- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-95-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03894-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurgvita“
- Atsakovas
- V. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurgvita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurgvita“ ieškinį atsakovei V. V. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurgvita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. V. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu. Į parengiamąjį teismo posėdį, kuris byloje paskirtas jau trečią kartą, neatvyko ieškovės UAB „Jurgvita“ atstovas bei įgaliotas asmuo, gautas ieškovės prašymas paskirti kitą parengiamojo posėdžio datą. Į bylą pateiktas UAB „Jurgvita“ vadovo V. Š. įgaliojimas R. R., kuri turėjo atstovauti UAB „Jurgvita“ 2022 m. lapkričio 24 d. 10 val. vyksiančiame teismo posėdyje. Ieškovės vadovas pranešė, kad R. R. vėl susirgo, todėl negalės atstovauti UAB „Jurgvita“ 2022 m. lapkričio 24 d. 10 val. vyksiančiame teismo posėdyje.
2. Atsakovės V. V. atstovas advokato padėjėjas V. M. prašė ieškinį bei patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškovė pati nesiekia greito bylos išnagrinėjimo, vilkina procesą, prašė ieškovei skirti baudą bei priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Jurgvita“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei V. V. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, paliko nenagrinėtu, iš ieškovės UAB „Jurgvita“ atsakovei V. V. priteisė 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Jurgvita“ ir jos atstovai į 2022 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. teismo posėdį neatvyko. Tą pačią dieną gautas ieškovės UAB „Jurgvita“ vadovo V. Š. prašymas atidėti teismo posėdį. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog susirgo bendrovę atstovaujantis asmuo – R. R.. Teismas, įvertinęs tai, jog analogiškas 2022 m. spalio 28 d. prašymas jau buvo tenkintas ir dėl tų pačių priežasčių atidėtas 2022 m. spalio 28 d. teismo posėdis, teisme pateiktas ieškinys dėl darbo ginčo, parengiamasis teismo posėdis paskirtas jau trečią kartą, sprendė, jog pakartotinis ieškovės prašymas yra nepagrįstas, prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Konstatavo, kad teismui pateiktas išrašas apie R. R. suteiktą nedarbingumą iš kurio matyti, kad ji dirba kitoje įmonėje, nėra UAB „Jurgvita“ darbuotoja, t. y. negali tinkamai atstovauti ieškovės teisme. Atsakovės atstovas nesutiko su prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes ir atsakovės prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, t. y. ieškovė jau patyrė neigiamas netinkamo savo elgesio procesines pasekmes, sprendė, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymas yra pakankama procesinė priemonė, ir nėra pagrindo papildomai spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei paskyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Jurgvita“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
4.2. Prašymo pateikimo dieną R. R. pas ieškovę nedirbo, bet ieškovė ketino ją priimti į darbą terminuotam laikotarpiui, t. y. atstovauti ieškovę 2022 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9555-291/2022. Kadangi R. R. susirgo, todėl ieškovė negalėjo priimti į darbą R. R. terminuotam laikotarpiui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas turėjo atidėti teismo posėdį dėl pateisinamos priežasties – ieškovės atstovės R. R. ligos ir tokiu būdu suteikti galimybę ieškovei paskirti kitą atstovą teisme.
Atsiliepimas
5. Atsakovė V. V. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė neginčija, kad R. R. pas ieškovę nedirbo, visgi teigia turėjusi ketinimų su nurodytu fiziniu asmeniu sukurti darbo santykius tikslu būti atstovaujama civilinėje byloje Nr. e2-9555-291/2022 būtent šio asmens. Ieškovė teigia, neva teismas turėjo atidėti teismo posėdį dėl pateisinamos priežasties – ieškovės atstovės R. R. ligos ir tokiu būdu suteikti galimybę ieškovei paskirti kitą atstovą teisme. Ieškovės argumentai yra deklaratyvūs, be kita ko, nelogiški ir tarpusavyje prieštaringi, viena vertus ieškovė neginčija, kad ieškovės ir R. R. nesieja jokie darbo santykiai, kita vertus ieškovės atskirajame skunde šis asmuo ir toliau melagingai, kaip ir viso civilinio proceso metu, įvardijamas ieškovės atstovu. Iš viešai prieinamų valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Jurgvita“ statusas – likviduojamas, iš viešai prieinamo Lietuvos įmonių katalogo www.rekvizitai.lt matyti ieškovės darbuotojų pokytis, kuomet UAB „Jurgvita“ 2022 m. liepos 31 d. buvo 1 darbuotojas (apdraustasis), o 2022 m. rugpjūčio 12 d. - 0 darbuotojų (apdraustųjų).
5.2. Ieškovė iki teismo parengiamojo posėdžio, įvykusio 2022 m. lapkričio 24 d., turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą pasirūpinti tinkamu ieškovės atstovavimu ir procesinių teisių bei pareigų įgyvendinimu civilinėje byloje. Priešingai, ieškovė byloje nėra pateikusi jokių duomenų, pagrindžiančių pastarosios bent minimalias ir sąžiningas pastangas pasirūpinti savalaikiu ir tinkamu jos atstovavimu nagrinėjant šalių ginčą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Jurgvita“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei V. V. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, paliko nenagrinėtu, taikydamas CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes.
8. Pažymėtina, jog vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
9. Teismas pažymi, kad civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz. CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.
10. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
11. CPK 246 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, nustatyta, jog, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi, ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės priklauso nuo kelių aspektų. Pirma, ar ieškovui ir jo atstovui yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Antra, jei ieškovui ir jo atstovui apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.
12. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatų taikymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), sąrašo ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina atliekant tokį vertinimą (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad ji buvo tinkamai informuota apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Jurgvita“ ir jos atstovai į 2022 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. teismo posėdį neatvyko; tą pačią dieną gautas ieškovės UAB „Jurgvita“ vadovo V. Š. prašymas atidėti teismo posėdį, prašymas buvo grindžiamas tuo, jog susirgo bendrovę atstovaujantis asmuo – R. R.. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš teismui pateikto išrašo apie R. R. suteiktą nedarbingumą matyti, kad ji dirba kitoje įmonėje, ji nėra UAB „Jurgvita“ darbuotoja, todėl negali tinkamai atstovauti ieškovės teisme. Nors ieškovė savo atskirajame skunde nurodo, kad prašymo pateikimo dieną R. R. pas ieškovę nedirbo, bet ieškovė ketino ją priimti į darbą terminuotam laikotarpiui, t. y. atstovauti ieškovę 2022 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9555-291/2022, tačiau R. R. susirgo, todėl ieškovė negalėjo priimti į darbą R. R. terminuotam laikotarpiui, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad R. R. šiuo metu būtų įdarbinta pas ieškovę UAB „Jurgvita“. Remiantis viešai prieinamais duomenimis matyti, kad UAB „Jurgvita“ 2023-01-09 dienos pradžioje apdraustųjų darbuotojų nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalies atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje nepateisina pačios ieškovės neatvykimo į teismo parengiamąjį posėdį. Ieškovės procesinius dokumentus pasirašė jos direktorius V. Š., jų pasirašymo metu R. R. ieškovės neatstovavo. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus V. Š., žinodama, kad R. R. nėra įdarbinta, kad ji nedalyvaus teismo posėdyje, turėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje pati, t. y. atstovaujant direktoriui V. Š., tuo tarpu savo nedalyvavimo teismo posėdyje pateisinamų priežasčių UAB „Jurgvita“ nenurodė. Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad skundo padavimo metu ji būtų pasirūpinusi tinkamu atstovavimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad analogiškas 2022 m. spalio 28 d. prašymas jau buvo tenkintas ir dėl tų pačių priežasčių atidėtas 2022 m. spalio 28 d. teismo posėdis, teisme pateiktas ieškinys dėl darbo ginčo (šios kategorijos bylų nagrinėjimui numatyti trumpesni terminai: pagal CPK 413 straipsnio 1 dalį pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos; pagal CPK 413 straipsnio 3 dalį byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme), parengiamasis teismo posėdis paskirtas jau trečią kartą. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pakartotiniame ieškovės prašyme atidėti parengiamąjį teismo posėdį nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, kas sudarė teismui pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes ir atsakovės prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą.
14. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.