Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2938-434/2024 pagal pareiškėjos V. V. (V. V.) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-6778-434/2018, suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS ieškiniu 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. V. (V. V.) 1 359,32 Eur skolą, 20 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 1 076,33 Eur skolos, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkino ir iš atsakovės V. V. (V. V.) ieškovo naudai priteisė 1 359,32 Eur skolą, 20,00 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 076,33 Eur dydžio kredito sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d.

3. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS prašymu išduotas vykdomasis raštas dėl 2018 m. liepos 18 d. teismo sprendimu už akių ieškovo naudai iš atsakovės V. V. (V. V.) priteistos 1 359,32 Eur skolos, 20,00 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 076,33 Eur dydžio kredito sumos nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose 2024 m. vasario 26 d. gautas pareiškėjos V. V. (V. V.) prašymas išdėstyti 2018 m. liepos 18 d. sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 88,53 Eur/mėn.

5. Nurodė, kad vienintelės pareiškėjos pajamos yra (duomenys neskelbtini) mokama pensija, kurią sudaro tik 490,02 Eur/tris mėnesius (mokama kartą per ketvirtį), t. y. 163,34 Eur/mėn.

6. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kiekvieną kartą gavus pensiją, iš pareiškėjos gali būti atskaityta tik 98,00 Eur išieškotojo reikalavimams tenkinti, o likę 392,02 Eur turi būti palikti pareiškėjai kaip pragyvenimui būtinos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal paskutinį 2024 m. sausio 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą „PlusPlus Capital“ AS išieškoti buvo likę 2 124,65 Eur, pareiškėja prašo išdėstyti likusios sumos mokėjimą lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad pareiškėja moka po 88,53 Eur/mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjos V. V. (V. V.) pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsisakė priimti.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6778-434/2018 ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinys buvo tenkintas visiškai, iš atsakovės V. V. (V. V.) priteista 1 359,32 Eur skola, 20,00 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1 076,33 Eur dydžio kredito sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai. Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Pagal šį Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimą už akių antstolės N. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0043/18/01702.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašo išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą, taip pat į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, vertino, jog prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. Sprendė, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais.

10. Teismas, įvertinęs tai, jog teismo sprendimas už akių yra vykdomas priverstinai jau daugiau 5 metai, nustačius, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl ko tokio sprendimo vykdymas pažeistų skolininkės interesus, sprendė, jog skolininkės teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota. Sprendė, kad neribota skolininkės teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sukeltų neapibrėžtumą išieškotojui, kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lūkesčius į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą. Neribotas tokių prašymų teikimas paneigtų atskirų civilinio proceso stadijų skirtumus ir joms keliamus tikslus, turėtų neigiamos įtakos priverstiniam vykdymui, galėtų nepagrįstai jį sustabdyti ar sukelti abejones dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ir jiems atlikti patirtų vykdymo išlaidų pagrįstumo (apie tai yra pasisakiusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

11. Teismas konstatavo, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Pažymėjo, kad priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja V. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir grąžinti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Nurodo, jog CPK 284 straipsnio 1 dalis numato galimybę sprendimo vykdymą išdėstyti, nepaisant to, jau vyksta, ar dar ne, priverstinio vykdymo procesas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir išsiųsti jo nuorašą priešingai šaliai. Gavęs atsiliepimą, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, turėjo skirti žodinį nagrinėjimą ir tik tada teismas būtų galėjęs klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo spręsti iš esmės.

14. Pažymi, kad apie pareikštą ieškinį ir priimtą teismo sprendimą pareiškėja sužinojo tik antstolei nukreipus išieškojimą į jos lėšas, esančias banko sąskaitoje, todėl prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą iki prasidedant priverstiniam vykdymui pareiškėja neturėjo jokių galimybių.

15. Apeliantės teigimu, remiantis skundžiamoje nutartyje minima Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, absoliutaus ribojimo išdėstyti jau vykdomą teismo sprendimą, nėra, todėl tik išnagrinėjus klausimą iš esmės ir nustačius tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinę padėtį, sprendimo neįvykdymo priežastis bei išdėstymo pasekmes abiem šalims, bus galima spręsti dėl pareiškėjos prašymo esmės ir vertinti minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties išaiškinimų aktualumą.

16. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jau prašymo priėmimo stadijoje pasisakė ir dėl jo pagrįstumo, todėl taip buvo paneigta pareiškėjos konstitucinė teisė kreiptis į teismą ginant savo interesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos V. V. (V. V.) pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

20. Tačiau kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti 2018 m. liepos 18 d. sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 88,53 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teismo sprendimas už akių jau yra vykdomas priverstinai, nenustačius išimtinių aplinkybių, dėl ko tokio sprendimo vykdymas pažeistų skolininkės interesus, sprendė, jog skolininkės teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota, todėl pareiškėjos pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsisakė priimti.

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jau prašymo priėmimo stadijoje pasisakė ir dėl jo pagrįstumo. Apeliantės teigimu, teismas turėjo priimti jos prašymą, išsiųsti jo nuorašą priešingai šaliai ir, gavęs atsiliepimą, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo spręsti iš esmės žodinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika nagrinėjamu klausimu, turi teisinį pagrindą iš dalies sutikti su šiais apeliantės argumentais.

23. Lietuvos apeliacinis teismas, pirmosios instancijos teismo paminėtoje 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, išaiškino, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat išaiškino, kad vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (nutarties 27 punktas).

24. Šiuo atveju nėra ginčo, kad teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje yra vykdomas priverstinai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, remiantis Lietuvos apeliacinis teismo išaiškinimais aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, skolininkas įgyją teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teikiant pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

25. Apeliantė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindė sudėtinga turtine padėtimi, pažymėdama, kad jos vienintelės pajamos yra kartą per ketvirtį (duomenys neskelbtini) mokama pensija bei aplinkybėmis, kad civilinė byla buvo išnagrinėta priimant sprendimą už akių, o apie vykdomą išieškojimą ji sužinojo tik antstolei nukreipus išieškojimą į jos lėšas esančias banko sąskaitoje, todėl prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą iki prasidedant priverstiniam vykdymui neturėjo jokių galimybių. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties paprastai nėra laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau, įvertinus tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinė byla Nr. e2-6778-434/2018, kurioje buvo priteista skola ir išduotas vykdomasis raštas, buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą už akių, procesiniai dokumentai apeliantei nagrinėjant bylą buvo laikomi įteiktais vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, o sprendimas už akių grįžo neįteiktas, sudaro pagrindą šiuo nagrinėjamu konkrečiu atveju apeliantės nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis (išimtinėmis), sudarančiomis pagrindą svarstyti apeliantės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus.

26. Pažymėtina ir tai, kad dėl prašymo išdėstyti skolos mokėjimą (ne)pagrįstumo teismas turės spręsti ir pasisakyti bylą (prašymą) nagrinėdamas iš esmės, CPK 284 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, o nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, be kita ko turi būti atsižvelgta į (1) abiejų bylos šalių interesus, (2) ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, (3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai bei ar nebuvo nepagrįsto skolininkės delsimo pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą bei CPK 284 straipsnio nuostatas. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos V. V. (V. V.) pareiškimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.