- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- N1-297-953/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00419-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mechanikos mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini) , šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI-PN, teistas 11 kartų:
1) 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 4 mėn.;
2) 2014-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinus su 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 m. 5 mėn.;
3) 2014-10-15 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 mėn. 2015-01-21 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 2014-10-15 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 m. 8 mėn.;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2015-02-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. subendrinus su 2014-10-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 5 mėn., vadovaujantis BK 82 str. skirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
5) 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
6) 2015-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2015-01-21 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
7) 2015-04-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2015-06-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-09, 2015-03-06, 2015-04-16 nuosprendžiais, subendrinus, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn. 2015-08-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi paskirtas bausmes subendrinus, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.;
8) 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., subendrinus su 2015-08-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo;
9) 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (4 veikos) - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;
10) 2015-11-16 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimu;
11) 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo dviem nuosprendžiais ir 2015-11-16 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 m. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartimi nuteistajam R. M., 2015-11-16 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 3 metus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. N1-571-771/2015) paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metais 6 mėnesiais, su 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ) paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 metais 5 mėnesiais, ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatė 4 (ketverius) metus 5 (penkis) mėnesius, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 13 d., Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , parašydamas ir išsiųsdamas laišką Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei L. M., kuris iš minėtos įstaigos išsiųstas 2015-11-18 ir Šiaulių apygardos prokuratūroje L. M. gautas 2015-11-24, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizini smurtą L. M. ir jos artimųjų atžvilgiu, vertė L. M. perduoti turtą, t. y. kiekvieną savaitę mokėti po 100 eurų, pervedant šią sumą į R. M. ir D. B. banko sąskaitas.
Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje, kameroje buvo dviese kartu su D. S.. D. B. pažįsta, su juo kartu darė nusikaltimus, tačiau vienoje kameroje su juo nebuvo. Per tą laikotarpį yra rašęs Vilniaus teismui skundus, o laiškų pareigūnams nėra rašęs. Nukentėjusiąją žino, ji palaikė kaltinimą byloje, kurioje jis buvo kaltinamasis, o ji – prokurorė. Ta byla buvo išnagrinėta, tačiau neprisimena kada, galėjo būti 2015 m. iki spalio – lapkričio mėn. Ikiteisminio tyrimo metu buvo jo prašyta pateikti lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, tačiau jų nepateikė, nes tingėjo, nenorėjo rašyti. Teismo parodyti rankraštiniai įrašai rašyti ne jo ranka. Negali paaiškinti, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad tie įrašai daryti jo ranka. Jis neserga psichinėmis ligomis. Iš įkalinimo įstaigos rašė tik skundus, o kitai prokurorei nerašė jokio laiško. Prokuroro rodytame rašte rašysena jam nepažįstama. Kitoje byloje jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigų ir jis jiems nurodė, kad nerašė laiško. Jis neprisimena, kad būtų sakęs, jog prokurorei V. rašė laišką iš neturėjimo ką veikti. Ir viename laiške, ir kitame laiške yra tas pats raštas, tačiau tai ne jo raštas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad prokurorę L. M. jis žino, ji palaikė kaltinimą byloje, kurioje jis buvo nuteistas už plėšimą. Apie kažkokį grasinančio pobūdžio laišką minėtai prokurorei, kuris jai parašytas jo vardu, jis nieko nežino, pats jokio laiško prokurorei nerašė, kas jo vardu galėjo jį parašyti ir išsiųsti prokurorei L. M. jis nežino (182-183 b. l.).
Nukentėjusioji L. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino aplinkybes, kurios susijusios su kaltinamojo R. M. rašytu laišku, kuris buvo adresuotas tiesiogiai jai. Pernai rudenį lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas laiškas, tačiau adresuotas jai asmeniškai. Susipažinusi su laiško turiniu, suprato, kad laiškas rašytas ir pasirašytas kaltinamojo R. M., o laiško turinys buvo grasinančio pobūdžio ir buvo grasinama tiesiogiai jai, jos šeimos nariams, išsakant grasinimus tokio pobūdžio, kad reikalinga kiekvieną savaitę pervesti po 100 eurų į R. M. ir B. sąskaitas, o jei ne, tai bus susidorota su ja ir jos šeimos nariais. Pažodžiui laiško turinio neprisimena, tačiau turinys ir tai, kad tarnybos metu buvo tekę susidurti su R. M. ir B., žinojo, kad jie yra teisti laisvės atėmimo bausme, o tą rodė ir laiškas, kuris buvo siųstas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, davė pagrindo manyti, kad šie grasinimai yra realūs ir tai sukėlė jai baimę ir įtampą, todėl kreipėsi tarnybiniu pranešimu į aukštesnįjį prokurorą. Gavus grasinančio pobūdžio laišką, bylos R. M. ir B. atžvilgiu jau buvo išnagrinėtos, t. y. baudžiamoji byla, kurioje R. M. ir B. buvo kaltinamieji, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir byla buvo baigta. Laiškas buvo adresuotas asmeniškai jai, o grasinama buvo jai, vaikams ir šeimos nariams. Apie šį laišką šeimoje niekas nežino, nes nenorėjo šeimos narių jaudinti ir sukelti jiems papildomos įtampos, todėl apie tai jiems nesakė, o kreipėsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015-11-24 buvo gautas jai adresuotas grasinančio pobūdžio laiškas (Šiaulių apygardos prokuratūroje užregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Pagal ant voko esančias antraštes suprato, kad laiško siuntėjas yra nuteistasis R. M., kuris laisvės atėmimo bausmę atlieka Kauno nepilnamečių pataisos namuose. Laišku buvo atvirai grasinama jai ir jos šeimos nariams fiziniu susidorojimu ir iš jos reikalaujama kas savaitę į nuteistųjų R. M. ir D. B. sąskaitas pervesti po 100 eurų. Su R. M. ir D. B. jai teko susitikti Šiaulių apylinkės teisme palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) . Šioje byloje nurodyti asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Jokių asmeninių santykių su R. M. ir D. B. nėra turėjusi ir neturi, juos žino tik kaip asmenis, kurie buvo kaltinamieji baudžiamojoje byloje jai palaikant valstybinį kaltinimą. Mano, kad laiške nurodyti grasinimai jai ir jos šeimos nariams yra realūs ir gali būti įvykdyti, atviri grasinimai ir piniginių lėšų reikalavimas jai kelia nerimą ir baimę dėl jos ir jos šeimos saugumo. Dėl laiško turinio, išreikštų grasinimų, ji pasijuto nesaugi, patyrė neigiamas emocijas, dėl to jai padaryta moralinė žala. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Apie R. M. laišką ir jame nurodytus grasinimus ji savo šeimos nariams nieko nepasakojo nenorėdama jų bauginti ir jaudinti. Mano, kad R. M. ir galimai D. B. grasindami jai ir jos šeimos nariams bei reikalaudami pervesti pinigines lėšas į jų asmenines sąskaitas, siekė ją ir jos šeimos narius įbauginti ir gauti iš to sau turtinės naudos, todėl jiems turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (6-7, 12-13 b. l.).
Įstatyminė atstovė O. M. paaiškino, kad sūnus R. M. būdamas 4 m. amžiaus krito nuo krepšinio stovo, patyrė traumą, todėl pateko į reanimaciją. Su sūnumi ji vargdavo, nes nenorėdavo klausyti, tačiau jai negrasino ir prieš ją „nekėlė rankos“. Jis šlaistydavosi, neidavo į mokyklą, buvo daug draugų iš įvairių miestų. Sūnus yra linkęs fantazuoti. Jis niekada nesiskųsdavo, jog kažko bijo. Ji nežino, kodėl dabar jis neigia kaltę, nežino, ar neprisimena įvykio aplinkybių, nes jis turi gera atmintį. Dabar jis yra ne namuose, tai gal atsirado kokių nors sutrikimų. Sūnus yra gulėjęs ligoninėje dėl nervų.
Liudytoja O. M., R. M. atstovė pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežinojo apie sūnaus siųstą laišką prokurorei (163-164 b. l.).
2015-11-18 R. M. parašytas laiškas adresuotas L. M.. Laiške kreipiamasi „Labas L.“ ir aiškiai išsakoma pozicija, kad būtent ji palaikė kaltinimą jo byloje ir aiškiai įvardijami grasinančio pobūdžio išsireiškimai, bei reikalaujami pinigai (16, 17 b. l.).
2015-12-22 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad R. M. atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius (19 b. l.).
2016-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-10 (16) nurodyta, kad rankraštinius įrašus ant voko (išsiųstas 2015-11-18 Nr. 12-M19), išskyrus įrašus „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-11-13 laišką, adresuotą L. M., pradėtą žodžiais „Labas l.!...“ ir baigtą žodžiais “...laukiu 100€“, išskyrus įrašus atspauduose, parašė R. M. (28-30 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).
Turto prievartavimo sudėtis (BK 181 straipsnio 1 dalis) yra formali, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, ar panaudojant kitokią psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2008, 2K-253/2008, 2K-22/2011 ir kt.).
Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad apie grasinančio pobūdžio laišką prokurorei jis nieko nežino, pats jokio laiško prokurorei nerašė, kas jo vardu galėjo jį parašyti ir išsiųsti nežino. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigiami nukentėjusiosios L. M. parodymais, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas jai adresuotas grasinančio pobūdžio laiškas. Pagal ant voko esančias antraštes suprato, kad laiško siuntėjas yra nuteistasis R. M.. Laišku buvo atvirai grasinama jai ir jos šeimos nariams fiziniu susidorojimu ir iš jos reikalaujama kas savaitę į nuteistųjų R. M. ir D. B. sąskaitas pervesti po 100 eurų. Su R. M. jai teko susitikti Šiaulių apylinkės teisme palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Mano, kad grasinimai jai ir jos šeimos nariams yra realūs ir gali būti įvykdyti, atviri grasinimai ir piniginių lėšų reikalavimas jai kelia nerimą ir baimę dėl jos ir jos šeimos saugumo. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme vykusioje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje R. M. 2015-09-15 nuosprendžiu pripažintas kaltu, nukentėjusioji L. M., toje byloje dalyvavusi kaip prokurorė, palaikė kaltinimą. Ši aplinkybė įrodo, kad R. M. galėjo turėti priešiškumą L. M. atžvilgiu. Kaltinamojo R. M. kaltę, tai, kad būtent jis siuntė grasinančio pobūdžio laišką nukentėjusiajai, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad rankraštinius įrašus ant voko (išsiųstas 2015-11-18 Nr. 12-M19), išskyrus įrašus „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-11-13 laišką, adresuotą L. M., pradėtą žodžiais „Labas l.!...“ ir baigtą žodžiais “...laukiu 100€“, išskyrus įrašus atspauduose, parašė R. M. (28-30 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, R. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius, kas rodo, kad R. M. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2015-11-18 R. M. parašytame laiške L. M. aiškiai įvardijami grasinančio pobūdžio išsireiškimai bei reikalaujami pinigai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 13 d., Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, parašydamas ir išsiųsdamas laišką Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei L. M., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizini smurtą L. M. ir jos artimųjų atžvilgiu, vertė L. M. perduoti turtą, t. y. kiekvieną savaitę mokėti po 100 eurų, pervedant šią sumą į R. M. ir D. B. banko sąskaitas. Subjektyvioji R. M. turto prievartavimo pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, t.y., R. M. suvokė, kad verčia kitą asmenį – nukentėjusiąją L. M., įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas) ir norėjo taip veikti. Kadangi, kaip jau minėta, turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento, o realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi, todėl remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų kaltinamojo R. M. kaltei įrodyti, o jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis R. M. yra teistas 10 kartų, tačiau jis nelaikomas recidyvistu, kadangi pagal LR BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Kaltinamasis R. M. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas (37-50 b. l.), baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 str. (158 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centrų įskaitose neįrašytas (34, 35, 36 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga visuomenei, nes buvo grasinama susidoroti su nukentėjusiąja, kuri yra prokurorė, ir jos šeimos nariais, nusikaltimą įvykdė neatlikęs bausmės, dar būdamas kalinimo vietoje, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas artimas sankcijos vidurkiui, kadangi kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 str.). Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas artimas sankcijos vidurkiui, kadangi byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, labai jauno amžiaus, todėl skirti laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos maksimumui nėra teisinio pagrindo.
Iš LITEKO duomenų matyti, kad R. M. buvo nuteistas 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo dviem nuosprendžiais ir 2015-11-16 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 m.
Be to, Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartimi nuteistajam R. M., 2015-11-16 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 3 metus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. N1-571-771/2015) paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metais 6 mėnesiais, su 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ) paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 metais 5 mėnesiais, ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatė 4 (ketverius) metus 5 (penkis) mėnesius, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Iš 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio bei Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartiems matyti, kad 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo subendrinti ankstesni 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo du nuosprendžiai ir 2015-11-16 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendis paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę, tačiau Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartimi minėti nuosprendžiai dar kartą buvo subendrinti tarpusavyje taip pažeidžiant dvigubo bausmių bendrinimo taisyklę.
Esant šiai aplinkybei, šioje baudžiamojoje byloje paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinama su 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine laisvės atėmimo bausme pagal LR BK 63 str. 4 d. 9 d. nuostatas, kadangi 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pirmiau išspręstas ankstesnių nuosprendžių paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, nei 2016-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. 9 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo, 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. lapkričio 16 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžius.
Bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, t.y., 2016 m. balandžio 4 d.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.