- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2-891-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00758-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui pareiškėjo J. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. J., teigdamas, kad yra likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ (toliau – ir įmonė) kreditorius, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei įmonės nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Top consult“, prašydamas gražinti įmonei gyvenamą namą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė įmonės bankroto procese pardavinėjo be varžytinių, laisvu pardavimu nurodytą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 panaikino 2021 m. sausio 27 d. įmonės kreditorių komiteto sprendimą, priimtą 2-uoju klausimu, kuriuo, be kita ko, nutarta pardavinėti nurodytą turtą visą kartu be varžytinių laisvu pardavimu; uždraudė nemokumo administratorei realizuoti turtą. Pareiškėjo teigimu, įmonės kreditorių komitetas viršijo savo kompetenciją, nes klausimo dėl galimybės juridinio asmens nekilnojamąjį turtą parduoti ne iš varžytinių sprendimas yra priskirtas kreditorių susirinkimui, toks klausimas yra tiesiogiai susijęs su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, todėl dėl jo turėjo pasisakyti būtent kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas ieškiniu prašė grąžinti įmonei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjo ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti – tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą; nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą; ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos.
3. 2025 m. liepos 14 d. pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuriuo prašė įpareigoti nemokumo administratorę įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir grąžinti gyvenamąjį namą su sklypu įmonei. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri nėra apeliacijos dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 5 dalis).
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų.
5. 2025 m. liepos 28 d. pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, prašydamas įpareigoti nemokumo administratorę įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir grąžinti įmonei gyvenamąjį namą su sklypu.
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė gauto atskirojo skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti – tinkamai suformuluoti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą. Teismas nustatė, kad atskirajame skunde dėstomos proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos, tačiau nenurodoma, kodėl šis teisinis reglamentavimas yra aktualus netiesioginio ieškinio byloje; nepasisakoma, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu yra ginčijama teismo byloje priimta 2025 m. liepos 21 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų šias aplinkybes, t. y. nenurodė atskirojo skundo pagrindo. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas nesuformulavo jokio CPK 337 straipsnio reglamentavimą atitinkančio reikalavimo apeliacinės instancijos teismui, t. y. nepasisakė, kokį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties. Teismas pakartotinai išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo J. J. 2025 m. liepos 28 d. atskirąjį skundą (DOK-26649) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų pareiškėjo 2025 m. liepos 28 d. atskirojo skundo trūkumų, teismo nustatyto termino pratęsti neprašė, todėl atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) prašo įpareigoti UAB „Top consult“ įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir grąžinti gyvenamą namą su sklypu Jokūbausko įmonei ,,Jonas“.
10. Atskirajame skunde apeliantas cituoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Taip pat apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto kasacinį skundą, 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir uždraudė nemokumo administratorei UAB „Top consult“ realizuoti įmonei priklausantį gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorė privalo vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tačiau įmonė nurodyto turto neturi.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjo 2025 m. liepos 28 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, nes, teismo vertinimu, nebuvo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai – nurodymas tinkamai suformuluoti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą.
12. Apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas; bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, teisėtumo bei pagrįstumo kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo defektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje išreikštas ir įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija), kuris, be kita ko, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo (nutarties) dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio (atskirojo) skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame (atskirajame) skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).
14. Atitinkamai, kaip nagrinėjamu atveju buvo pažymėjęs ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartyje, CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas); CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde taip pat turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir apimtį, apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas sietinas su apeliacinės instancijos teismui formuluojamu prašymu dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ir, atskirųjų skundų atveju, turi atitikti CPK 337 straipsnyje įtvirtintas apeliacinės instancijos teismo teises. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių ir (ar) faktinių argumentų dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, t. y. nesuformulavo apeliacinio nagrinėjimo pagrindo. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nustatytų apelianto 2025 m. liepos 28 d. paduoto atskirojo skundo trūkumų. Apeliantas atskirajame skunde pakartotinai nurodo bylos nagrinėjimui iš esmės reikšmingas aplinkybes ir jų vertinimą, kurie buvo nurodyti bei išdėstyti ir ieškinyje, ir 2025 m. liepos 28 d. atskirajame skunde, kurio trūkumus nustatė bei nurodė pašalinti Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi, ir kurių nepašalinus Vilniaus apygardos teismas priėmė aptariamu atveju apskųstą 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Apeliantas procesiniuose dokumentuose kartoja savo poziciją dėl ginčo esmės, formuluoja atsakovei nukreiptą ieškinio reikalavimą grąžinti turtą įmonei, tačiau nenurodo atskirojo skundo dalyko – CPK 337 straipsnyje įtvirtintas apeliacinės instancijos teismo teises atitinkančio prašymo dėl atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Įvertinus apelianto teikiamų procesinių dokumentų turinį, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas ne(pa)šalino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nustatytų apelianto 2025 m. liepos 28 d. atskirojo skundo trūkumų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.