarkos interesų.

24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, spręsdamas dėl konkrečios priemonės taikymo pareiškėjui, Sprendime taip pat nustatė ir įvertino kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y. nustatė, jog: pareiškėjas turėjo dvi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d. ir nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d.; pareiškėjas taip pat turėjo tris leidimus laikinai gyventi: nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. kovo 19 d. galiojęs leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, o nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. galioję leidimai laikinai gyventi - verslo pagrindu; pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo įdarbintas nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. kovo 8 d., nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. vykdė individualią veiklą, taip pat yra įdarbintas nuo 2022 m. spalio 3 d. iki šiol, tačiau nuo 2025 m. liepos mėn. nėra duomenų apie jam priskaitomą darbo užmokestį; pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. spalio 18 d. buvo Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės akcininku ir nuo 2023 m. kovo 29 d. yra kitos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės akcininku, kuriam priklauso 48 proc. (14 400 Eur) įstatinio kapitalo; pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravęs nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2021 m. kovo 29 d., nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d.; pareiškėjas nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įsigijęs; pareiškėjo sutuoktinė turėjo du nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus darbo pagrindu, ir vieną šeimos susijungimo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d., buvo įdarbinta nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. sausio 31 d., nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 3 d., nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. ir yra įdarbinta nuo 2025 m. kovo 3 d. iki šiol įmonėje, kurioje nuo 2024 m. lapkričio 13 d. yra vienintelė dalyvė bei direktorė, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. taip pat yra dar vienos Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės dalyvė, kuriai priklauso 50 proc. 15 000 Eur) įstatinio kapitalo; gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje buvo deklaravusi nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2024 m. gegužės 18 d. ir yra deklaravusi nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki šiol. Pareiškėjo nepilnametė duktė turėjo penkis nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus mokslo Lietuvoje pagrindu, gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo deklaruota nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir yra deklaruota nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki šiol. Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametė duktė turi nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. spalio 1 d. galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus UTPĮ 40 straipsnio l dalies 8 punkto nustatytu pagrindu (negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių). Sprendime taip pat akcentuota, kad jei pareiškėjui nėra saugu grįžti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Ukrainoje, jis gali pasinaudoti teise apsigyventi kitoje Ukrainos vietoje, gauti viduje persikėlusio asmens statusą ir naudotis šio statuso suteikiamomis teisėmis.

25. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde neginčija Sprendime nustatytų aplinkybių ir pateikto jų vertinimo, konkrečių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos priimant ginčijamą Sprendimą, taip pat nenurodo ir nedetalizuoja. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, užsienietis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Užsienietis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi verslo pagrindu. Kartu tai reiškia, jog užsienietis, turėdamas dokumentą, suteikiantį teisę dirbti, gyventi Lietuvos Respublikoje bei keliauti po Šengeno valstybių teritorijas, piktnaudžiavo įgyta teise būti Lietuvos Respublikoje, šią teisę išnaudojo nusikalstamoms veikoms atlikti. Tai itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir leidžia konstatuoti, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

26. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi tvirtus šeiminius ryšius (pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametė duktė yra Ukrainos pilietės, kuriuos Lietuvoje šiuo metu gyvena pagal galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių)). Tačiau teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų įtarimams, jog būdami Lietuvoje jie galėtų nesilaikyti Lietuvos įstatymų ir savo veiksmais galėtų sukelti pavojų Lietuvos visuomenės nariams.

27. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis, o siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti asmens, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ir atsisakymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįstai laikė proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.

28. Teismas pažymi, kad pareiškėjui pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nelaikytina kliūtimi Migracijos departamentui atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijami šioje administracinėje byloje, buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, juo nepriimti sprendimai dėl pareiškėjo išsiuntimo ar grąžinimo. Pagal UTPĮ 124 straipsnio 3 dalį, užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju atsakingos institucijos nepriima sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu tokie sprendimai jau priimti, sustabdo jų vykdymą tol, kol išnyks šioje dalyje nurodytos priežastys. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl vienas kitam prieštaraujančių valstybės institucijų sprendimų yra atmestini (LVAT 2025 m kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA).-1334-502/2025).

29. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti asmens, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ir atsisakymas asmeniui išduoti ir/ar pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Kaip matyti, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas

(Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis 88 straipsnio 1 punktas).

31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, kurie nekeičia nagrinėjamos bylos rezultato, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

A. R. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.