Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Jurbarko rajono savivaldybės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, viešoji įstaiga Jurbarko ligoninė, mažoji bendrija TOSARUS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybei (pareiškėjai) asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatai: Infekcinė ligoninė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Ligoninė (slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Skalbykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Ligoninė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Ligoninė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Elektros pastotė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kuro sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šilumos tinklai – Šilumos tiekimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Be kita ko, pastatas – Ligoninės administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai TOSARUS. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, priklauso valstybei, kurią patikėjimo teise (2024-01-26 perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini))) valdo Jurbarko rajono savivaldybė.

9. VšĮ Jurbarko ligoninė, kurios dalininkė yra Jurbarko rajono savivaldybė (pareiškėja), turto patikėjimo teise valdanti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius pastatus (2023 m. lapkričio 29 d. Turto patikėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), siekdama įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, tikrino turimą dokumentaciją ir pastebėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas priešgaisrinis vandens rezervuaras. Pasak pareiškėjos, minėto rezervuaro įregistruoti negalima, nes nėra išlikęs dokumentas, kuriame būtų aiškiai įvardinami rezervuaro statybos pradžios ir pabaigos metai.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos iniciatyva matininkas atliko matavimus ir parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas su statiniais)), požeminį vandens rezervuarą identifikuojant kaip inžinerinį statinį ir suteikiant jam unikalų numerį (duomenys neskelbtini), statinio kategorija – 1 grupės nesudėtingas statinys. Objekto žymėjimas plane – „(duomenys neskelbtini)“, adresas – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1976, statybos pabaigos metai – 1976.

11. Byloje pateiktas 1975 metų brėžinys ir jame nurodyta eksplikacija, kurioje fiksuojama požeminio vandens rezervuaro buvimo vieta. Iš pareiškimo ir jo priedų nustatyta, kad 1975 metais Jurbarko RVK statybos skyrius inicijavo 200 vietų ligoninės statybą, projektavimo darbų atlikimas buvo pavestas Miestų statybos projektavimo institutui. Buvo projektuojamas Jurbarko centrinės ligoninės gydomasis ir ūkio korpusas, numatant ir lauko inžinerinių tinklų statybą. Eksplikacijoje nurodyta: kompleksas – Jurbarko centrinės ligoninės gydomasis ir ūkio korpusas; objektas – lauko inžineriniai tinklai; brėžinys – elektrotechniniai tinklai ir inžinerinių tinklų suvestinė. Nustatyta, kad 1975 m. statomo pastato brėžinio eksplikacijoje, pažymėta: Nr. 1 – 200 lovų gydomasis korpusas, Nr. 2 – ūkio pastatas, Nr. 3 – skysto kuro sandėlis, Nr. 4 – deguonies sandėlis, Nr. 5 – priešgaisrinis vandens rezervuaras, Nr. 6 – tuneliai. Minėtas brėžinys buvo suderintas su Jurbarko dujų ūkio eksploatavimo kontora, Jurbarko komunalinių įmonių vyriausiuoju inžinieriumi, Jurbarko LTC vyriausiuoju inžinieriumi, Kauno elektros tinklų Jurbarko rajone vyriausiuoju meistru, Tauragės teritorijoje vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, Kauno ETRM viršininko pavaduotoju, Jurbarko rajono architektu ir vyriausiojo gydytojo pavaduotoju.

12. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad Užbaigtos statybos, Darbo komisijos priėmimo akte nurodoma, kad Darbo komisija atliko 200 vietų centrinės ligoninės užbaigimo, sumontuotų įrenginių priėmimą; statybos darbų pradžia – 1977 m. sausio mėn., darbų pabaiga – 1980 m. birželio mėn. Darbo komisijos sprendimas – pateikimui valstybinei komisijai. 1980 m. birželio 30 d. buvo sudarytas 200 vietų centrinės ligoninės užbaigimo priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas, kuriame nurodyta, kad valstybinė komisija paskirta LTSR Sveikatos apsaugos ministerijos, 200 vietų centrinės ligoninės užbaigimo priėmime dalyvavo ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros atstovas I. Č.. Minėto akto 2 lape yra įrašyti subrangovų vykdyti darbai, tarp kurių ir ITSV-12- lauko inžineriniai tinklai. Minėto akto 5 lape nurodytos išvados, kad statybos ir montavimo darbai yra atlikti laikantis projekto statybos reikalavimų ir taisyklių, todėl valstybinė komisija nusprendė priimti 200 lovų centrinės ligoninės užbaigimą, priimti naudoti ir įvertinti objekto kokybę kaip gerą. Taip pat įvardinta, kad statybos ir montavimo darbus atliko generalinis rangovas ir subrangovai, tarp atliktų darbų pažymint trumpiniu – ITSV-12-3092, kaip minėta, akto 2 lape pažymėta „TSV-12-lauko inžineriniai tinklai“. Archyviniuose dokumentuose taip pat rastas 1979 m. gruodžio 24 d. Jurbarko rajono sanitarinės – epidemiologinės stoties tyrimo atlikimo siuntimas, tikslu atlikti bakteriologinį tyrimą, iš kurio matyti, kad vandens tyrimai buvo atliekami iš Jurbarko rajono 200 vietų ligoninės korpuso. Pasak pareiškėjos, neatmestina, kad būtent vandens tyrimai galėjo būti atliekami mėginį imant ir iš požeminio vandens rezervuaro.

13. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti minėtus faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo.

14. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

15. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

16. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas, turi būti nustatoma, ar yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

18. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, tai yra teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Jurbarko rajono savivaldybei, kodas 111106276, nuosavybės teise priklauso statinys – požeminis vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), grindžia tuo, kad 1975 m. statomo pastato brėžinio eksplikacijoje penktu numeriu pažymėtas priešgaisrinis vandens rezervuaras, kuris priklausė projektuojamiems lauko inžineriniams tinklams. Nurodo, kad būtent 1975 metų brėžinio eksplikacijoje, kuri buvo derinama su atitinkamų sričių specialistais 1975 – 1976 metais, yra numatyta priešgaisrinio vandens rezervuaro statyba, kuri buvo būtina siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taip pat nurodo, kad iš archyvinių dokumentų matyti, jog minėtas rezervuaras, tikėtina, buvo priskirtas prie lauko inžinerinių tinklų, todėl užbaigtos statybos darbo komisijos priėmimo akte, atskirai rezervuaras nebuvo išskirtas, tačiau šio objekto atskirai neišskyrus, jis VĮ Registrų centre liko neįregistruotas. Taip pat pareiškėja pažymi, kad minėtame 1975 metų brėžinyje ir jame nurodytoje eksplikacijoje fiksuojama požeminio vandens rezervuaro buvimo vieta, kuri atitinka ir faktinę rezervuaro buvimo vietą. Pareiškėja pažymi, kad šio juridinio fakto nustatymas, sudarytų galimybes pareiškėjai įregistruoti vandens rezervuarą savo vardu ir minėtu turtu disponuoti, atlikti rezervuaro remonto – rekonstrukcijos darbus. Pareiškėja neturi kitų galimybių įteisinti turimą nuosavybės teisę į inžinerinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi dokumentų, susijusių su ligoninės ir pagalbinių objektų statyba, yra itin nedaug, ir jie didžiąja dalimi susiję tik su pagrindinio pastato – ligoninės statyba, tuo tarpu apie vandens rezervuaro statybą, jos statybai sunaudotų medžiagų kiekį, dokumentai nėra išlikę, taip pat nėra išlikęs ir rezervuaro priėmimo aktas.

20. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – ligoninės pastatais ir inžineriniais tinklais – nuo 1975 metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl priešgaisrinio vandens rezervuaro nuosavybės teisės ir / ar naudojimo. Kaip nurodyta pareiškime, kartu su pareiškimu teikiami archyviniai dokumentai patvirtina, jog požeminis vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruotas kitų asmenų vardu, nuo 1975 metų niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl požeminio vandens rezervuaro naudojimo ar statybos teisėtumo.

21. Taigi darytina išvada, jog Jurbarko rajono savivaldybei, kodas 111106276, nuosavybės teise priklauso statinys – požeminis vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo ligoninės ir kitų pastatų įregistravimo pareiškėjos vardu nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, jog kas nors kitas į minėtą nekilnojamąjį turtą turi daugiau teisių nei pareiškėja. Iš byloje pateikto 1975 m. brėžinio matyti, kad jo eksplikacijoje, kartu su kitais statiniais, pažymėtas penktu numeriu priešgaisrinis vandens rezervuaras, kuris nebuvo atskirai išskirtas ir priklausė lauko inžineriniams tinklams. Iš minėto 1980 m. birželio 30 d. 200 vietų centrinės ligoninės užbaigimo priėmimo naudoti akto matyti, kad tarp priimamų objektų, įvardinta ir tai, kad statybos ir montavimo darbus atliko generalinis rangovas ir subrangovai, vienus iš atliktų darbų pažymint trumpiniu – „ITSV-12-3092“, kas atitinka akto 2 lape pažymėtus lauko inžinerinius tinklus. Todėl darytina tikėtina prielaida, kad požeminis vandens rezervuaras, kuris 1975 m. brėžinyje įvardintas kaip priešgaisrinis vandens rezervuaras, buvo pastatytas, užbaigtas ir priimtas kartu su 200 vietų centrine ligonine ir kitais pastatais, tačiau rezervuaras nebuvo individualizuotas kaip atskiras statinys, o priklausė lauko inžineriniams tinklams, todėl jo nuosavybės teisė, kaip atskiro objekto, liko neįregistruota.

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja nuosavybės teisę į statinį – požeminį vandens rezervuarą – įgijo įstatymų nustatyta tvarka. 1975 metų brėžinio eksplikacijoje, kuri buvo derinama su atitinkamų sričių specialistais 1975-1976 metais, yra numatyta priešgaisrinio vandens rezervuaro statyba, kuri buvo būtina siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Iš 1980 m. birželio 30 d. 200 vietų centrinės ligoninės užbaigimo priėmimo naudoti akto matyti, kad tarp priėmime dalyvavusių eilės specialistų, priimant pastatą dalyvavo ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros atstovas I. Č.. Akto 5 lape nurodoma, jog statybos ir montavimo darbai yra atlikti laikantis projekto statybos reikalavimų ir taisyklių, todėl valstybinė komisija nusprendė priimti ir fiksuoti 200 lovų centrinės ligoninės užbaigimą. Galima pagrįstai teigti, kad vandens rezervuaro statybos teisėtumą patvirtina 1975 metų brėžinys, bei tai, kad ligoninės statyba buvo prižiūrima ir kontroliuojama laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų.

23. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nuosavybės teise pareiškėja valdo ne tik ligoninės bei kitus pastatus, tačiau ir tame pačiame žemės sklype, tuo pačiu adresu esantį inžinerinį statinį – požeminį vandens rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad inžinerinio statinio grupei priklausantis objektas – požeminis vandens rezervuaras – pastatytas 1976 metais, t. y. nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šiuo metu nėra išlikę būtent šio objekto sukūrimą patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu pareiškėja galėtų įregistruoti nuosavybės teisę ir atlikti rezervuaro remonto / rekonstrukcijos darbus. Todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas.

24. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad Jurbarko rajono savivaldybei, kodas 111106276, nuosavybės teise priklauso statinys – požeminis vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Jurbarko rajono savivaldybei, kodas 111106276, nuosavybės teise priklauso statinys – požeminis vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.