Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Ambrazaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. M. ir K. P. dėl laikino motinos valdžios apribojimo S. M. ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys atsakovams S. M. ir K. P., kuriuo prašoma neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. P. nepilnametės dukros R. P. atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. M. nepilnametės dukros R. P. atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. nuo ieškinio padavimo dienos po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant nepilnametės R. P. laikinąją globėją L. P. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnametės R. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės laikinosios globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (e. b. l. 5-6).

Atsakovės S. M. atstovas advokatas Jaroslav Los prašė ieškinio reikalavimus atsakovės S. M. atžvilgiu tenkinti, tačiau įvertinant, kad atsakovė daugiau kaip 3 mėnesiai negeria, yra teigiami pokyčiai, nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių motinos valdžios apribojimo terminą (2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 25 sek. – 26 min. 37 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai K. P. ir S. M. yra nepilnamečio vaiko R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovams nuo 2018 m. gruodžio 3 d. taikomas atvejo vadybos procesas. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5564-876/2021 teismas išdavė leidimą paimti nepilnametę R. P. iš jos tėvų, konstatavęs aiškią ir pagrįstą grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, jo priežiūrai, pilnaverčiam vystymuisi, kadangi šeimoje vis kartojosi to paties pobūdžio vaiko teisių pažeidimai – tėvams buvo nustatomas girtumas, vaiko nepriežiūra. Atsakovams buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, atsakovai buvo įpareigoti spręsti alkoholio vartojimo problemas, lankyti priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, dalyvauti AA grupėje, bendradarbiauti su Šakių socialinių paslaugų centro globos koordinatore ir globėja, palaikyti artimą ryšį su dukra, mokėti mokesčius bei skolas, bendradarbiauti su socialine darbuotoja dirbančia su šeima, ieškotis nuolatinio darbo ir kt. Atsakovas K. P. nebendravo ir nebendradarbiavo su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku, nepriėmė pagalbos, visiškai nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nesprendė alkoholio vartojimo problemos, nekeitė gyvenimo būdo, su dukra nebendravo, nesidomėjo jos sveikata, priežiūra, neteikė jai išlaikymo. Iki šiol situacija yra nepasikeitusi. Atsakovė S. M. bendravo su socialiniu darbuotoju, visgi, pagalbą priėmė tik iš dalies, dalinai vykdė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Tačiau atsakovė S. M. iš esmės reguliariai lanko dukrą, domisi jos sveikata ir priežiūra. Atsakovė S. M. kurį laiką alkoholio vartojimo problemos tinkamai nesprendė: ji atsisakė vykti gydytis į Respublikinį priklausomybių ligų centrą ar ilgalaikės reabilitacijos bendruomenę; nuo laikinosios globos paskyrimo dukrai R. P. įvyko trys ilgalaikiai alkoholio vartojimo atkryčiai, kuomet S. M. visiškai nesikreipė dėl pasimatymų su dukra, neskambino ir nesidomėjo mergaite. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi: apie trys mėnesius atsakovė alkoholio visiškai nevartoja, lankosi reguliariai pas psichologą. Atsakovė S. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, palaiko artimus ryšius su dukra.

Dėl neterminuoto tėvo ir laikino motinos valdžios apribojimo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią; neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas K. P. yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnametės dukros R. P. priežiūros ir auklėjimo, visiškai nesirūpina jos materialine ir dvasine gerove, sveikatos būkle, neteikia jai išlaikymo, tėvo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu neįgyvendina, su dukra nebendrauja visiškai. Kaip minėta 2021 m. rugsėjo 7 d. R. P. paimta iš tėvo K. P., mergaitei nustatyta laikinoji globa, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovo pozicija nepasikeitė, jokių teigiamų pokyčių neįvyko, jis jokių ryšių su vaiku nepalaiko, su juo nebendrauja, vaiko neprižiūri, jo neaugina ir juo nesirūpina. Atsakovas savo kaip tėvo pareigų dukros R. P. atžvilgiu nevykdo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo kaltės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, jog padėtis galėtų pasikeisti, kad atsakovas galėtų pakeisti požiūrį į vaiko priežiūrą, auklėjimą ir ateityje norėtų ir sugebėtų ja pasirūpinti. Tuo tarpu atsakovė S. M., bylos duomenimis, keičia savo elgesį teigiama linkme, ji deda pastangas susigrąžinti dukrą R. P.: atsakovė bendrauja su socialiniu darbuotoju, reguliariai lanko dukrą, domisi jos sveikata, priežiūra, sprendžia alkoholio vartojimo problemą (apie 3 mėnesius ji alkoholio visiškai nevartoja), lankosi pas psichologą, priklausomybės ligų konsultantą, atsakovė susirado pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė savo elgesį keičia teigiama linkme. Visgi, įvertinus tai, kad ankstesni teigiami pokyčiai būdavo trumpalaikiai, šiuo metu dar nėra galimybės daryti išvadą, jog vaiko grąžinimas motinai atitiks vaiko interesus.

Ieškovas prašo taikyti atsakovui K. P. neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas K. P. ketina rūpintis dukra R. P.. Vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovui K. P. neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Atsakovei S. M. ieškovas prašo taikyti terminuotą motinos valdžios apribojimą. Bylos duomenys patvirtina, jog teigiami pokyčiai atsakovės gyvenime (jo elgesyje, požiūryje ir kt.) vyksta, tik iš esmės reikia daugiau laiko įsitikinti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai, kad vaiko grąžinimas motinai iš tiesų atitiks vaiko interesus, kad jam bus garantuota tinkama priežiūra, tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Esamoje situacijoje, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. M. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad šeši mėnesiai yra maksimalus terminas, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis į teismą arba dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Teismas įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais sprendžia, jog analizuojamu atveju nenustatytinas konkretus terminas, kuriam laikinai apribojama motinos valdžia atsakovei S. M.. Tuo atveju, jei ieškovas fiksuos teigiamus pokyčius šeimoje, jis turės teisę į teismą kreiptis per maksimaliai išnaudotą CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą, o tuo atveju, jei vis tik situacija kardinaliai kistų (blogėtų), ieškovas į teismą minėtais klausimais galėtų kreiptis ir anksčiau.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams; jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų; išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl iškeltina byla dėl R. P. globos nustatymo, globėjo skyrimo. Pagal CK 3.257 straipsnio 6 punktą, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia.

Pagal CPK 407 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui ir jo laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. šiuo metu gyvena savo dabartinės globėjos L. P. gyvenamojoje vietoje, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, bei siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo (nutarties) dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, R. P. gyvenamoji vieta nustatoma jos laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, atsakovai, būdami nepilnametės R. P. tėvais, privalo ją materialiai išlaikyti. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, o jeigu jie nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia. Teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo K. P. ir atsakovės S. M. išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. nuo ieškinio padavimo dienos po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis atsakovės S. M. paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3138-786/2021 buvo priteistas iš atsakovo K. P. nepilnamečio vaiko R. P. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 170 eurų nuo 2021 m. liepos 15 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl šiuo sprendimu išlaikymo nepilnametei R. P. priteisimo iš atsakovo K. P. klausimas nesprendžiamas, tik pakeistinas priteistų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise.

Sprendžiant dėl iš atsakovės S. M. priteistino išlaikymo nepilnametei R. P. dydžio, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra darbingo, pakankamai jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovės darbingumas yra apribotas, ar ji turėtų rimtų sveikatos problemų, todėl laikoma, jog atsakovė turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti papildomai, teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė neišgali teikti vaikui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių. Todėl iš atsakovės S. M. nepilnamečiui vaikui R. P. priteistinas materialinis išlaikymas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 9 d.) iki išlaikytinio pilnametystės, mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur. Tai atitinka atsakovės turtinę padėtį bei minimalius jos nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Nustatoma, kad tiek šiuo sprendimu, tiek Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3138-786/2021 nepilnamečiui vaikui R. P. iš jos tėvų priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys vaiko laikinoji globėja L. P. iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (CK K 3.275, 4.236-4.252 straipsniai). Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis globėjas disponuoja tik vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir kitos patirtos išlaidos). Tačiau atsakovas K. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATS-C-2022-03615, o atsakovė S. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATS-C-2022-03612 yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi civilinėje byloje Nr. e2-4148-630/2022. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 269, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja L. P. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. birželio 9 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti R. P. laikinąją globėją L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo teismo sprendimu ir Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3138-786/2021 priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.