Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos SIA „B2Kapital“ prašymą suinteresuotiems asmenims T. K., S. K., antstoliui Arturui Bložei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo teismo nustatyti skolininkės T. K. turto, esančio bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dalį.

Suinteresuoti asmenys nuomonės dėl prašymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/19/00412 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. K. išieškotojos SIA „B2Kapital“ naudai. Skolininkė yra susituokusi su S. K.. Antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininkės bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininkės sutuoktinio gaunamą nuolatinę išmoką iš VSDFV Šiaulių skyriaus, nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad išieškojimas iš skolininkės asmeninio turto konkrečiu momentu negalimas, kadangi tokio turto nėra, skolininkė savo oficialių pajamų neturi, todėl antstolis areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nagrinėjamu atveju bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju civiliniame kodekse numatytų pagrindų nustatyti mažesnę, o ne 1/2, dalį nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir S. K. VSDFV išmoką.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pateiktas pareiškimas tenkintinas dėl turto dalies nustatymo VSDFV išmokos atžvilgiu.

Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 str. 1 d.). Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų (CPK 663 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus aukščiau nurodytos teisės normos taikytinos ir skolininko sutuoktinio gaunamoms pajamoms. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų apie tai, ar nebūtų įmanoma išieškoti skolos iš skolininkės sutuoktinio VSDFV išmokos per 18 mėnesių. Kadangi skolos suma pagal vykdomąjį dokumentą yra apie 2000 Eur, manytina, kad skola kartu su vykdymo išlaidomis šiuo metu negalėtų viršyti 4000 Eur sumos, dėl ko išieškojimo nukreipimas į būstą ir negalimas. Vykdomoji byla užvesta 2019 metais, taigi, vykdoma dar visai neseniai, dėl ko, nepabandžius išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas iš skolininkės sutuoktinio VSDFV išmokos, neturėtų būti skubama nukreipti išieškojimą ir į kitą areštuotą skolininkų nekilnojamąjį turtą. Nesant galimybės išieškoti skolą iš VSDFV išmokų, skolininkės turto dalis bendrame nekilnojamame turte taip pat turėtų būti prašoma nustatyti taip, kad iš jos būtų galima išieškoti – pavyzdžiui, į visą negyvenamąją patalpą Nr. 52. Tačiau taip pat turėtų būti surinkti duomenys apie jos būklę, paskirtį, vertę, taip pat ir analogiški duomenys apie sutuoktinių būstą, kitą turtą, jei toks būtų, kad būtų galima nustatyti teisingas skolininkei ir jos sutuoktiniui priskirtinas bendro turto dalis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas šiuo metu tenkintinas tik dėl VSDFV išmokų. Aplinkybėms pasikeitus, galimi pakartotiniai kreditorės prašymai ir dėl kito turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti kad skolininkei T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš VSDFV.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.