- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1732-273/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- L. P.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui E. Č., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo L. P. 45 000 Lt skolos, kurią sudaro atsakovui paskolinti 6 000 Lt ir 39 000 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad 2001-12-04 paskolino atsakovui 6000 Lt. Paskolą suteikė vienam mėnesiui iki 2002-01-04, vėliau terminą pratęsė iki 2002-04-04. Sutartis buvo sudaryta notarų biure. Ieškovas ne kartą ragino raštu atsakovą grąžinti jam skolą, tačiau atsakovas su juo nebendravo, skolos negrąžino. Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną, atsakovas Sutarties 1 p. įsipareigojo mokėti 2 % dydžio delspinigius, t.y. 120 Lt. Atsakovas skolos negrąžina nuo 2002 m. balandžio 4 d., t. y. 7 metus ir 2 mėnesius, 2 520 dienų. Sutartimi įsipareigojęs mokėti 120 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl privalėtų grąžinti 302 400 Lt skolą, į kurios dydį ieškovas nepretenduoja.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. P., ieškovui E. Č. 6 000,00 Lt (šešis tūkstančius Lt) skolos, 2 190 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt Lt) delspinigių. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 245,70 Lt (du šimtus keturiasdešimt penkis Lt 70 ct) žyminio mokesčio ir 96,46 Lt (devyniasdešimt šešis Lt 46 ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, Priteisė valstybei iš atsakovo 15,67 Lt (penkiolika Lt 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė atsakovui L. P., iš ieškovo E. Č., 1 636 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų. Į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą atsakovo L. P. sumokėtus 6000 Lt (šešis tūkstančius Lt) grąžino atsakovui.
Teismas nustatė, jog tarp šalių sudarytos sutarties 5 p. buvo numatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovui ten ieškovo nerandant, nežinant ieškovo banko sąskaitos duomenų, atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe prievolę įvykdyti sumokant skolą į depozitinę sąskaitą. Tačiau tai nėra tinkamas prievolės įvykdymas, kadangi 6.56 str. 1 d. numato, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens (CK 6.56 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad skolos sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, nes teismas nėra kreditinė įstaiga, ieškovui iš atsakovo priteisė 6000 Lt skolą, Kauno miesto apylinkės teismui grąžinant atsakovo sumokėtą sumą. Atsakovo atstovė jokiais įrodymais nepagrindė atsikirtimo, kad atsakovas buvo neraštingas, todėl nesiėmė jokių priemonių, o laukė, priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovas imdamas paskolą sudarė notarinę sutartį, hipotekos lakštu įkeitė turtą, gavęs ieškinį kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kas ir paneigia atsakovo atstovės nurodytą argumentą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas rūpestingu, sąžiningu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei žinodamas, kad už kiekvieną pavėluotą skolos grąžinimo dieną jis turės mokėti sutartimi numatytus 2 % delspinigių, galėjo ir privalėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, tikslu išsiaiškinti galimas sutarties nevykdymo pasekmes bei pasinaudoti kitais tinkamais prievolės įvykdymo būdais (CK 1.137 str., 6.56 str.). Paskolos sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas privalo pinigus grąžinti ieškovui 2002-01-04. Vėliau sutarties terminas buvo pratęstas iki 2002-04-04. Tai reiškia, kad šalys buvo sutarę dėl prievolės įvykdymo termino. Byloje nustatyta, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, šiuo pagrindu ieškovui atsiranda teisė reikalauti sutarties 1 p. numatytų netesybų. Tačiau ieškovas teismui ieškinį dėl netesybų pateikė tik praėjus 7 metams ir 2 mėnesiams nuo prievolės pažeidimo. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 126 str. 1 d., 2 d.). Atsižvelgiant į teismo nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio dėl netesybų išieškojimo senaties terminą, ieškovui delspinigiai buvo priteistini už šešių mėnesių laikotarpį skaičiuojant iki bylos iškėlimo teisme dienos.
Teismas taip pat konstatavo, kad 2 % dydžio delspinigiai, skaičiuojant už kiekvieną pradelstą dieną nuo prašomos priteisti sumos, sudarė 730 % metinių palūkanų ir net 6,5 karto viršijo suteiktos paskolos dydį. Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl sutarties termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, bylos Nr.3K-7-367/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-117/2004). Tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė.
Taip pat teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, konstatavo, kad ieškovas dėl paskolos grąžinimo nepagrįstai ilgai nesikreipė į teismą – ieškinys teismui paduotas praėjus daugiau kaip 7 metams pasibaigus paskolos grąžinimo terminui. Teismas mažindamas delspinigių dydį atsižvelgė į tai, kad atsakovas skolą pripažino, ją pervedė į teismo depozitinę sąskaitą, nors tai ir nebuvo tinkamas prievolės įvykdymas. Teismas nustatė, jog ieškovas prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybės ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovas patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio nuostolių, laikantis ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principo, vadovaujantis proporcingumo principu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškovui priteistus delspinigius sumažino iki 0,2 %, laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį.
Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteisė 245,70 Lt žyminio mokesčio ir 96,46 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Iš ieškovo atsakovui priteisė 1636,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Nagrinėjant bylą susidarė 86,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, 15,67 Lt išlaidas į valstybės biudžetą priteisė iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė jo teises į teisingą ieškinio dalyko išnagrinėjimą, savo sprendimu iš esmės už 7 metus skolos negrąžinimo iš atsakovo realiai priteisė mažesnius negu vieno mėnesio minimalus atlyginimo dydis delspinigius, nors atsakovas būdamas verslininkas, iš jo paskolintų pinigų, per 7 metus, turėjo žymiai daugiau pajamų. Nurodo, jog teismo prašė priteisti jam skolos negrąžinimu padarytą žalą, t.y. negautas pajamas. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, reiškia, nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes jie, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie ir privalo būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Nurodo, jog 6 metus buvo suimtas, todėl neturėjo realios galimybės iš atsakovo, reikalauti grąžinti paskolą, nes būdamas suėmime neturėjo paskolos suteikimo dokumentų. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai mažindamas netesybas, ignoravo konkrečią teismų praktiką. Teisėjas sprendime nepasisakė konkrečiai, kokiais kriterijais jis mažino paskolos sutartyje sulygtas netesybas, net 10 kartų. Atsakovas niekada nesikreipė į jį, prašydamas peržiūrėti delspinigių dydį, nepateikė teismui įrodymų apie negalėjimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžio. Teisėja nevertino, kad atsakovui paskola buvo suteikta be palūkanų, be tikslo praturtėti. Palūkanos ir netesybos buvo numatytos didelės tik tam atvejui, jeigu atsakovas laiku negrąžins skolos. Teismas, vertino paskolos notarinę sutartį dėl skolos ir dėl sulygtų delspinigių ne kaip sandorį, o kaip deliktinius jo ir atsakovo santykius. Nurodo, jog daug kartų atsakovą ragino registruotais laiškais grąžinti skolą, tačiau visi laiškai grįždavo neįteikti, nes atsakovas negyveno jo deklaruotoje gyvenamojoje vietovėje. Teisėja nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais, teigdama, kad jis elgėsi nerūpestingai dėl skolos išieškojimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pinigus, atsakovas pervedė į teismo depozitinę sąskaitą, tik gavęs ieškinį, nors galėjo lėšas pervesti į depozitinę notaro sąskaitą dar prieš 7 metus. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas neteisėtai priteisė jam sumokėti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus visas aplinkybes bei leistinus įrodymus. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą dėl skolos grąžinimo gera valia, neteismine tvarka. Nagrinėjant bylą teisme bei apeliaciniame skunde ieškovas išdėstė aukščiau minėtai ieškovo pozicijai prieštaraujančias aplinkybes. Jis nurodė, kad į ieškovą vis dėl to nesikreipė (anksčiau teigė, kad ne kartą į atsakovą kreipėsi raštiškai dėl paskolos grąžinimo), kadangi buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir daugiau nei 6 metus atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Šie ieškovo argumentai nepagrįsti, kadangi laisvės atėmimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi visas LR piliečiams įstatymų nustatytas teisės, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato LR įstatymai. Teismas delspinigius sumažino tik 10 kartų, iki 0,2 proc, o tai sudaro 75 proc. metinių palūkanų ir pilnai kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius. Teismų praktikoje pripažįstama laikyti protingais 0,02 proc. delspinigius, todėl ieškovo prašomi priteisti delspinigiai galėtų būti sumažinti dar daugiau. Taip pat pažymėtina, kad ieškiniams dėl netesybų (delspinigių) priteisimo yra taikomas 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai ieškovui delspinigius priteisė už šešis mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl atsakovo nesumokėtų delspinigių ieškovui. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.
Byloje nustatyta, kad 2001-12-04 ieškovas E. Č. su atsakovu L. P. sudarė notarinės paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovo pasiskolino 6000 Lt. Sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo 1p. numatė, kad laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną paskolos gavėjas L. P. moka 2,0 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas, E. Č. pirmosios instancijos teismo, prašė priteisti 6000 Lt skolos ir 39000 Lt delspinigių, kurie buvo numatyti tarp šalių sudarytoje sutartyje. Teismas nustatė, kad atsakovas L. P. sutartimi numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti sutartyje numatytų netesybų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovui laiku negrąžinus paskolos, ieškovas patyrė nuostolių, t.y. negalėjo naudoti pinigų savo poreikiams tenkinti, tačiau teismas teisingai sprendė, kad sutartyje numatyto dydžio delspinigiai yra neprotingai per dideli. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas E. Č. dėl paskolos grąžinimo nepagrįstai ilgai nesikreipė į teismą, t.y. ieškinys teismui buvo paduotas praėjus daugiau kaip 7 metams pasibaigus paskolos grąžinimo terminui. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., numato, jog ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma 6,5 karto viršija suteiktos paskolos dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio dydžio netesybos, visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnio prasme.
Teismas teisingai sprendė, kad ieškovas, prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovas patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio nuostolių ir pagrįstai sumažino ieškovo prašomų priteisti 2 proc. dydžio delspinigių iki 0,2 proc. dydžio delspinigių. Pagal formuojamą teismų praktiką yra numatyta, kad jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73straipsnio 1 dalį, bet CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad šalių sutartyje numatytas delspinigių dydis buvo aiškiai per didelis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti 39000 Lt delspinigių sumą iki 2190 Lt delspinigių sumos ir ieškovui, delspinigius priteisė už šešių mėnesių laikotarpį skaičiuojant iki bylos iškėlimo teisme.
Be to, pirmosios instancijos teismas sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. reikalavimais priteisė iš ieškovo atsakovui 1636 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl apeliacinio skundo argumentą, kad iš ieškovo atsakovui neteisėtai priteistos bylinėjimosi išlaidos teisėjų kolegija atmeta.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
2010 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.