- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- Ik-87-422/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Advokatai
- Zinaida Ševčenkas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Gudyno, Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. Č., jo atstovei, atstovaujančiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo pagrindu advokatei Zinaidai Ševčenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-28 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1727-3209 dėl antrinės teisinė pagalbos nutraukimo, įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2009-06-17 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2079-214/2009 dėl 20000 Lt skolos ir 2 procentų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą išieškojimo iš R. K.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-07-03 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1727-2127 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje, tačiau Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi atsakovų pranešimus, kuriuose nurodoma, kad jis pinigų skolinimu neva vykdė ūkinę komercinę veiklą ir už tai gaudavo pelną už paskolintus pinigus, 2010-08-26 kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Kauno apskrities skyrių dėl paskolos sutarčių, sudarytų 2001-02-22 su R. K. dėl 20 000 Lt sumos, 2001-04-06 su Janina Žemaitiene dėl 22 200 Lt sumos, 2001-12-04 su L. P. dėl 6000 Lt sumos paskolinimo, atitikimo LR BK 202 str. ld. Tarnybos sprendimas nutraukti teisinę pagalbą yra neteisėtas, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2010-09-23 nutarimu jo atžvilgiu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jokia komercine veikla jis nesivertė. Verslo liudijimas jam niekada nebuvo išduotas. Procentai už paskolintus pinigus sutartyse nebuvo nenumatyti ir jokių pajamų už paskolintus pinigus nėra gavęs, finansinės naudos nesiekė. Pinigai priklausė ne jam, o Jehovos bendruomenei. Taip pat jis nebuvo įrašytas įkeisto daikto savininku nei viename hipotekos dokumente. Sutartyse numatyta sąlyga, kad laiku negrąžinęs paskolos skolininkas moka kreditoriui 1-2 procentus delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną yra ne pelno siekimas, o tik garantija skolos negrąžinimo atveju. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nutraukdama teisinę pagalbą nepagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010-09-23 nutarimu, nes joks išsamus tyrimas jo atžvilgiu nebuvo atliekamas, BK 202 str. numatyta veika įstatymo nustatyta tvarka neįrodyta.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Tarnyba 2010-09-28 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui nutraukė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 4p. pagrindu, kai pareiškėjo reikalavimas kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. 2010-07-03 sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš R. K.. Tarnyba gavusi duomenų, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba galėjo būti suteikta neteisėtai, kreipėsi į FNTT Kauno apskrities skyrių, pateikdama minėtai institucijai 4 pareiškėjo 2001 m. sudarytas paskolos sutartis, kuriuose numatyti 1-2 procentų delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, prašydama nustatyti, ar pareiškėjo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymių. Tarnyba taip pat nustatė, kad pareiškėjas savarankiškai kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo iš J. S., kur sutartyje taip pat numatyti 1 procento delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. FNTT Kauno apskrities skyrius 2010-09-23 nutarime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., požymių, tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes suėjęs senaties terminas. Atsižvelgdama į nutarime konstatuotas aplinkybes bei kitus turimus duomenis, Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai skolinant pinigines sumas atitinka ūkinės-komercinės veiklos požymius, kurie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 7 d., nes pareiškėjas pinigus skolino betarpiškai pats (veikė savarankiškai), per 1-erių metų laikotarpį sudarė net 4 paskolos sutartis, todėl jo veiksmams būdingas versliškumas bei tęstinumas. Pareiškėjas, sudarydamas paskolos sutartis ir nustatydamas labai trumpus paskolų grąžinimo terminus (1-2 mėnesiai), numatydamas aiškiai neprotingus delspinigius (1-2proc.), į teismą dėl paskolų priteisimo kreipdamasis po 7-9 metų, akivaizdžiai siekė gauti pelno.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Minėto įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra neabsoliuti. Ji gali būti teikiama tik įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2009-06-17 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2079-214/2009 dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš R. K. ( b.l. 12-15). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-07-03 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1727-2127 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba minėtoje byloje, teikti pagalbą paskiriant advokatą E.Urboną, 2010-05-10 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-P-1727-1494 teisinės pagalbos galiojimo terminas pratęstas ( b.l. 46-47). 2010-07-24 Tarnybos sprendimu, remiantis pareiškėjo prašymu, vietoje advokato E.Urbono buvo paskirta advokatė K.Mikolaitė (b.l.23-24).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymo) 11 str. 6 d. 4 p. yra numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. numato, kad antrinė teisinė pagalba nutraukiama, kai paaiškėja, jog asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2001-02-22 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi E.Č. R. K. paskolino 20 000 Lt, kuriuos skolininkė įsipareigojo grąžinti per du mėnesius laiko (iki 2001-04-22), sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną R. K. moka 2 proc. delspinigių ( b.l. 16), 2001-04-06 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi pareiškėjas J. Ž. paskolino 22 200 Lt, sutartyje buvo numatyta, jog skolininkė skolą privalo grąžinti iki 2001-05-06, nustatyta sąlyga, jog praleidus skolos grąžinimo terminą, skolininkė įsipareigoja mokėti pareiškėjui po1 proc. delspinigių nuo skolinamos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b.l. 63-64). 2001-12-04 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi, pareiškėjas 6000 Lt paskolino L. P., kuris įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2002-02-04, laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną L. P. įsipareigojo mokėti 2 proc. dydžio delspinigius ( b.l. 53). Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje šiuo metu vykdomas 9000 Lt skolos bei 257670 Lt delspinigių išieškojimo procesas pagal pareiškėjo 2001-02-28 sudarytą su J. S. 9000 Lt paskolos sutartį, kurioje irgi numatyti 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną (b.l. 65,Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-538-212/2009). Taigi, pagal esamus byloje faktinius duomenis yra nustatyta, jog 2001 m. pareiškėjas buvo sudaręs 4 paskolos sutartis, kurių pagrindu paskolinęs pakankamai dideles pinigų sumas, jose numatytas labai trumpas paskolos grąžinimo terminas ( 1-2 mėnesiai), o paskolų nesugrąžinus laiku, numatyti 1-2 proc. nuo paskolos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną delspinigiai.
Delspinigius Civilinis kodeksas ( CK 6.71 str.) priskiria prie netesybų. Tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Teismas pažymi, kad pareiškėjo per vienerius metus sudarytose 4 paskolos sutartyse numatyti 1-2 procentų delspinigiai nuo paskolintos už kiekvieną praleistą dieną įtvirtino galimybę pareiškėjui nepagrįstai praturtėti kitos sutarties šalies (4 skolininkų) sąskaita. Tokios netesybos teismų praktikoje pripažįstamos akivaizdžiai neproporcingomis, aiškiai per didelėmis, įstatymas suteikia teisę teismui mažinti tokio dydžio netesybas, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Nors pareiškėjas teigia skolinęs ne savo, o Jehovos bendruomenei priklausančius pinigus, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti byloje nepateikta. Sutartys sudarytos jo vardu, apie trečiųjų asmenų teises paskoliniuose santykiuose objektyvių duomenų nėra. Pareiškėjas tvirtina nesiekęs naudos iš minėtų paskolos sutarčių, tačiau šiuos argumentus akivaizdžiai paneigia jo veiksmai, o būtent, kreipimasis į teismą ne iš karto, o po paskolos negrąžinimo praėjus akivaizdžiai ilgam terminui (7-9 metams), tai patvirtina jo siekimą gauti kuo didesnę netesybų (delspinigių) sumą. Šią aplinkybę patvirtina teismų sistemos Liteko duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2427-601/2009 prašo iš atsakovės R. K. priteisti 1 085 600 Lt negrąžintos skolos kartu su delspinigiais. Duomenys iš kitos Kauno apygardos civilinės bylos Nr. 2A-1732-273/2010 patvirtina, jog pareiškėjas iš atsakovo L. P. prašo priteisti 45 000 Lt skolos, kurią sudaro atsakovui paskolinti 6 000 Lt ir 39 000 Lt delspinigių. Panevėžio apygardos teisme pareiškėjas siekia prisiteisti 9000 Lt skolos bei 257 670 Lt delspinigių.
Minėtų paskolos sutarčių sąlygų bei pareiškėjo reikalavimų teisme šių sutarčių pagrindu turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas 1-erių metų laikotarpiu sistemingai sudarinėjo paskolos sutartis, kuriomis akivaizdžiai siekė gauti finansinę (materialinę) naudą.
2010-09-23 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pareigūno nutarimu Nr. At-2/54 atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, nurodyta, jog pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymiai, tačiau baudžiamasis persekiojimas negalimas dėl senaties termino (b.l.26-27).
Byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo išduotas verslo liudijimas, jog vykdoma veikla nebuvo registruota Mokesčių inspekcijoje, ginčijamo Tarnybos sprendimo teisėtumui (neteisėtumui) teisinės reikšmės neturi. BK 202 str. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla) numatytų požymių nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėti požymiai yra reikšmingi tik vertinant pareiškėjo prašymo skirti antrinę teisinę pagalbą požiūriu, t.y., ar jo reikalavimai civilinėje byloje, dėl kurios buvo kreiptasi teisinės pagalbos, nėra atsiradę iš ūkinės komercinės veiklos, kaip numato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6str. 4p.
Teisės aktų, reglamentuojančių ūkinės-komercinės veiklos sąvoką ( BK 202 str. 1 d., ATPK 172 str., 173 str., Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 7 d.) sisteminė analizė, minėtų teisės normų teisminė praktika sudaro pagrindą daryti išvadai, jog individuali komercinė – ūkinė veikla – tai savarankiška asmens veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ši veikla turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), taigi, tokia veikla turi turėti versliškumo požymį, ja turi būti užsiimamam sistemingai ( ne mažiau, kaip tris kartus), tokia veikla siekiama pelno, ekonominės naudos ( Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 337-338).
Byloje nustatytų byloje aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog 2001 m. per palyginti trumpą laiką 4 paskolos sutarčių sudarymas, jose nustatant skolininkams neproporcingai didelius delspinigius ir kreipimasis į teismą po ilgo pradelsimo atsiskaityti laikotarpio faktiškai atitinka komercinės veiklos požymius ir sudaro pagrindą padaryti išvadai, jog atsakovas pagrįstai skundžiamu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, procedūriniai pažeidimai nenustatyti, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra juridinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą dėl pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antriną teisinę pagalbą, jis taip pat atmestinas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.-87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.