Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, nuo 2006 m. gegužės 12 d. susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete ir turintis nepilnametį sūnų. Pareiškėjas turi gyvenamąją vietą Vilniuje bei dirba pagal darbo sutartį Vilniuje esančioje lietuviškoje bendrovėje UAB „Carbon Biotech Distributors“. Paskutinis pareiškėjui suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 2 d.

2.2. 2020 m. rugsėjį buvo pradėta ir tebevyksta pareiškėjo prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra (byla dėl atsisakymo suteikti prieglobstį nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT)).

2.3. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, bei konstatuodamas, kad pareiškėjas nepalaiko glaudžių ir nepertraukiamų socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

2.4. Pareiškėjas nurodė, kad jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas dar 2021 m. spalio 11 d. pateikė Migracijos departamentui Mykolo Romerio universiteto profesorių mokslinę išvadą (toliau – ir Mokslinė išvada), kurioje buvo įvertinti pareiškėjui JAV pareikšti įtarimai bei tai, ar jie buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK). Mokslinėje išvadoje konstatuota, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pareiškėjui pareikšti kaltinimai neatitinka jokio BK nusikaltimo sudėties – tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 straipsnyje. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos galėtų būti kvalifikuotos pagal BK 1751 straipsnį (neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas), o tai yra apysunkis nusikaltimas. Tačiau BK 1751 straipsnyje apibrėžtą veiką nustatęs įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d., ir dėl to pareiškėjas šiuo pagrindu negali būti išduodamas ir atitinkamai vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

2.5. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas nei į Šengeno valstybių informacinę sistemą, nei į tarptautinės policijos organizacijos Interpolo duomenų bazę kaip įtariamasis ar kaltinamasis. Dėl pareiškėjo galimų grėsmių vertinimas galimas tik Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – ir Tikrinimo aprašas), 13.3 punkto pagrindu dėl iš užsienio institucijų gautos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, dėl ko Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos byla.

2.6. Pareiškėjo ekstradicijos byla pradėta remiantis JAV 2019 m. lapkričio 7 d. Kolumbijos apskrities teismo Didžiosios žiuri suformuluotu kaltinimu bei JAV Teisingumo departamento 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymu dėl ekstradicijos. Šiuose JAV institucijų dokumentuose pareiškėjui inkriminuojami veiksmai pagal Jungtinių Valstijų Kodeksą (angl. U.S.C.) teisiškai kvalifikuojami taip: a) 18 skyriaus 371 straipsnis (susitarimas daryti įnašus per tarpininkus, pateikti melagingus pareiškimus ir daryti melagingus įrašus dokumentuose); b) 52 skyriaus 30122 ir 30109(d)(1)(A)(i) straipsnis ir 18 skyriaus 2 straipsnis (įnašai per tarpininkus ir padėjimas bei prisidėjimas); c) 18 skyriaus 1001(a) (2) straipsnis ir 2 straipsnis (melagingi pareiškimai ir padėjimas bei prisidėjimas); d) 18 skyriaus 1519 ir 2 straipsnis (melagingų įrašų sudarymas ir padėjimas bei prisidėjimas); e) 52 skyriaus 30116(1) ir 30109(d)(1)(A)(i) straipsnis, 18 skyriaus 2 straipsnis (pernelyg dideli įnašai ir padėjimas bei prisidėjimas); f) 18 skyriaus 1503 straipsnis (kliudymas). Tuo tarpu BK 216 straipsnio 1 dalyje apibrėžta veika (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 1956 str., BK 184 straipsnio 2 dalis (patikėto didelės vertės turto iššvaistymas) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 1341 straipsnis, BK 300 straipsnio 1 dalis (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 1028 straipsnis, BK 222 straipsnio 1 dalis (apgaulinga buhalterinė apskaita) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 15 skyriaus 78ff straipsnį, BK 231 straipsnio 1 dalis (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 111 straipsnį.

2.7. Jeigu Policijos departamento išvadoje būtų pateiktas teisingas JAV pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK, tuomet nebūtų nei imperatyvių (Tikrinimo aprašo 12 p.), nei fakultatyvių (Tikrinimo aprašo 13 p.) pagrindų pripažinti, kad pareiškėjas kelia (ar gali kelti) grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Tai reiškia, kad Policijos departamento išvada (pažyma), kuria grindžiamas Migracijos departamento sprendimas, yra neteisinga bei nepagrįsta.

2.8. Migracijos departamentas privalėjo vertinti Policijos departamento išvadą ne formaliai, o objektyviai: atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo ir kad prieglobsčio byloje dar yra vertinama, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės pareikšti įtarimai yra sufabrikuoti ir / ar tėra pareiškėjo neteisėto persekiojimo forma.

2.9. Pareiškėjas nuo 2006 m. gegužės 12 d. yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete ir turi mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena kartu, kartu augina mažametį sūnų ir vienas kitu nuolat rūpinasi, palaiko šeimyninius santykius, tvarko bendrą ūkį. Pareiškėjas taip pat Lietuvoje turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Gedimino pr. 24-78A, Vilnius, kur yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso butas Klaipėdoje. Pareiškėjo sutuoktinės tėvai ir kiti giminaičiai taip pat gyvena Lietuvoje. Su jais tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo mažametis sūnus taip pat nuolat palaiko ryšius. Pareiškėjas Lietuvoje turi daugybę draugų ir pažįstamų. Nuo 2020 m. rugpjūčio pabaigos pareiškėjas apskritai nei karto nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Dėl to, skirtingai nei nurodė Migracijos departamentas, būtent Lietuva (o ne JAV) yra pareiškėjo ir jo šeimos narių interesų centras. Aplinkybė, kur yra pareiškėjo ir jo šeimos narių interesų centras, apskritai neturi būti vertinama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) šeimos susijungimo pagrindu.

2.10. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Policijos departamento pažyma yra parengta formaliai. Nėra įvertinta, ar užsienio valstybės pareikšti įtarimai (kaltinimai) yra teisėti bei pagrįsti. Užsienio valstybės pareikšti įtarimai (kaltinimai) yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus apsiribojant tik absoliučiai paviršutinišku prašančios ekstradicijos valstybės pateiktos abstrakčios informacijos vertinimu. Tiek Policijos departamento pažymoje, tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ekstradicijos bylos dokumentuose pateikiama pareiškėjo veikų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą neatitinka JAV įstaigų suformuluoto kaltinimo teisinių ir faktinių pagrindų.