Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės „If P&Insurance AS“, vykdančios veiklą Lietuvoje per filialą „If P&Insurance AS“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „I&C“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „I“ atstovui Linui Mažoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „If P&Insurance AS“, vykdančios veiklą Lietuvoje per filialą „If P&Insurance AS“ ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „I&C“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais ieškinyje.

6. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. K. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. pažeidimų nebuvo, tačiau kabelis buvo pažeistas 2019 m. lapkričio 21 d. ir svyravimai buvo visame 10 kW tinkle, kur tinklai tęsiasi kilometrais. Nurodė, kad pažeidimą nustatė iš darbuotojų, vykdžiusių darbus, paaiškinimų. Taip pat pažymėjo, kad įtampos svyravimai kilo dėl galimai 2019 m. lapkričio 21 d. pažeistos izoliacijos, buvo ieškoma priežastis, elektros tinklai atjunginėjo objektus – tokiu būdu tikrino pažeidimo vietą. Nurodė, kad turi elektros tinklų schemas, kurios buvo pateiktos ieškovui ir tame tinkle yra ir (duomenys neskelbtini). gatvės. Limarko vartai sugedo po elektros atjungimo 2019 m. lapkričio 22 d., iki to vyko įtampos svyravimai, tačiau elektra nebuvo dingusi. Nurodė, kad kai kurie subjektai dėl įtampos šuolių yra įsirengę saugiklius savarankiškai. Nurodė, kad izoliacija buvo pažeista, bet kaip toliau plėtojosi įvykiai – yra tik liudytojo nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei prijungtos civilinės bylos Nr. e2-617-328/2021 nustatyta:

7.1. Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimu serija IT Nr.00058500 nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 21 d. draudikas apdraudė draudėją L. pastatus bei įrenginius patalpose nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų su papildomomis sąlygomis – draudimo išmokos limitas objektams pastatai, įrenginiai patalpose įtampos svyravimų rizika yra 30 000,00 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir visam sutarties galiojimo laikotarpiui;

7.2. 2019 m. lapkričio 26 d. rašte „Dėl informacijos sutekimo“ Nr. 43030 AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 22 d. bendrovės sistemose užfiksuota, kad dėl trečiųjų asmenų veiklos buvo pažeista 10kV požeminė kabelių linija, kuris įtakojo kitų elektros tinklų trumpalaikius sutrikimus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Be to buvo pažymėta, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.8 punktą, vartotojas privalo įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl staigių trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių;

7.3. ESO vyresnysis inžinierius S. K. rašte dėl kaltininko nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. vykdydama darbus UAB „I.“ (vadovas P. R.) pažeidė 10 kV kabelių liniją TR268-TR311, dėl ko iš Uosto TP atsirado įžemėjimas, dėl ko bendrovė, gavusi signalą, trumpam nuo 10:01 iki 10:02 val. atjungė elektros energijos tiekimą objektui adresu (duomenys neskelbtini);

7.4. 2019 m. lapkričio 22 d. paaiškinime apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą Nr. TR268-TR311 P. R. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. apie 10:15 val. montuojant kelio ženklą, pažeidė elektros kabelį. Darbai buvo atliekami 2019 m. balandžio 30 d. Rangos sutarties Nr. J9-1486, sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su UAB „I.&C.“, pagrindu, atliekant kitos paskirties inžinerinių statinių (kiemų aikštelių) rekonstravimo ir statybos darbus, III pirkimo dalis - kitos paskirties inžinerinių statinių (kiemo aikštelių) ir susisiekimo komunikacijų (gatvių) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir statybos darbai;

7.5. Vartotojų atjungimai laikotarpiu 2019 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, kad UAB „L.“ atjungimas buvo 2021 m. lapkričio 22 d. 10:01-10:02 val.;

7.6. Raštas dėl įvykio, kur pranešęs asmuo yra D. B., nurodo, kad po elektros įtampos šuolio sugadintas lauko durų atidarymo daviklis;

7.7. 2019 m. lapkričio 27 d. Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad aprodžiusio asmens teigimu, 2019 m. lapkričio 22 d. apie 10:00 - 10:30 val. pastate kelis kartus sukibirkščiavo elektra ir po kurio laiko pastebėjo, kad nebeatsidarė laukinės pastato durys, tą patvirtina ir vietoje dalyvaujantis „If“ atstovas;

7.8. 2021 m. lapkričio 29 d. Defektiniame akte Nr.2 nurodyta, kad Vartai LT pilnam vartų atstatymui suma yra 1175 Eur, nurodyta, kad gedimą įtakojo elektros įtampos svyravimas, dėl to neveikia judesio daviklis, pavaros valdymo blokas bei valdymo panelė;

7.9. 2019 m. gruodžio 6 d. bankinis operacijos išrašas patvirtina, kad draudimas pravedė UAB „Limarko“ 971 Eur;

7.10. 2020 m. sausio 7 d. draudikas pateikė UAB „I.“ prašymą Nr. RG-IFIT0000597 atlyginti UAB „L.“ išmokėtą 971,00 Eur žalą regreso tvarka dėl 2019 m. lapkričio 22 d. padaryto kanelio pažeidimo, vykdant darbus;

7.11. 2006 m. gruodžio 29 d. aktas Nr.STN-536(14.16) patvirtina, kad pastatas (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti.

7.12. Prijungtoje byloje Nr. e2-617-328/2021 ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu atsakovui „I.“ reiškė ieškinį ir prašė priteisti nuostolius (žalą), atsiradusius dėl pažeistos kabelių linijos remonto, nurodė, kad įvykis buvo 2019 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini)vykdant žemės kasimo darbus, nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, buvo pažeista elektros įrenginys 10kV kabelių linija TR268-TR311;

7.13. Nuotraukos patvirtina faktą, kad buvo vykdomi žemės kasimo darbai, statomas kelio ženklas.

Dėl ieškinio

8. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius ( CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

10. Civilinės atsakomybės teisinių santykių atsiradimui būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

11. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

13. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

14. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

15. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 11 d.) 58.8. punkte reglamentuota, kad, įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 87, 89, 90 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Minėtų taisyklių 86 punkte reglamentuota, kad tuo atveju, kai elektros tinklų nuosavybės ribų akte patikimumo kategorija nenustatyta, tai laikoma, kad vartotojui yra suteikta Taisyklių 85.1 punkte apibrėžta trečia (III) patikimumo kategorija nepriklausomai nuo įrengtų elektros linijų ar elektros energijos šaltinių kiekio.

16. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad 10 kV požeminės kabelių linijos pažeidimas įvyko 2019 m. lapkričio 22 d., dėl to įvyko įžemėjimas, kuris įtakojo elektros tinklų trumpalaikius sutrikimus objekte (duomenys neskelbtini) pastate - buvo sugadinti automatinės įėjimo durų judesio daviklis ir pavaros valdymo blokas. Šį faktą ieškovas ir turėjo įrodyti. Tuo tarpu iš faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pažeidimas įvyko (duomenys neskelbtini). nuo 5 iki 19, Klaipėdoje 2019 m. lapkričio 21 d. apie 10:15 val. montuojant kelio ženklą, kuomet buvo pažeistas elektros kabelis.

17. 2019 m. lapkričio 27 d. Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad laukinės pastato durys nebeatsidarė 2019 m. lapkričio 22 d. apie 10:00 - 10:30 val., t.y. kitą dieną po kabelio pažeidimo, iš karto po to, kai AB „Energijos skirstymo operatorius“ atjungė elektros tiekimą pastate (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nenustatyta, kad vartai būtų nebeveikę iš karto po atsakovo veiksmų, jie nebeveikė tik AB „Energijos skirstymo operatorius“ atjungus elektros tiekimą 2019 m. lapkričio 22 d. apie 10:00 - 10:30 val. Ieškovas nurodė, kad kabelio sugadinimas įtakojo pastato vartų sugadinimą, tačiau šiuo atveju vartai po kabelio pažeidimo veikė parą laiko ir tik atjungus elektrą vartai nebeveikė.

18. Byloje nėra duomenų – ar iki to įvykio vartai veikė be problemų, nes nuo pastato pridavimo 2006 m. lapkričio mėn. iki vartų neveikimo 2019 m. lapkričio mėn. praėjo 13 metų. Teismas tokiose bylose nėra aktyvus, todėl sprendimas priimamas tik byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų pagrindu.

19. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad kabelio sugadinimas Panevėžio gatvėje galėjo įtakoti elektros šuolius (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, kad liudytojas S. K. nurodė, kad L vartai sugedo po elektros atjungimo 2019 m. lapkričio 22 d., jis pažymėjo ir tai, kad kabelio izoliacija buvo pažeista, bet kaip toliau plėtojosi įvykiai, - buvo tik liudytojo nuomonė.

16. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nevertino – ar UAB „L.“, kaip vartotojas laikėsi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, kurių 56.8 punkte nurodyta, kad vartotojas privalo įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl staigių trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Tokių įrodymų į bylą nepateikta. Tai, kad pastatas 2006 m. yra pripažintas tinkamas naudojimui, nepatvirtina fakto, kad elektros energijos vartotojas buvo įrengęs priemones dėl staigių trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. O jei ir buvo įrengtos tokios priemonės – kodėl jos nesuveikė atjungus elektros energijos teikimą ir kokia buvo reali vartų neveikimo priežastis.

17. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pagrindu, nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas buvo atsakingas / kaltas dėl UAB “L.” valdmo pastato įėjimo vartų sugedimo. Ieškovė neįrodė, kad žala UAB “L.” buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Šiuo atveju negalima vienareišmiškai teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veikmų (kabelio pažedimo vykdant darbus pagal sutartį) ir pasekmių (vartų sugedimo).

18. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymų sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą atsakovo atžvilgiu.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

20. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys atmestinas, iš esmės neanalizuojant kitų byloje nurodytų šalių argumentų ir aplinkybių (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo atsakovui, tačiau atsakovas nepateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.