Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2; 2.12.2.9

2026 m. sausio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė;

2) 2018 m. sausio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta (60 MGL) 2259,6 Eur bauda, sumokėti iki 2018 m. lapkričio 30 d.;

3) 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę;.

4) 2025 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 9, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, neskiriant intensyviosios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis, 2025 m. gruodžio 22 d., apie 17.39 val., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškių k., Skautų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. R. kaltę pripažino paaiškino, kad Čekoniškėse buvo nuėjęs į parduotuvę ir iki tol buvo blaivus. Jis nurodė, kad po parduotuvės automobiliu važiavo link laidojimo namų ir reikėjo nuvažiuoti apie 100–200 metrų. Kaltinamasis teigė, kad jam pradėjo spausti skrandį ir koją, todėl negalėjo spausti greičio pedalo. Dėl to jis nurodė išgėręs apie 0,4 l alkoholio iš butelio, pasėdėjęs automobilyje apie 5–10 minučių ir skausmui praėjus pradėjęs važiuoti. Jis paaiškino, kad tuomet važiavo atbuline eiga ir buvo sustabdytas policijos. Kaltinamasis nurodė, kad patikrinimo metu įpūtė apie 1,9 promilės. Alkoholį nusipirko parduotuvėje ir važiavo tik trumpą atstumą žvyrkeliu. Jis paaiškino, kad iki pagrindinio kelio net nereikėjo išvažiuoti. Jis nurodė, kad jei būtų žinojęs apie policiją, būtų ėjęs pėsčiomis. Kaltinamasis paaiškino, kad išgėręs automobiliu atbulomis nuvažiavo apie 2 metrus, o į priekį apie 1 metrą. Jis teigė, kad tik ruošėsi pradėti važiuoti, o pareigūnai galėjo jį pastebėti, nes jis iš parduotuvės išėjo su buteliu. Jis nurodė, kad būtų važiavęs iki laidojimo namų, kurie, jo teigimu, buvo maždaug už 100 metrų. Jis paaiškino, kad važiavo išgėręs dėl skausmo ir spazmų, nors supranta, kad išgėrus vairuoti negalima. Kaltinamasis dar kartą nurodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka mokėti baudą ir planuoja įsidarbinti. Jis paaiškino, kad brolis kviečia dirbti statybose ir kad svarsto darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, nes dėl kojos negali dirbti pilnu pajėgumu. Jis taip pat nurodė, kad galėtų dirbti pagal individualią veiklą. Kaltinamasis paaiškino, kad automobilį ketino perrašyti broliui, kad šis vežiotų statybines medžiagas, tačiau nespėjo to padaryti. Jis nurodė, kad jam įvyko asmeninė nelaimė ir mirė draugė. Kaltinamasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą buvo išlaikęs Anglijoje, o Lietuvoje teisių nebuvo susigrąžinęs, todėl vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Jis nurodė, kad gėrė degtinę, nes, jo teigimu, ji numalšina skausmą. Jis paaiškino, kad pardavėjos prašė degtinės su pipirais. Nežino, kodėl pareigūnai manė, jog jis pavojingai manevravo. Jis paaiškino, kad parkavosi normaliai ir nieko neužkabino, nors aikštelėje stovėjo keli automobiliai. Jis nurodė, kad pareigūnai galėjo jį pastebėti, nes jis iš parduotuvės išėjo su buteliu. Kaltinamasis paaiškino, kad pareigūnams nieko nerodė, o automobilyje buvo alaus ir viena puslitrinė buvo uždaryta. Jis nurodė, kad vaizdo įraše galėjo pasakyti, jog gėrė seniai, nes buvo susinervinęs ir pats nežino, kodėl taip pasakė. Jis taip pat nurodė suprantantis, kad pažeidė ir ankstesnį nuosprendį. Prieš tai negėrė ir teigė, jog tai galėtų patvirtinti pardavėja. Jis paaiškino, kad laukdamas antro pūtimo automobilyje butelį baigė iki galo. Jis nurodė nesuprantantis, kodėl vėliau promilės sumažėjo. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad viską atsimena, nes buvo ką tik išgėręs, ir paaiškino, kad jei būtų gėręs anksčiau, esą neatmintų. Kaltinamasis nurodė, kad prieš maždaug 6 valandas iki įvykio nebuvo nieko išgėręs. Jis paaiškino, kad pareigūnams galėjo pasakyti kitaip, nes buvo susinervinęs. Jis nurodė, kad alkoholį išgėrė prie pareigūnų, kai sėdėjo automobilyje. Jis paaiškino, kad pareigūnams priėjus atidarė langą, pasakė, jog yra girtas, ir pripažino. Jis nurodė, kad vėliau keikėsi, o pareigūnai patikrino neblaivumą ir liepdami pasodino jį į savo automobilį. Kaltinamasis paaiškino, kad laukdamas antro patikrinimo, būdamas piktas, baigė gerti likusį alkoholį. Jis nurodė, kad pareigūnai filmavo įvykį ir jis pasakoja tiek, kiek prisimena. Kaltinamasis nurodė, kad savo veiksmų seką gerai prisimena. Jis paaiškino, kad pareigūnai jam nieko nesakė dėl butelio išgėrimo ir jis pats nusprendė gerti. Į teisėjos klausimus kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, jog būtų vengęs pūsti. Jis paaiškino, kad buvo tamsu ir prastas apšvietimas, o automobilio lempos veikia blogai, todėl jam buvo sunkiau manevruoti. Jis nurodė, kad tą dieną vyko draugės laidotuvės ir iki tol jis nebuvo vartojęs alkoholio. Kaltinamasis pakartojo, kad gailisi ir sutinka mokėti baudą. Jis nurodė, kad probacijoje lankosi, tačiau elgesio programoje nedalyvavo. Jis paaiškino, kad pas jį atvykstama tikrinti blaivumo ir esą visada nustatoma 0 promilių. Jis nurodė, kad negeria, tik kartais, kai, jo teigimu, tai susiję su nervais ir sveikatos skausmais. Kaltinamasis dar kartą nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R. nurodė, kad automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, tačiau jis dar nespėjo jo įregistruoti savo vardu. Jis nurodė, kad teisės vairuoti neturi, anksčiau jas turėjo, bet praradęs iš naujo neišlaikė. Jis paaiškino, kad automobilį pirko tam, jog juo naudotųsi brolis, o tikslios pirkimo datos nepamena, galimai automobilį įsigijo rudenį. Jis nurodė pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį ir spėjo, kad ji galėjo likti automobilyje. Kaltinamasis nurodė, kad 2025 m. gruodžio 22 d. tikslaus laiko nepamena, tačiau tai galėjo būti apie 15.00–16.00 val., kai jau buvo tamsu, jis vienas automobiliu iš savo namų važiavo į Čekoniškių kaimą į draugės laidotuves ir turėjo vykti į šarvojimo salę. Jis paaiškino, kad jam skaudėjo skrandį ir koją, todėl sustojo prie parduotuvės Čekoniškių kaime, nusipirko alkoholio ir nusprendė jį išgerti, kad sumažėtų skausmas. Jis nurodė, kad iki tol tą dieną alkoholio nevartojo ir buvo blaivus. Jis paaiškino, kad parduotuvėje nusipirko degtinės butelį, galimai 0,5 l talpos, bei alaus. Jis nurodė, kad sėdėdamas automobilyje gėrė degtinę ir galimai išgėrė visą butelį, o alaus nevartojo. Jis paaiškino, kad automobilyje klausėsi muzikos ir ten užtruko apie 20 minučių. Jis nurodė, kad po to skausmo nebejuto, buvo šiek tiek apsvaigęs, tačiau orientavosi aplinkoje, todėl nusprendė nuvažiuoti iki šarvojimo salės, kuri, jo teigimu, buvo maždaug už 200 metrų. Jis nurodė, kad vos išvažiavus jį sustabdė policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais. Jis paaiškino, kad pareigūnams prisipažino vartojęs alkoholį ir vairavęs apsvaigęs. Jis nurodė, kad blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir jis sutinka, kad galėjo nustatyti 1,92 promilės, o su šiais duomenimis tuomet nesiginčijo ir nesiginčija. Kaltinamasis nurodė, kad pareigūnai toliau atliko procesinius veiksmus, informavo, jog automobilis bus išvežtas į saugojimo aikštelę, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis bus laikinai sulaikytas. Jis paaiškino, kad buvo uždarytas į policijos automobilio laikino sulaikymo kamerą. Jis nurodė norėjęs į tualetą, tačiau pareigūnai jo iš karto neišleido, nors jis teigė nesipriešinęs. Dėl to jis, nesusivaldęs, garsiai rėkė, kad būtų išleistas, ir dešinės rankos kumščiu trenkė į automobilio lubas, galimai apie tris kartus. Jis nurodė, kad trenkė tik į lubas ir daugiau nieko negadino, o taip elgėsi tik tam, kad pareigūnai jį išgirstų ir išleistų į tualetą. Jis paaiškino, kad po to pareigūnai jį išleido ir jis nuėjo į tualetą, o daugiau apie šį įvykį reikšmingų aplinkybių neprisimena. Jis nurodė, kad dėl vairavimo neblaiviam labai gailisi ir prašė leisti atsiimti automobilį, nes jame yra jo vaistai, namų raktai ir kiti asmeniniai daiktai. Jis nurodė, kad daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 b. t., b. l. 52–54).

2025 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Gabrielės Jaškinaitės tarnybiniame pranešime „Pavojus eismo saugumui“ nurodyta, kad tą dieną, specialistė, dirbdama kartu su specialistu R. Osteriu, apie 16 val. 22 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, jog Vilniaus rajone nuo Rastinėnų link Pilaitės pranešėja važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su pranešėja ši paaiškino, jog jie važiavo paskui minėtą automobilį, kuris blaškėsi po eismo juostą ir buvo vairuojamas pavojingai. Pranešime taip pat nurodyta, kad pokalbio metu vairuotojas sustojo parduotuvėje, esančioje Čekoniškėse, Skautų g., ir išėjo į parduotuvę, o pareigūnams atvykus vairuotojas grįžo į automobilį ir pradėjo važiuoti, todėl buvo nedelsiant sustabdytas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad priėjus prie sustabdyto automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pranešime pažymėta, kad jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nurodyta, kad pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą jis paaiškino turintis išlipti, nes dokumentas esą yra automobilio gale, o išlipęs vos pastovėjo ant kojų. Pranešime nurodyta, kad paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vairuotojas paaiškino, jog prieš 6 valandas išgėrė alaus. Taip pat nurodyta, kad pareikalavus pūsti į alkotesterį jis teigė negalintis, pradėjo nusirenginėti ir aiškino, kad jam kažkada buvo pradurtas plautis. Pranešime pažymėta, kad paprašius apsirengti jam tai sekėsi sunkiai, galimai dėl stipraus neblaivumo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojui ne kartą buvo duota pūsti į alkotesterį ir jam paaiškinta baudžiamoji atsakomybė už atsisakymą tikrintis neblaivumą. Pranešime pažymėta, kad vairuotojas ir toliau trukdė patikrinimui, užspausdamas antgalį lūpomis ar liežuviu arba traukdamas orą į save, nors jam buvo aiškiai nurodyta, ką ir kaip daryti, ir jis kartojo negalintis tiek pūsti. Pranešime nurodyta, kad vėliau iš vairuotojo žodžių buvo nustatyta, jog automobilį vairavo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir kad jis neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nes teisę vairuoti yra praradęs. Pranešime pažymėta, kad apie 17 val. 15 min. vairuotojas paprašė dar kartą pabandyti pūsti į alkotesterį, o po kelių bandymų 17 val. 17 min. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005 (patikros Nr. 2404800) buvo patikrintas jo neblaivumas ir nustatytas 2,17 prom. girtumas. Pranešime nurodyta, kad antruoju patikrinimu 17 val. 39 min. nustatytas 1,92 prom. girtumas. Taip pat nurodyta, kad į įvykio vietą atvykus V1742 ekipažui vairuotojas buvo perduotas tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti, o veiksmai buvo filmuojami „body“ kamera (1 b. t., b. l. 20–21).

2025 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92445882699, skambučio pradžia 2025 m. gruodžio 22 d. 16:18:55)“. Protokole nurodyta, kad įrašo trukmė yra 3 min. 39 sek., įrašo data yra 2025 m. gruodžio 22 d., o įrašo pradžios laikas yra 16 val. 18 min. Protokole pažymėta, kad įraše girdima, kaip pranešėja nurodo, jog nuo Rastinėnų link Sudervės posūkio važiuoja automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį, jos manymu, vairuoja neblaivus vairuotojas, nes automobilis blaškosi po kelią. Protokole nurodyta, kad vėliau pranešėja sujungiama su policija ir paaiškina, jog privažiavo Čekoniškes, o minėtas automobilis manevruoja per visą kelią, važiavo per vidurį ir šalikele. Protokole taip pat pažymėta, kad pranešėja nurodo automobilį esant labai netvarkingą ir paminėjo, jog „dūslintuvas manevruoja“. Protokole nurodyta, kad pranešėja informuoja, jog automobilis užsuko į parduotuvę Čekoniškėse, o ji laukia ir ketina važiuoti iš paskos (1 b. t., b. l. 34–35).

2025 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrimi policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „export-k62k4“, nufilmuotas 2025 m. gruodžio 22 d. Įrašo pradžia yra 16 val. 33 min. 01 sek., o trukmė 49 min. 41 sek. Protokole pažymėta, kad įraše matyti, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, lauke sutemę, įjungti švyturėliai, o kelkraštyje stovi automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie vairuotojo pusės stovi pareigūnė, kuri yra pradariusi vairuotojo duris, o vairuotojo vietoje sėdi vyras, kuris tyrimo metu nustatytas kaip įtariamasis V. R.. Protokole nurodyta, kad automobilio langai aprasoję, pareigūnė prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, o vyras išlipa ir ieško dokumento. Protokole pažymėta, kad vyras nurodo, jog jam skauda koją. Protokole nurodyta, kad paklaustas, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, vyras atsako, kad seniai, ir nurodo, jog alaus gėrė prieš 6 valandas. Protokole pažymėta, kad paklaustas, ar šiuo metu yra girtas ir kiek išgėrė, vyras nurodo neprisimenantis ir mini apie pusę litro alaus. Protokole nurodyta, kad pareigūnei davus pūsti į alkotesterį vyras nusirengia viršutinius drabužius, rodo, kad jam buvo perdurti plaučiai, teigia negalintis pūsti ir vengia blaivumo nustatymo. Protokole pažymėta, kad vyras aiškina, jog jaučiasi blaivas ir važiavo pagal taisykles. Protokole nurodyta, kad vyras apsirengia, atsisėda į automobilį, o pareigūnas pakartotinai bando patikrinti jo blaivumą, tačiau vyras teigia negalintis pūsti, neapžioja antgalio ir į alkotesterį nepučia. Protokole pažymėta, kad bandymai kartojasi kelis kartus, tačiau nesėkmingai. Protokole nurodyta, kad vyras atsisako pūsti, o pareigūnas informuoja, kad atsisakymas prilygsta sunkiam girtumui. Protokole pažymėta, kad vyras paprašomas pateikti dokumentą, tačiau jo neturi ir pasako asmens kodą. Protokole nurodyta, kad vėliau vyras paprašo dar kartą pabandyti pūsti ir po kelių bandymų jam pavyksta įpūsti. Protokole nurodyta, kad pirmu pūtimu nustatytas 2,17 prom. girtumas, o vyrui paaiškinama, kad po 15 minučių bus atliekamas antras pūtimas. Protokole pažymėta, kad pareigūnas pildo procesinius dokumentus, o antru pūtimu po kelių bandymų nustatytas 1,91 prom. girtumas ir įraše nurodytas laikas 17:19 val. Protokole nurodyta, kad pareigūnas supažindina vyrą su rezultatais, jis su jais sutinka ir pasirašo dokumentuose. Protokole pažymėta, kad į įvykio vietą atvyksta antrasis policijos ekipažas, kuris toliau atlieka procesinius veiksmus su vyru, o daugiau tyrimui reikšmingų duomenų įraše nėra. Protokole taip pat nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „export-4tzi4“, nufilmuotas 2025 m. gruodžio 22 d. Įrašo pradžia yra 17 val. 27 min. 36 sek., o trukmė 10 min. 02 sek. Protokole pažymėta, kad įraše pareigūnas antruoju pūtimu duoda vyrui pūsti į alkotesterį ir aiškina, kaip tai padaryti teisingai. Protokole nurodyta, kad vyrui nesiseka įpūsti, jis nurodo, kad gėrė užvakar, tačiau antru tikrinimu jam nustatytas 1,92 prom. girtumas. Protokole pažymėta, kad pareigūnė apklausia vyrą dėl asmens duomenų ir tuo įrašas baigiasi. Protokole papildomai nurodyta, kad toliau toje pačioje kūno kameroje yra dar vienas įrašas, kurio pradžia yra 19 val. 30 min. 11 sek. Protokole pažymėta, kad atvykusi į areštinę pareigūnė iš tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros paima daiktus, tarp jų telefoną, dokumentą ir žiebtuvėlį. Protokole nurodyta, kad pareigūnė užeina į areštinę ir padeda šiuos daiktus ant stalo prie vyro ir kitų pareigūnų. Protokole pažymėta, kad grįžusi prie tarnybinio automobilio pareigūnė padaro laikino sulaikymo kameros nuotraukas ir matyti apspardytos sienos, suskilusios lubos bei ant grindų besimėtanti laido dalis. Protokole nurodyta, kad pareigūnė areštinėje pasako, jog vyras išlupo apšvietimą ir pramušė stogą laikino sulaikymo kameroje, kol buvo laukiama traliuko. Protokole pažymėta, kad daugiau tyrimui reikšmingų duomenų įraše nėra. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „export-m1pxi“, nufilmuotas 2025 m. gruodžio 22 d. Įrašo pradžia yra 17 val. 20 min. 11 sek., o trukmė 42 min. 39 sek. Protokole pažymėta, kad įrašo pradžioje filmuojami tie patys duomenys kaip ir įraše „export-k62k4“, tik vaizdas fiksuojamas kito pareigūno kūno kamera. Protokole nurodyta, kad 17:48 val. vyras sudeda asmeninius daiktus, o pareigūnė nurodo jam atsisėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, kol pareigūnai pildys procesinius dokumentus, kad vyras nekeltų pavojaus sau ir aplinkiniams. Protokole pažymėta, kad 18:06 val. pareigūnė stovi prie laikino sulaikymo kameros, joje sėdi vyras ir rūko. Protokole nurodyta, kad pareigūnė informuoja, jog automobilyje rūkyti negalima, ir liepia atiduoti žiebtuvėlį. Protokole pažymėta, kad vėliau pareigūnas, kurio kūno kamera filmuoja, įlipa į tarnybinį automobilį ir pildo procesinius dokumentus. Protokole nurodyta, kad į automobilį grįžta ir kita pareigūnė, kuri taip pat pildo procesinius dokumentus. Protokole pažymėta, kad daugiau tyrimui reikšmingų duomenų įraše nėra. Protokole taip pat nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „export-v28bz“, nufilmuotas 2025 m. gruodžio 22 d. Įrašo pradžia yra 16 val. 32 min. 20 sek., o trukmė 24 min. 08 sek. Protokole pažymėta, kad šis įrašas nufilmuotas kito pareigūno kūno kamera ir jame atsikartoja medžiaga, užfiksuota įraše „export-k62k4“ (1 b. t., b. l. 37–39).

2025 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Akte pažymėta, kad jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, o judesiai buvo nekoordinuoti. Akte taip pat nurodyta, kad įvertinus bendrą būklę nustatyta, jog jis negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos ir negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs. Akte pažymėta, kad asmeniui nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 6 valandas, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005. Akte nurodyta, kad pirmuoju tikrinimu 17 val. 17 min. nustatytas 2,17 prom. girtumas, o antruoju tikrinimu 17 val. 39 min. nustatytas 1,92 prom. girtumas. Akte nurodyta, kad V. R. įrašė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais, tačiau jo parašo nėra (1 b. t., b. l. 23–25).

2025 m. gruodžio 22 d. 17 val. 17 min. V. R., tikrinant alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005, kurio patikros sertifikato Nr. 2404800 galiojo iki 2026 m. kovo 4 d., nustatytas 2,17 promilių girtumas. (b. l. 24) 2025 m. gruodžio 22 d. 17 val. 39 min. V. R., tikrinant alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005, kurio patikros sertifikato Nr. 2404800 galiojo iki 2026 m. kovo 4 d., nustatytas 1,92 promilių girtumas (1 b. t., b. l. 24).

2025 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas buvo pilkos spalvos automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Protokole pažymėta, kad apžiūros metu automobilis stovėjo Skautų g. kelkraštyje ties pastatu Nr. 1, Zujūnų sen., Čekoniškių k., Vilniaus r. Protokole nurodyta, kad apžiūros metu automobilis buvo atrakintas. Protokole nurodyta, kad automobilio salonas buvo netvarkingas, ant grindų mėtėsi popierėliai ir purvini maišai. Protokole pažymėta, kad automobilio bagažinėje buvo juodos spalvos polietileninis maišas, kurio viduje buvo kartonas. Protokole nurodyta, kad tarp priekinių ir galinių sėdynių ant grindų buvo matomas skaidrus tuščias stiklinis butelis. Protokole pažymėta, kad automobilyje nebuvo įrengtas vaizdo registratorius. Protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Protokole taip pat nurodyta, kad po apžiūros transporto priemonė buvo priverstinai išvežta į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (1 b. t., b. l. 11–19).

2025 m. gruodžio 23 d. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Citroen Berlingo“ (gamybos metai – 2004 m., variklio galia – 80 kW (109 AG)) kaina su PVM yra 1520 Eur (1 b. t., b. l. 30).

2025 m. gruodžio 23 d., pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazėje pateiktą informaciją apie kelių transporto priemones, nustatyta, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas buvo MB „Mikriukas“. Taip pat nustatyta, kad ši transporto priemonė 2025 m. spalio 3 d. buvo automatiškai išregistruota. 2025 m. spalio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. R. iš MB „Mikriukas“ įsigijo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 b. t., b. l. 28–29).

2025 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo Tautvydo Bajarūno tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 22 d. apie 17 val. 17 min. Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškėse, Skautų g., ties pastatu Nr. 1, V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė, jog jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija siekė 1,92 promilės (1 b. t., b. l. 1–5).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl to, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino visiškai. Jis nurodė, kad 2025 m. gruodžio 22 d. vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Čekoniškėse sustojo prie parduotuvės, įsigijo alkoholio, jį vartojo ir po to pradėjo važiuoti, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad supranta, jog vairuoti išgėrus negalima, ir dėl savo veiksmų gailisi. Kaltinamojo kaltę, be jo prisipažinimo, patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio patikros rezultatai. 2025 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. neadekvati elgsena, nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, taip pat fiksuota, kad jis negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos ir negalėjo atlikti piršto–nosies pratimo. Šiame akte nurodyta, kad tikrinimas atliktas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005, ir nustatytas 1,92 promilių girtumas. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 22 d. apie 16 val. 22 min. gautas pranešimas apie pavojingai manevruojantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir galimai neblaivų vairuotoją. Nurodyta, kad pareigūnams atvykus vairuotojas grįžo į automobilį ir pradėjo važiuoti, todėl buvo nedelsiant sustabdytas, o priėjus prie automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Papildomai bylos duomenis patvirtina Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad pranešėja 2025 m. gruodžio 22 d. 16 val. 18 min. informavo apie „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), blaškymąsi kelyje ir nurodė, jog automobilis įsuko į parduotuvę Čekoniškėse. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas taip pat patvirtina, kad vairuotojo vietoje buvo kaltinamasis, jis demonstravo neblaivumo požymius, ilgą laiką neįpūtė į alkotesterį, o vėliau buvo nustatyti minėti girtumo rodmenys.

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent – 2025 m. gruodžio 22 d., apie 17.39 val., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškių k., Skautų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, tad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, pažymėtina, kad Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad minėtu nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau, vadovaujantis 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, neskiriant intensyviosios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi bei BK 11 straipsnio 4 dalimi, minėtos nusikalstamos veikos laikytinos nesunkiu (140 straipsnio 1 dalis) bei apysunkiais nusikaltimais (187 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 3 dalis). V. R. nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo, be kita ko, nusikalstamą veiką, nagrinėjamą šiuo nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadinasi, V. R. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis V. R. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas, iš viso keturis kartus, iš kurių vieną – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra.

Spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje. V. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, todėl jo elgesys sukėlė realią grėsmę eismo saugumui. Byloje yra duomenų, kad automobilis kelyje manevravo pavojingai, iš bylos duomenų matyti, jog pats kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo ir trukdė jį atlikti, kas rodo sąmoningą pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir neatsakingą požiūrį į padarytą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis ankščiau jau yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. R. buvo paskirta 60 MGL (2259,6 Eur) bauda, todėl darytina išvada, kad švelnesnės bausmės rūšis, tokia kaip bauda ar areštas, neužtikrintų bausmei keliamų tikslų. Kartu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes jis kaltę pripažino ir nurodė besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kaip proporcingai atitinkanti veikos pavojingumą ir bausmės tikslus, o 9 (devynių) mėnesių terminas laikytinas teisingu, nes jis yra pakankamas kaltinamojo elgesiui koreguoti ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažinus pilnai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo) ir V. R. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 63 straipsnio 4 dalis). Teismas, spręsdamas dėl bausmių bendrinimo, įvertina, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o visiškas sudėjimas lemtų neproporcingai griežtą galutinę bausmę, neatitinkančią teisingumo ir protingumo principų. Dėl šių priežasčių, siekdamas užtikrinti bausmės individualizavimą ir proporcingumą, teismas bausmes bendrina dalinio, o ne visiško, sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į visa tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su šiuo nuosprendžiu skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam V. R. skirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 22 d. 18.15 val. iki 2025 m. gruodžio 23 d. 11.06 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendyje nurodytą laikotarpį nuo 2025 m. birželio12 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra pateikiamas aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti, svarstant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sąrašas, todėl, sprendžiant, ar konkrečiu atveju paskirtos bausmės vykdymas gali ir turi būti atidėtas, būtina vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-489/2025, 2K-111-976/2024 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-244-976/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai asmuo nusikaltimą padaro bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog jis daugiau nenusikals (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-203-976/2023).

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas V. R. padarė kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, dar kartą atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, nurodė besigailintis ir su nustatytais neblaivumo patikrinimo rezultatais sutiko. Teismas taip pat įvertina, kad pats kaltinamasis savo elgesį aiškino susiklosčiusiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su draugės mirtimi ir laidotuvėmis, bei tuo, kad alkoholį vartojo siekdamas numalšinti skausmą dėl sveikatos negalavimų, nors tokios priežastys jo elgesio nepateisina ir neatleidžia nuo pareigos laikytis KET reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nurodė planuojantis įsidarbinti ir sutinka prisiimti teismo paskirtas pareigas, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Be to spręsdamas dėl bausmės atidėjimo teismas atkreipia dėmesį į tai, nors kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau jo probacija pagal ankstesnį nuosprendį buvo pradėta neseniai, kaltinamasis nurodė, jog elgesio pataisos programos nebuvo pradėjęs lankyti. Be to, kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio nusikalstamą buvo padaręs išnykusiam teistumui. Šios aplinkybės teismui leidžia pakankamą pagrindą manyti, dar kartą atidėjus bausmės vykdymą ir taikant tinkamą elgesio korekciją probuojant gali būti pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu užtikrinant ir ankstesniu nuosprendžiu nukentėjusiojo teisę atgauti nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą, nes kaltinamasis būdamas laisvėje ir vykdydamas įpareigojimą dirbti galės greičiau atlyginti ankstesniu nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus ir draudimus, būtų sudarytos realios galimybės kaltinamajam gyventi laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir įrodyti, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta esant neblaivumui, kuris netoli keturių kartų viršija leistina normą, teismas sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimas taikytinas maksimaliam 3 (trejų) metų terminui, nes būtent toks laikotarpis yra pakankamas kaltinamojo elgesio kontrolei ir korekcijai, kartu sudarant jam galimybę pasitaisyti laisvėje, laikantis probacijos priežiūros ir teismo nustatytų įpareigojimų.

Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą bei vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (įpareigojimus) (BK 75 straipsnio 6 dalis). Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, teismas įvertina, kad kaltinamasis V. R. kaltę pripažino ir gailisi, yra darbingo amžiaus, nurodė ketinantis įsidarbinti, tačiau kartu nustatyta, jog naują nusikalstamą veika jis padarė laikotarpiu, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. V. R. nurodė suprantantis, kad pažeidė ankstesnio nuosprendžio sąlygas, todėl siekiant užtikrinti jo elgesio kontrolę ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams būtina taikyti nuolatinį stebėjimą elektroninio ryšio priemonėmis – intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, tik taikant intensyvią priežiūrą kartu su teismo nustatytais įpareigojimais galima užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą ir kaltinamojo elgesio korekciją, todėl bausmės vykdymas atidedamas taikant intensyvią priežiūrą.

Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato kaltinamajam įpareigojimus, kurie yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir būtini siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, užtikrinti eismo saugumą bei sudaryti prielaidas kaltinamojo elgesio korekcijai probacijos laikotarpiu. Teismas atkreipia dėmesį, jog be šiuo nuosprendžiu skirtinų įpareigojimų, kaltinamajam paliekami galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai, t. y. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. gyvenamojoje vietoje. Įpareigojimas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje skirtinas tam, kad kaltinamasis turėtų teisėtą ir stabilų pajamų šaltinį, būtų įtrauktas į struktūruotą kasdienę veiklą ir socialinę aplinką, o tai mažina socialinės rizikos veiksnius, susijusius su asocialiu gyvenimo būdu ir neatsakingais sprendimais. Teismas pabrėžia, kad registracija Užimtumo tarnyboje laikytina minimalia, tačiau būtina priemone tais atvejais, kai asmuo nedirba ar neturi pastovių pajamų, nes sudaro realias galimybes įsidarbinti ir leidžia probacijos tarnybai objektyviai kontroliuoti, ar kaltinamasis imasi teisėtų priemonių savo socialinei padėčiai stabilizuoti. Įpareigojimas būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. skirtinas siekiant sustiprinti kaltinamojo elgesio kontrolę, apriboti jo galimybes nakties metu dalyvauti rizikingose situacijose, kurios dažniausiai susijusios su alkoholio vartojimu, konfliktinėmis situacijomis ar impulsyviais sprendimais. Šis įpareigojimas yra prevencinis ir nukreiptas į tai, kad kaltinamasis laikytųsi reguliaraus gyvenimo režimo, sumažėtų tikimybė nakties metu vartoti alkoholį ar patekti į aplinkybes, kurios galėtų paskatinti naujus teisės pažeidimus, taip pat užtikrintų probacijos priežiūros efektyvumą. Įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų skirtinas įvertinus, kad nagrinėjama nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu ir dėl to sumažėjusia savikontrole, kas lėmė pavojingą elgesį kelyje ir realią grėsmę eismo saugumui. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas yra esminė rizikos veiksnio pašalinimo priemonė, nes būtent psichiką veikiančios medžiagos didina pakartotinio vairavimo neblaiviam tikimybę ir didina pavojų visuomenei. Todėl įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų laikytinas būtinu siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų, valdys savo elgesį ir nekels grėsmės eismo saugumui. Įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje paliktinas todėl, nes teisiamojo posėdžio metu pats V. R. nurodė, kad elgesio programoje sudalyvauti nespėjo. Teismo vertinimu, dalyvavimas elgesio pataisos programoje yra būtinas siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį, stiprinti savikontrolę bei atsakomybę, mažinti pakartotinio pažeidimo riziką ir užtikrinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti bausmės vykdymą atidėjus. Įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. gyvenamojoje vietoje, paliktinas, nes nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu V. R. buvo nuteistas už smurtinio bei turtinio nusikalstamų veikų padarymą nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šiuo nuosprendžiu nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, kad yra tikslinga kaltinamajam skirti įpareigojimą neturėti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi nusikalstama veika padaryta būnant neblaiviam nuo alkoholio, o kaltinamasis pats nurodė alkoholį vartojęs kaip priemonę skausmui „numalšinti“, kas rodo netinkamus elgesio ir problemų sprendimo būdus bei padidintą riziką pakartotinai vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams, užtikrinti kaltinamojo elgesio kontrolę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir sudaryti prielaidas jo elgesio korekcijai bei blaivaus gyvenimo būdo laikymuisi.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam maksimaliam terminui 3 (trejiems) metams atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) nesilankyti nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. gyvenamojoje vietoje; 6) neturėti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

Kita vertus, teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu V. R. nepateisins jam parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus ar padarys naujų pažeidimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. R. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,92 promilės, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam 2025 m. gruodžio 23 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas buvo MB „Mikriukas“, tačiau ši transporto priemonė 2025 m. spalio 3 d. buvo automatiškai išregistruota iš AB „Regitra“ duomenų bazės. 2025 m. spalio 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. R. iš MB „Mikriukas“ įsigijo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi kaltinamasis laikytinas šio automobilio savininku. Spręsdamas klausimą dėl privalomojo konfiskavimo taikymo, teismas taip pat atsižvelgia į konfiskavimo tikslą – atimti galimybę ateityje dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamai veikai padaryti bei taikyti prevencinį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos priemonė, todėl V. R. skiria turto konfiskavimą – konfiskuoja valstybės nuosavybėn jam priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 72? straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, jog dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose nėra prilyginamas priverstiniam gydymui nuo priklausomybės ligų, o yra laikytinas edukacine priemone, skirta supažindinti asmenis su alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų daroma žala, skatinti juos kritiškai įvertinti savo elgesį bei sudaryti prielaidas apsvarstyti savanoriško gydymosi galimybę. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama ilgalaikėje perspektyvoje mažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, skaičių, darant prevencinį poveikį asmens elgesiui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad V. R. padaryta nusikalstama veika – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,92 promilės girtumas – yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu. Nors kaltinamasis aiškino, kad alkoholį vartojo dėl sveikatos negalavimų ir susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, tačiau nustatytas girtumo laipsnis, policijos pareigūnų užfiksuoti akivaizdūs neblaivumo požymiai, taip pat faktinės veikos padarymo aplinkybės, kai buvo gautas pranešimas apie pavojingą manevravimą kelyje, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam tikslinga taikyti edukacinio pobūdžio priemonę, susijusią su alkoholio vartojimo daroma žala ir jo poveikiu savikontrolei bei sprendimų priėmimui. Teismas pažymi, kad tokia priemonė yra orientuota į pagrindinio rizikos veiksnio, lėmusio nusikalstamos veikos padarymą, mažinimą, nes būtent alkoholis šiuo atveju sąlygojo pavojingą elgesį kelyje ir realią grėsmę eismo saugumui. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir jo poziciją byloje, nes jis kaltę pripažino, gailėjosi ir nesiginčijo su nustatytais patikrinimo rezultatais, todėl darytina išvada, kad prevencinio ir informacinio pobūdžio priemonės taikymas gali turėti teigiamą poveikį jo elgesiui, skatinti atsakingesnį požiūrį į alkoholio vartojimą ir vairavimą bei padėti užkirsti kelią analogiškų nusikalstamų veikų pasikartojimui ateityje. Ši priemonė laikytina proporcinga ir adekvačia, nes suderina visuomenės interesą užtikrinti eismo saugumą su kaltinamojo galimybe probacijos laikotarpiu gauti tikslingą prevencinę pagalbą ir įrodyti, kad jis padarė išvadas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamam V. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 154,17 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. R. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. R. atmestinas.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas V. R. į automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC garso įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas– paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. R. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirto bausmės ir V. R. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2025 m. gruodžio 22 d. 18.15 val. iki 2025 m. gruodžio 23 d. 11.06 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai bei bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendyje nurodytą laikotarpį nuo 2025 m. birželio12 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktais, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį

1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5) nesilankyti nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. gyvenamojoje vietoje;

6) neturėti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti V. R. recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. R. į automobilį „„Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

V. R. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba; 4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.