- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- ATP-46-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00855-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. P. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas M. P. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą nubaustas subendrinta nuobauda 590 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Telšių rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 19 d. buvo gautas M. P. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi M. P. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui M. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepakankamai pagrįstą ir priimti naują nutarimą – sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo dvidešimt keturių mėnesių iki šio nutarimo priėmimo dienos.
Skunde M. P. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas net nenurodė, kokie yra administracinės nuobaudos tikslai, kurių nebūtų galima pasiekti sutrumpinus jam specialiosios teisės atėmimo terminą. Kartu nurodo, kad ATPK 20 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, ir daro apibendrintą išvadą, kad administracinė nuobauda turi du tikslus: 1) nubausti ir 2) išauklėti, kad įstatymų būtų laikomasi, bendros gyvenimo taisyklės būtų gerbiamos, nauji teisės pažeidimai nebebūtų padaromi.
M. P. teigimu, nors jis savo prašyme teismui išsamiai argumentavo, kad jau yra nubaustas ir perauklėtas, laikosi teisės bei moralės normų, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui vertinant visiškai kitokias aplinkybes, t. y. tai, kad jis (M. P.) padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų ir tai, kad dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, buvo nukrypta nuo aktualios teismų praktikos, taip pat pažeistos ATPK 20 ir 329 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Mano, kad tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiama nutartį.
Be to, pasak M. P., teismas iš esmės suabsoliutino aplinkybę, kad jo padarytas KET pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių pažeidimų. Nurodo, kad sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, pažeidimo, už kurį paskirta nuobauda, pavojingumas, jo pobūdis nevertinami, nes šios aplinkybės jau įvertintos paskiriant nuobaudą. Kad turėtų būti vertinamos tokios aplinkybės, ATPK 329 straipsnis nenumato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N-502-1886-06, Nr. N-756-565-07, Nr. N-756-801-07 ir kt.). Pažymi, kad tiek pažeidimo pobūdis, tiek ir kitų pažeidėjo atsakomybei įtakos turinčių aplinkybių nustatymas labiau reikšmingas sprendžiant pažeidėjui skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimą (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreipia dėmesį, kad ATPK 329 straipsnyje neišskirti pažeidimai, už kurių padarymą nebūtų galima trumpinti paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Be to, pažeidimo pobūdis, kuris be kita ko, jau buvo įvertintas skiriant nuobaudą, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-505-185/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-922-211/2016).
Skunde taip pat pažymima, kad nors sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo be kita ko būtina įvertinti: 1) pažeidėjo asmenybę, 2) jo požiūrį į nuobaudą bei 3) elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N4-1277/2012), apylinkės teismas minėtų aplinkybių nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
M. P. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymėjo, kad jo (M. P.) nurodytos aplinkybės nelaikytinos itin reikšmingomis ir ypatingomis, nes ATPK 329 straipsnyje įstatymų leidėjas nėra nurodęs, kad pagrindas taikyti šią teisės normą yra išimtinės, ypatingos aplinkybės. Mano, kad teismas nepagrįstai minėtą normą aiškino plečiamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. P. skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo skundo netenkinti.
M. P. skundas netenkinamas.
ATPK 329 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.
Iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai: būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, ir įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Nors M. P. skunde pažymėjo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie yra administracinės nuobaudos tikslai, akivaizdu, kad jam šie tikslai yra žinomi – pastarasis savo skunde išvardijo ATPK 20 straipsnyje nurodytus administracinės nuobaudos tikslus.
Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti, taigi teismas, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai pažymėjo, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtinta teisė yra išimtinė.
Nors iš bylos duomenų matyti, kad formalieji ATPK 329 straipsnio taikymo pagrindai nagrinėjamu atveju yra: nuo teisės vairuoti transporto priemones M. P. atėmimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko ir per šį laikotarpį pastarasis naujų KET pažeidimų nepadarė (b. l. 12–14), yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 6), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 8), tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę, t. y. ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant transporto priemones, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui, nes tai asmenį charakterizuoja, rodo jo požiūrį į nuobaudą, ir sudaro pagrindą spręsti, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Akivaizdu, kad teismas ATPK 329 straipsnio taikymo M. P. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, o ne formaliai. Teismas pagrįstai vertino ir M. P. asmenybę, t. y. tai, kad jis dirba ir teisė vairuoti jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 10), taip pat tai, kad pastarasis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis – 1,82 promilės neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Be to, iš bylos matyti, kad iki administracinio teisės pažeidimo, už kurį yra nubaustas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, M. P. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą jam net du kartus buvo atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis iš ankstesnio baustumo nepasimokė ir vėl padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o tai rodo, kad pastarasis išvadų iš savo elgesio nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Esant tokioms aplinkybėms, pritariama apylinkės teismo išvadai, kad sutrumpinus M. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį M. P. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.