Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant teismo posėdžių salėje ieškovei A. K., jos atstovei advokatei (nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą) Linai Zamulskienei, trečiajam asmeniui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui F. K. dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki baigs mokslus (duomenys neskelbtini) ir įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki ieškovei sukaks 24 metai, indeksuojant lėšas Vyriausybės patvirtinta tvarka; 1919,35 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2024-01-15; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei tapus pilnamete tėvas išlaikymą mokėti nustojo, nors žinojo, kad dukra nuo 2023-09-01 mokysis gimnazijos ketvirtoje klasėje, ir dėl dieninės mokymosi formos pati neturės galimybių dirbti bei gauti pajamų. Ieškovė pati dirbti ir užsidirbti pragyvenimui reikalingų lėšų neturi galimybių, nes pamokos trunka iki 14-16 val., po pamokų reikia ruošti namų darbus, mokytis, rengtis abitūros egzaminams. Kadangi A. K. dėl mokslų gimnazijoje, kurioje siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, dirbti negali, jai nors ir yra pilnametė, reikalinga tėvų parama. Ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui kas mėnesį jai reikalinga ne mažesnė kaip 870 Eur suma, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas išlaikymo (paramos) dukrai neteikia nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, tuo laikotarpiu ieškovę išlaikė tik mama R. N., kuri turėjo viena patenkinti būtinuosius dukros poreikius ir ieškovei iš atsakovo susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad su tėvu nebendrauja, jis jokia forma neprisideda prie paramos. Ji mokosi mokykloje, paskutinėje klasėje, todėl jos poreikiai yra padidėję, turi odos problemų, stuburo problemų, reikalinga speciali avalynė, gali valgyti maistą be gliuteno, kuris yra ženkliai brangesnis.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Trečiasis asmuo R. N. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad dukrai sulaukus pilnametystės jos tėvas jokia forma prie išlaikymo(paramos) neprisideda. Tokiu būdu ji viena išlaiko dukrą, prie jos dukros išlaikymo prisideda ir trečiojo asmens sutuoktinis. Jos pajamos yra minimalios, o dukros poreikiai dideli, nes maistas be gliuteno yra ženkliai brangesnis, dukra turi avėti kokybišką avalynę, nes pradeda skaudėti, turi stuburo problemų ir reikia lankyti baseiną, tačiau dėl lėšų trūkumo to padaryti negali. Paaiškino, kad jie gyvena kaimiškoje vietovėje, todėl ieškovė į mokyklą turi važiuoti automobiliu, kurio priežiūra ir išlaikymas taip pat yra ženklus. Taip pat nurodė, kad atsakovas jokia forma neprisidėjo prie dukros išlaikymo (paramos) nuo jos pilnametystės, todėl susidarė įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pilnametės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra F. K., motina R. N. (K.). Pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad ieškovė mokosi IVGd klasėje. Pažymoje iš VSDFV nurodyta, kad ieškovė nedirbo ir pajamų negavo. Ieškovės medicininiai išrašai, vizitai pas gydytojus, sąskaitos už datų priežiūrą bei mokslą. Trečiojo asmens R. N. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, Nekilnojamojo turto registro išrašas.

Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų.

Teismas nurodo, kad CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis). Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) IVGd klasėje. Taigi, ji atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Šiuo atveju byloje duomenų apie ieškovės mokymosi rezultatus nėra, tačiau ta aplinkybė, kad ji lanko paskutinę gimnazijos klasę, t. y. buvo perkelta į paskutinę gimnazijos klasę, ir ruošiasi brandos egzaminams patvirtina pažangų ieškovės mokymąsi.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Byloje nustatyta, kad ieškovė mokosi pagal vidurio ugdymo programą, šiuo metu nedirba, duomenų, kad jo vardu būtų registruotino turto nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad registruotino turto ar santaupų neturi. Teismo vertinimu, nors ieškovė yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, be kurių negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, ieškovei taip pat yra reikalingas laikas poilsiui.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už telefoną ir internetą, vandenį, elektrą, šilumą, šiukšles ir pan. Ieškovė nurodo, kad jo poreikiai sudaro 870 Eur per mėnesį.

Teismas pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Darytina išvada, kad šiuo metu nustatytas minimalaus atlyginimo dydis nėra besąlyginis rodiklis, kuriuo turi būti vadovaujamasi dėl ieškovo poreikių. Šiuo metu, t. y. nuo 2024-01-01 Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga siekia 942 Eur su mokesčiais, atskaičius mokesčius apie 708 Eur.

Teismas nurodo, kad išlaikymo (paramos) prašantis asmuo gali nedetalizuoti savo poreikių jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama teismų praktika. Be abejonės, tokie asmens poreikiai, kaip maistui, aprangai, higienai, būstui, komunaliniams mokesčiams yra neišvengiami, be abejonės patiriami, nors tokio pobūdžio duomenų byloje nėra, tačiau tam tikros aplinkybės dėl šių poreikių dydžių gali būti pateikiamos. Ieškovė nurodė, kad išlaidos maistui namuose sudaro apie 200 Eur, maitinimuisi gimnazijoje – 100 Eur, mokslui už mokslą – 12 Eur, būsto išlaikymui (gyvena trečiajam asmeniui priklausančiame name), internetui – 100 Eur, transportui į mokymosi įstaigą – 60 Eur, mokymosi priemonėms – 50 Eur, higienos prekėms – 40 Eur, vitaminams (regėjimui ir kt.), vaistams – 60 Eur, sveikatos, probleminės odos priežiūrai – 60 Eur, laisvalaikiui – 100 Eur, internetui, telefonui – 20 Eur, aprangai – 50 Eur, avalynei -–60 Eur (reikalinga kokybiška ortopedinė avalynė), odontologo, burnos higienisto paslaugoms – 30 Eur (išdalijus metams reikalingą sumą į 12 mėnesių), sportui – 40 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės nurodė panašius poreikius ir panašias šiems poreikiams patenkinti sumas. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad gali valgyti maisto produktus be gliuteno, kurie ženkliai brangesni, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės nėra patvirtintos medicininiais duomenimis, t. y. medicininiai duomenys pateikti dėl stuburo, kojų.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė, kad jai būtinas didesnis išlaikymas nei minimali mėnesinė alga. Pastebėtina, kad yra pateikti tik duomenys dėl odontologo paslaugų, daugiau duomenų (kvitų, sąskaitų ar kt.) dėl didesnių poreikių nėra pateikta. Darytina išvada, kad ieškovės poreikiam patenkinti turi būti pakankama 708 Eur suma.

Teismas nurodo, kad Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. nuo 2024-01-01 ši išmoka sudaro 96,25 Eur. Darytina išvada, kad prie ieškovo išlaikymo nurodyta suma prisideda valstybė, atitinkamai tėvams tenkanti dalis vaikui remti yra mažintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šioje byloje spęstina dėl 612 Eur paramos teikimo ieškovui (708 Eur suma teismo pripažinta vaiko poreikiais, iš jos atimta 96,25 Eur suma „vaiko pinigai“, suma suapvalinta).

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiui vaikui.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

Atsakovui apie bylą buvo pranešta viešai. Pagal teismo iniciatyva išreikalautus duomenis iš institucijų nustatyta, kad atsakovas yra išvykęs į Norvegiją, VSDFV duomenimis Lietuvoje pajamų negauna, atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 5ER REIHE. Iš antstolių duomenų bazės atsakovo vardu vykdomi išieškojimai dėl baudų bei dėl ieškovės ir/ar trečiojo asmens reikalavimų. Daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Teismas nurodo, kad byloje duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar pan. nėra. Jis yra išvykęs į Norvegiją, kurioje galimybės dirbti ir gauti didesnės pajamas yra ženkliai didesnės (CPK 182 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis dėl trečiojo asmens turtinės padėties matyti, kad ieškovės motina gauna minimalias pajamas, turi gyvenamąjį namą su sklypu ir statiniais, kito turto ar kitų išlaikomų asmenų nurodė, kad neturi.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Nors trečiojo asmens vardu yra registruota nekilnojamojo turto, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti ieškovės motinos turtinę padėtį ženkliai geresne, nes trečiasis asmuo gauna tik minimalias pajamas, atsakovas jokia forma neprisideda prie ieškovės paramos teikimo. Atsižvelgiant į ieškovės tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovei parama iš atsakovo būtina, įvertinus būtinuosius ieškovės poreikius, jos ir atsakovo materialinę padėtį bei derinant atsakovo pareigą ir jos galimybes šią pareigą vykdyti, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinas parama po 306 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024-01-16) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (CPK 178, 197, 185, straipsniai CK 3.156, 3.1921 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Ieškovei parama ieškovei priteisiama, kol ji mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą nenurodant konkrečios datos, nes gimnazijos paruoštame rašte nurodoma planuojama datą, kuri gali realiai nesutapti su faktiniu mokyklos baigimu, t. y. brandos atestato gavimu.

Dėl pilnamečiam vaikui materialinės paramos įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023-08-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos – 1919,35 Eur.

Teismas nurodo, kad CK 3.1921 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Sprendime nurodyta, kad pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo atveju paramos pilnametei ieškovei, kol ji mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, atsiradimo momentas yra (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai turėtų būti atsižvelgiama į tuo laikotarpiu buvusį minimalų mėnesinį atlyginimą, ir kaip jis kito. Ieškovei sulaukus pilnametystės minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur su mokesčiais, atskaičius mokesčius apie 633 Eur, todėl, teismo vertiniu, išlaikymo įsiskolinimui skaičiuotina pusė šios sumos nuo ieškovės pilnametystės iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2024-01-16. Iš viso iš atsakovo priteistina už penkis mėnesius 1 583 Eur suma.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalį dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis bei išlaidos patirto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teismui tenkinus reikalavimus dėl paramos priteisimo ir paramos įsiskolinimo priteisimo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteistina 119 Eur suma valstybei.

Valstybė šioje byloje patyrė 285,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Be to, valstybė šioje byloje patyrė 30,49 Eur pašo išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-01-16 iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

priteisti iš atsakovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramos ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 1 583 Eur sumą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2024-01-15.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 119 Eur žyminio mokesčio, 285,42 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai bei 30,49 Eur pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 5630.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.