- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-342-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- SIA „B2Kapital“
- Suinteresuotas asmuo
- T. K., S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos SIA „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2283-1028/2020 pagal pareiškėjos SIA „B2Kapital“ prašymą suinteresuotiems asmenims T. K., S. K., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja SIA „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismo prašė nustatyti, kad skolininkei T. K. priklauso 1/2 turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K., (nuolatinė išmoka iš VSDFV Šiaulių skyriaus; butas su rūsiu 5,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa Nr. 52, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolio A. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1713-632/2019 dėl 1853,18 Eur skolos ir 84,90 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės T. K. išieškotojos SIA „B2Kapital“ naudai.
3. Pareiškėja nurodė, jog vykdant vykdomąjį dokumentą, antstolis nustatė, kad T. K. sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Šiaulių skyriaus, taip pat nustatytas ir areštuotas skolininkės T. K. ir jos sutuoktiniui S. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu 5,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa Nr. 52, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad skolininkei T. K. priklauso 1/2 minėto turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, teismas nutarė nustatyti kad skolininkei T. K. (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis sutuoktinio S. K. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš VSDFV.
6. Teismas nurodė, jog nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV išmoką.
7. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų apie tai, ar nebūtų įmanoma išieškoti skolos iš skolininkės sutuoktinio VSDFV išmokos per 18 mėnesių. Kadangi skolos suma pagal vykdomąjį dokumentą yra apie 2000 Eur, teismas sprendė, kad skola kartu su vykdymo išlaidomis šiuo metu negalėtų viršyti 4000 Eur sumos, dėl ko išieškojimo nukreipimas į būstą negalimas. Teismas pažymėjo, kad vykdomoji byla užvesta 2019 metais, taigi, vykdoma dar visai neseniai, dėl ko, nepabandžius išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas iš skolininkės sutuoktinio VSDFV išmokos, neturėtų būti skubama nukreipti išieškojimą ir į kitą areštuotą skolininkų nekilnojamąjį turtą.
8. Teismas akcentavo, kad nesant galimybės išieškoti skolą iš VSDFV išmokų, skolininkės turto dalis bendrame nekilnojamame turte taip pat turėtų būti prašoma nustatyti taip, kad iš jos būtų galima išieškoti – pavyzdžiui, į visą negyvenamąją patalpą Nr. 52, turėtų būti surinkti duomenys apie jos būklę, paskirtį, vertę, taip pat ir analogiški duomenys apie sutuoktinių būstą, kitą turtą, jei toks būtų, kad būtų galima nustatyti teisingas skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtinas bendro turto dalis.
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymą tenkino tik dėl VSDFV išmokų bei nurodė, jog aplinkybėms pasikeitus, galimi pakartotiniai kreditorės prašymai ir dėl kito turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties pareiškėja (apeliantė) SIA „B2Kapital“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja nurodė, jog antstolis pateikė informaciją, kad VSDFV duomenimis atsakovės sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę išmoką – 172,45 Eur, todėl teismui nustačius, jog atsakovei T. K. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio pajamų, gaunamų iš VSDFV, galima būtų tikėtis daugiausiai 17,25 Eur išskaitymų kas mėnesį, o tai leidžia daryti prielaidą, jog skolai padengti visiškai reikėtų mažiausiai 116 mėnesių.
12. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės vardu yra dar keturios vykdomos bylos pas kitus antstolius. Realizavus skolininkei priklausantį turtą, gautos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka būtų skirstomos visiems prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, todėl teismas, atsisakydamas nustatyti skolininkės turto dalį ir tai motyvuodamas tuo, kad iš skolininkės SIA ,,B2Kapital“ naudai išieškoma nepakankama suma, pažeidžia teisėtus išieškotojos interesus kuo greičiau atgauti įsiskolinimą. Teismas, nustatęs, kad teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui nepakanka antstolio pateiktos informacijos, galėjo prašyti pateikti trūkstamus dokumentus ir paaiškinimus dėl atliktų veiksmų.
Atsiliepimas
13. Antstolis A. B., atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neobjektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog realizavus skolininkei priklausantį turtą, gautos lėšos nustatyta tvarka būtų skirstomos visiems prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, todėl teismas, atsisakydamas nustatyti skolininkės turto dalį ir tai motyvuodamas tuo, kad iš skolininkės SIA„B2Kapital“ naudai išieškoma nepakankama suma, pažeidžia teisėtus išieškotojos interesus kuo greičiau atgauti įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų išieškotojų naudai išieškomas sumas, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš antstolių informacinės sistemos apie visose antstolių kontorose skolininkės atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas ir išieškomas sumas.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
17. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1713-632/2019 dėl 1853,18 Eur skolos ir 84,90 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės T. K. išieškotojos SIA „B2Kapital“ naudai.
19. Pagal civilinės bylos duomenis – antstolis nustatė, kad T. K. sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Šiaulių skyriaus, taip pat nustatytas ir areštuotas skolininkės T. K. ir jos sutuoktiniui S. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas.
Dėl ginčo esmės
20. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
21. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
22. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
23. Pagal civilinės bylos duomenis – antstolis nustatė, kad T. K. sutuoktinis S. K. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Šiaulių skyriaus; kad skolininkei T. K. ir jos sutuoktiniui S. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso nekilnojamasis turtas; pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad skolininkei T. K. priklauso 1/2 minėto turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K.
24. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
25. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV išmoką.
27. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016 11 punktą).
28. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad byloje nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV išmoką, nustatytina skolininkei priskirtina bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Akcentuotina, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Kaip jau minėta, turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
29. Kaip jau minėta, CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
30. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
31. Šioje byloje pareiškėja nurodė apie antstolio nustatytą ir areštuotą skolininkei bei jos sutuoktiniui priklausantį turtą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie sutuoktiniams priklausančio turto būklę, paskirtį, vertę ir pan., kad būtų galima nustatyti teisingas skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtinas bendro turto dalis. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėtų būti surinkti duomenys apie sutuoktinių būstą bei kitą turtą, kad būtų galima spręsti dėl teisingo skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtino bendro turto dalių nustatymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą tenkino tik dėl VSDFV išmokų, ir išaiškino, kad aplinkybėms pasikeitus, galimi pakartotiniai kreditorės prašymai ir dėl kito turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pareiškėjos teisių bei interesų nepažeidžia.
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.