Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Č. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvė atėmimo bausmė.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiosios D. Š. naudai 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Č. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio-spalio mėnesių laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas (duomenys neskelbtini) bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė ir neturi šešiolikos metų, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, ne mažiau 50 kartų lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja vaginaliniu būdu, įkišdamas savo lytinį organą pastarajai į makštį bei ne mažiau 5 kartus kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, taip tenkindamas su ja savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir tokiais savo veiksmais pažeidė šešiolikos metų amžiaus neturinčios D. Š. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2023 m. birželio-spalio mėnesių laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), taip pat kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose(duomenys neskelbtini), ne mažiau 4 kartus smurtavo nukentėjusiosios nepilnametės D. Š. atžvilgiu, t. y. tampė ją už plaukų, spyrė koja į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas kojose.

3. A. Č. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad 2023 m. birželio-spalio mėnesių laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste tenkindamas lytinę aistrą su nepilnamete D. Š. pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei tuo pačiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) smurtaudamas prieš nukentėjusiąją nepilnametę D. Š. ir sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas kojose, tiesiogiai šiais savo nusikalstamais veiksmais sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės D. Š. psichinę sveikatą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi jai nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamos su jo nukentėjusios atžvilgiu atliktais nusikalstamais veiksmais.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo A. Č. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, patvirtinančių įrodymų. Išteisindamas nuteistąjį A. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo veikoje esant būtinąjį subjektyvųjį požymį – tyčią bei priežastinį ryšį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. Č. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena kėsinamasi į nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, neliečiamumą ir priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – į asmens fizinę sveikatą ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat vertino ir tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad praeityje A. Č. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, naujos veikos padarytos neišnykus teistumui, veikų padarymo metu teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LIetuvios Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. Č. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025).

11. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

12. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

13. Nagrinėjamu atveju A. Č. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas galutine subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos 4 metų laisvės atėmimo bausmės bei nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Nors aplinkybės, kad nuteistasis A. Č. praeityje teistas, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju A. Č. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 151¹ straipsnio 1 dalyje – apysunkių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai kokių nors sunkių pasekmių nukentėjusiajai D. Š. nesukėlė, lytiniai santykiai, bylos duomenimis, vyko apibusiu sutikimu, jie su nukentėjusiąja buvo pora. Duomenų, jog po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis A. Č. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Č. vykdo individualią veiklą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog A. Č. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, todėl realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.

14. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant A. Č. nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tuo atveju, jei A. Č. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

15. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. Č. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 112,50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tenkina nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą, todėl iš jo nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. Č. paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Č. įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. Č..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.