- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1877-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27438-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- O. Š.
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui O. Š. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui O. Š., kuriame prašoma laikinai apriboti tėvo O. Š. valdžią nepilnamečio vaiko K. Š., gim. 2017 m. rugpjūčio 23 d., atžvilgiu, bei pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaiku naudojant vaizdo skambučius per „Skype“ programą tris kartus per savaitę po 1 val. Šioje byloje taip pat nagrinėjamas atsakovo priešieškinys - atsiliepimas, kuriame atsakovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu), taip pat pakeisti teismo nustatytą vaiko bendravimo su tėvais tvarką, nustatant, kad motina bendrauja su vaiku kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 10 iki 18 val., taip pat kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 iki 20 val., taip pat nurodytomis švenčių dienomis, vaiko gimimo dieną lyginiais ir nelyginiais metais pakaitomis su atsakovu ir kt.
2. Teismas nurodytoje byloje 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimis sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir šiuo metu galioja tokios laikinosios apsaugos priemonės: draudimas atsakovui O. Š. išvežti nepilnametį vaiką K. Š. iš Lietuvos Respublikos; laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią: tėvas su vaiku bendrauja kas trečią savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos), vaiką paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje tarpininkaujant skyriaus darbuotojui; tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš vieną dieną; vaikui susirgus, jis lieka to iš tėvų namuose, kur susirgo, kol gali būti perduotas į kito tėvo (motinos) namus be pavojaus vaiko sveikatai. Vaiko liga ir draudimas išvykti iš namų turi būti patvirtinta gydančio gydytojo; jei dėl objektyvių aplinkybių (vaiko ligos, saviizoliacijos dėl COVID-19 susirgimų ar kitų nuo tėvo nepriklausančių aplinkybių), tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku jam priskirtą savaitę, tėvui bendravimo laikas privalo būti kompensuojamas per artimiausias 4 savaites po aplinkybių, kurios buvo kliūtis bendravimui, išnykimo. Konkrečią (ias) tėvo ir vaiko bendravimo savaitę (es) šalys suderina tarpusavio sutarimu.
3. Nurodyta civilinė byla teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi yra sustabdyta iki kol bus atlikta ekspertizė – nepilnamečio K. Š. kartu su jo tėvais - motina K. S. ir tėvu O. Š. kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašė: 1) pakeisti teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi šioje byloje nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos) (t. y. 2 savaites per mėnesį), vaiką paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje tarpininkaujant skyriaus darbuotojui; tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 15 min. kiekvieną trečiadienį, sekmadienį, pradedant bendravimą laiko tarpe nuo 18:00 - 18:10 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu tėvu; 2) leisti O. Š. ne ilgiau kaip 7 dienoms per mėnesį išvežti vaiką K. Š. į Vokietiją atostogoms laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytą grafiką bus su tėvu, informuojant vaiko motiną apie vaiko buvimo Vokietijoje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje.
5. Prašymą grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: šalims ganėtinai ilgą laiką vykdžius 2020 m. gruodžio 8 d. teismo nutartį išryškėjo vaiko interesų pažeidimas; turi būti siekiama, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis prioritetiškai tenkina ne vaiko, bet ieškovės interesus; vaikui yra sudėtinga ilgai bendrauti vaizdo ryšio priemonėmis, jam yra sunku 30 min. išsėdėti ramiai ir bendrauti nuotoliniu būdu; konfliktai tarp šalių sumažėjo, tačiau tarp šalių (pagrinde iš ieškovės pusės) neatsirado tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo; suprastėjo vaiko rusų kalbos, kuria vaikas komunikuoja su tėvu, įgūdžiai ir žinios; atsakovas negali visa apimtimi įgyvendinti savo pareigų vaikui, nes dalyvauja sūnaus auklėjime dvigubai mažiau laiko nei ieškovė; vaikas dvi savaites nesusitikdamas su tėvu jo labai pasiilgsta; vaikas iš dalies pamiršta tuos įgūdžius (pvz. higienos srityje, taip pat įgytus su tėvu žaidžiant lavinančius žaidimus, kt.), kurie buvo formuojami vaikui gyvenant, leidžiant laiką kartu su tėvu; vaikas yra tokio amžiaus, kai tėvo ir motinos vaidmuo jo gyvenime yra vienodai svarbūs, lygiaverčiai, tinkamas abiejų tėvų vykdomas vaiko auklėjimas turi būti užtikrinamas ir dabar, o ne tik po to, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, labai svarbu jau šiuo metu sudaryti vienodas galimybes šalims dalyvauti vaiko auklėjime, juo rūpintis, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš tėvų; byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės siekį eliminuoti vaiko tėvą iš vaiko socialinio gyvenimo; ieškovės elgesys vedžiojant vaiką be būtino reikalo po gydymo įstaigas vaiko atžvilgiu buvo pavojingas; ieškovės pareiškimai teisėsaugos institucijoms dėl neva atsakovo padarytų nusikalstamų veikų prieš ją nepasitvirtino; nėra suprantama, kodėl ieškovė, turinti savo nekilnojamojo turto Vilniuje, gyvena sesers šeimos namuose, kur jai ir vaikui yra skirtas vienas kambarys, gali būti, kad ieškovei pačiai yra būtina sesers priežiūra ir pagalba, nes ieškovės elgesys kelia abejonių dėl jos psichologinės būklės; vienas iš tėvų neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam; ieškovė siekia vaiką atitolinti nuo atsakovo, o atsakovas to nedaro ieškovės atžvilgiu; pritaikius „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, bus užtikrintas vaiko interesas bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, šis modelis sudarys lygiavertes galimybes abiem tėvams maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, vaikas turės galimybę jausti lygiavertį abiejų tėvų dėmesį, globą bei rūpestį; vaikas myli atsakovą ir atsakovas moka tinkamai rūpintis vaiku; vaikas gerai jaučiasi būdamas su abejais tėvais; nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų vaiko interesų, darytų jam žalą, taip pat, kad vaikas būtų išreiškęs aiškų nenorą bendrauti su tėvu, jis auga, darosi sąmoningesnis ir bendravimas atskirais laikotarpiais su tėvu ir motina jam darosi natūralus; teismo procesai su ieškove dėl vaiko trunka jau kelerius metus; nors atsakovo darbo vieta yra Vokietijoje, jis šiuo metu jau yra prisitaikęs dirbti nuotoliniu būdu, todėl didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvoje dėl sūnaus ir dėl nesibaigiančių teismų procesų pagal ieškovės ieškinius; dėl vaiko atsakovas pakeitė savo įprastą gyvenimo ritmą, atsikraustė į Lietuvą, nuomoja erdvų namą, šalia namo yra vaikų žaidimų aikštelė, gyvena kaimynų vaikai; atsakovas, siekdamas socializuoti vaiką, išmokyti bendravimo su kitais vaikais, užrašė vaiką į darželį; vaikas gerai šneka lenkų kalba (motinos kalba), tačiau rusų kalbą, kuria kalba tėvas, pamiršta, gali papasakoti tik apie savo būtinus poreikius, negali palaikyti ilgesnio dialogo dėl menko rusų kalbos žodyno; ieškovė, sudarydama kalbos barjerą, siekia atitolinti vaiką nuo atsakovo; atsakovas nori aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime ir priimti atitinkamus sprendimus dėl vaiko gyvenime.
6. Dėl bendravimo su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis nurodė, kad ši priemonė nepasiteisino ir nėra efektyvi; atsakovas daug kartų su sūnumi bendravo per Skype programą, tačiau faktiškai nė vienas tokio pobūdžio nuotolinis bendravimas su vaiku nepavyko, nes vaikas negalėjo išlaikyti dėmesio ir bendrauti ilgiau nei dešimt minučių; galimai vaizdo vaikas nesuvokia ir nevertina, kaip bendravimo su konkrečiu žmogumi; atsakovas stengėsi kiek galima geriau ir efektyviau užtikrinti K. S. bendravimą su sūnumi, kai vaikas buvo jo žinioje, tačiau irgi stebėjo panašaus pobūdžio situaciją, kai sūnus negalėjo išlaikyti dėmesio pakankamai ilgai; nėra realių galimybių ieškovei ir atsakovui bendradarbiauti atliekant veiksmus, skirtus užtikrinti kito iš tėvų bendravimą su vaiku nuotoliniu būdu, nes šalys tarpusavyje nesutaria; priverstinis vaiko bendravimas nuotoliniu būdu ilgesnį laiko tarpą gali turėti neigiamų pasekmių, t. y. vaikas gali pradėti vengti bendravimo nuotoliniu būdu, nes jis yra verčiamas daryti tai, ko jau nebenori; ieškovė nesugeba sudaryti sąlygų tėvui bendrauti su vaiku, blaško vaiko dėmesį.
7. Dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos nurodė, kad teismo draudimas atsakovui su vaiku išvykti į užsienį nagrinėjamu atveju neteisingas, kadangi ieškovė su vaiku šiuo metu gali keliauti neribotai; nepagrįsta būtų manyti, kad atsakovas gali slėpti vaiką užsienyje nuo ieškovės, kadangi atsakovas niekada neprieštaravo, kad ieškovė aktyviai dalyvautų vaiko gyvenime, kadangi vaikui reikia ir tėvo, ir mamos. Atsakovas savo teiginius grindė teisės psichologijos specialisto A. S. 2021 m. balandžio 9 d. išvada ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. raštu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į prašymą prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Savo poziciją grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovo prašymas padidinti bendravimo tvarką, nustačius, kad tėvas be pertraukos su vaiku bendrautų 2 savaites iš eilės su teise išvežti vaiką į Vokietiją, vertinamas kaip atsakovo eilinis strateginis žingsnis; prašymas faktiškai atitinka atsakovo priešieškinio reikalavimus; ieškovė su vaiku gyveno sesers šeimos namuose, nes atsakovas agresyviai elgėsi, kėlė konfliktus, sekė ieškovę; nuo 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė su vaiku apsigyveno tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini); 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja 7 dienas nepertraukiamai negali būti laikoma minimalia; atsakovas ne kartą ieškovei ir vaiko teisių skyriui buvo pareiškęs, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti Vokietijoje ir su juo, kad vaikas gyvens Vokietijoje; atsakovas kelia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris jau išnagrinėtas ir visas faktines aplinkybes, reikalingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas jau išanalizavo; atsakovas akcentuoja baudžiamųjų bylų nutraukimą, nuslepiant, kad yra traukiamas administracinėn atsakomybėn; nors atsakovas su vaiku lankėsi pas odontologą, tačiau vaikui pagalbos nesuteikė, ieškovės rūpesčiu vaikui taikant bendrą nejautrą buvo išgydyti 9 dantukai, atsakovas ir toliau leidžia vaikui piktnaudžiauti saldumynais, ledais; tai, kad vaikas noriai eina pas tėvą ir noriai grįžta pas motiną yra susiję su ieškovės pastangomis, kuriomis ji paruošia vaiką, aiškina jam, kad vaikas išvyks pas tėvą, tačiau po 7 dienų sugrįš pas motiną; ieškovė įsitikinusi, kad 7 dienų laikotarpis be motinos yra vaikui sudėtingas ir sunkus, po dviejų-trijų dienų vaikas norėtų grįžti pas motiną; pirmomis dienomis grįžęs iš tėvo, vaikas ypač reikalauja iš motinos artumo, dėmesio ir dalyvavimo visuose žaidimuose.
9. Dėl bendravimo su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės; tvarka buvo efektyvi ir pasiteisino; išsiilgęs motinos vaikas labai noriai kalbėjo su motina per Skype, rodė savo žaisliukus, pasakojo apie filmukus; kiekvienam susitikimui ieškovė buvo pasirengusi, rodė knygas, žaisliukus, planavo bendrą veiklą; kai atsakovas pamatė, kad ieškovei su vaiku bendrauti nuotoliniu būdu sekasi per gerai, jis pradėjo trukdyti bendravimui, užsidėdavo ekrano užsklandą ir pan.; kelių Skype pokalbių iš eilės metu atsakovas rūkė, į ieškovės pastabas nerūkyti prie vaiko nereagavo, ieškovė kreipėsi į atvejo vadybininkę su prašymu paaiškinti atsakovui, kodėl negalima rūkyti vaiko akivaizdoje; iš videoįrašų matyti, kad vaikas bando sudominti tėvą, rodo jam žaisliukus, įjunginėja melodijas, pasakoja kažką, o atsakovas bendravo minimaliai; atsakovas prieštarauja pats sau nurodydamas, kad nori daugiau bendrauti su vaiku rusų kalba ir tuo pačiu metu prašo apriboti bendravimą su vaiku ryšio priemonėmis; ieškovei toks prašymas netinka, nes ji pageidauja pamatyti vaiką kuo dažniau; specialisto A. S. pasisakymai dėl Skype pokalbių vertintini kritiškai. Kai vaikas mato, kad tėvas nereaguoja ir neturi su juo kontakto, tiesiog pats atsisveikinęs išjungia telefoną; vaikas ne kartą namuose skundėsi, kad būdamas pas tėvą norėjo skambinti mamai, tačiau tėvas jam neleisdavo ir jis dėl to liūdėjo.
10. Atsakovas prašymą taikyti bendravimo su vaiku 50/50 laiko modelį reiškia esant sustabdytai civilinei bylai ir paskirtai teismo ekspertizei. Šiai dienai laikinas bendravimas yra užtikrintas ir nei faktinio, nei juridinio pagrindo keisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones nėra, jokių naujų faktinių aplinkybių neatsirado. Trejų metų vaiko atskyrimas nuo mamos vienai savaitei sukelia jam įtampos ir išgyvenimų, tačiau pats vaikas supranta, kad jam reikia pabūti su tėvu. Atsakovas pats nėra pasirengęs būti su vaiku dvi savaites iš eilės, vaikas, grįžęs iš tėvo, dažnai emocionaliai ir su ašaromis akyse pasakoja, kad tėvas su juo nežaidžia, tačiau leidžia žiūrėti daug filmukų. Tėvas paperka vaiką saldumynais ir ledais.
11. Atsakovas 2020 m. rudenį laikė vaiką, neleisdamas motinai pasimatyti su juo, daugiau kaip du mėnesius ir iki šiol nepripažįsta savo neteisėtų veiksmų. Atsakovas sutiko perduoti vaiką ne dėl to, kad teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo įpareigotas, o dėl to, kad buvo kviečiamas į apklausą į Vilniaus m. 6 PK ir buvo aišku, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo nevykdymą. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų nutarimai įrodo, kad atsakovas darė teisės pažeidimus.
12. A. S. 2021 m. balandžio 9 d. išvada, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisinės reikšmės neturi, nes specialistas vertino tik atskirus įrašus, taip pat nevertino nedidelio vaiko amžiaus. Ieškovė mano, kad vaikas ir toliau turėtų būti perduodamas per tarpininkus.
13. Dėl draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka ir 2021 m. sausio 14 d. palikta galioti. Atsakovas šios nutarties dalies dėl draudimo išvežti vaiką neskundė. Atsakovas nepateikė teismui jokių argumentų, dėl ko būtent jam su vaiku būtina išvykti į Vokietiją. Atsakovas ne kartą teigė, kad jam puikiai sekasi dirbti nuotoliniu būdu iš Lietuvos. Atsakovas registruotos gyvenamosios vietos Berlyne neturi.
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 1SD-4680-(8.1.27) nurodyta, kad, tarnybos vertinimu, atsakovo prašymas nėra pakankamai pagrįstas ir / ar būtinas vaiko interesais. Pastebėta, kad prašoma pakeisti bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgą laiką, jos pagalba šiek tiek stabilizavosi itin konfliktiška situacija, deja, nepagerėjo vis dar ypatingai priešiški ir įtempti tėvų tarpusavio santykiai, vaikas pamažu su tvarka apsiprato, be to, ši tvarka yra laikina, todėl tikėtina, jog, baigus nagrinėti bylą iš esmės, mažamečio K. Š. bendravimo su tėčiu tvarka vėl keisis. Tarnybos nuomone, galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpišką tėvo bendravimą su vaiku, suteikia vaikui taip reikalingą aiškumą ir pastovumą, todėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikštų, kad mažametis berniukas būtų priverstas iš naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, o tai šioje proceso stadijoje nėra būtina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas sutiko su išvadą teikiančios institucijos argumentais, kad laikina bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgą laiką, vaikas pamažu su ja apsiprato, tikėtina, jog, baigus nagrinėti bylą iš esmės, vaiko bendravimo su tėčiu tvarka vėl keisis, esama tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpišką tėvo bendravimą su vaiku, suteikia vaikui reikalingą aiškumą ir pastovumą, todėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikštų, kad mažametis berniukas būtų priverstas iš naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, o tai šioje proceso stadijoje nėra būtina.
17. Prašomo 50:50 proc. laiko modelio nustatymas iš esmės reikštų priešieškinio patenkinimą, t. y., jei teismas šioje stadijoje tenkintų atsakovo prašymą, priešieškinis būtų tenkintas neištyrus visų bylos aplinkybių, neišnagrinėjus bylos iš esmės. Be to, šioje byloje 2021 m. sausio 26 d. nutartimi yra paskirta ekspertizė ir ekspertų atsakymai į klausimus leis teismui spręsti dėl geriausių konkretaus vaiko interesų. Sustabdytos bylos stadijoje, kuomet nėra gauti ekspertizės rezultatai, laikinos bendravimo tvarkos keitimas būtų skubotas ir nepagrįstas.
18. Dėl atsakovo argumento, kad bendraujant tik kas trečią savaitę vaikas netobulėja kalbėdamas rusų kalba, kas atsakovo nuomone gali reikšti, kad silpnėja lenkiškai kalbančio vaiko ryšys su rusakalbiu tėvu, teismas pastebėjo, kad atsakovas turi galimybę mokytis lenkų kalbos ir taip geriau susikalbėti su vaiku.
19. Dėl atsakovo pastebėjimo, kad mažamečiam sūnui yra sunku ilgai išlaikyti dėmesį bendraujant nuotoliniu vaizdo būdu ir todėl turi būti nutartimi keičiamos nuostatos dėl bendravimo nuotoliniu būdu tvarkos, teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2 punktas, skirtas bendravimui nuotoliniu būdu, yra formuluojamas ne imperatyviai, o dispozityviai, taigi, atsakovas turi visas galimybes spręsti, kiek bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu.
20. Teismo vertinimu, prašymas leisti atsakovui su vaiku išvykti iš Lietuvos netenkintinas, nes atsakovas pakankamai nepagrindė, kodėl vaikui yra būtina keliauti į kitas valstybes, kuomet Europoje išlieka didelės sergamumo COVID-19 apimtys ir dėl to gali susiklostyti situacija, kad vaikas nebus laiku parvežtas į Lietuvą. Laikė, kad situacija po 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo nėra iš esmės pasikeitusi.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovas O. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti atsakovo 2021 m. balandžio 20 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija teismo nutarties dalies dėl leidimo išvykti į užsienį ir dėl bendravimo su vaiku, naudojant elektroninio ryšio priemones.
22. Apeliantas nurodo, kad jis prašė teismo nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos). Atsakovas įvertino vaiko amžių ir laikė, kad vaikas turi su tėvu bendrauti vieną savaitę, po to su motina turi bendrauti vieną savaitę. Dviejų savaičių vaiko ir tėvo bendravimo laikotarpis buvo nurodytas atsižvelgiant į bendrą per mėnesį vaiko bendravimo su tėvu ir motina laiką. Atsakovas pažymi, kad jis neprašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kai vaikas mėnesio bėgyje su tėvu be pertraukos bendrauja dvi savaites ir dvi savaites su motina.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas skundžiama nutartimi taip pat nepagrįstai konstatavo, kad patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, būtų patenkinti priešieškinio reikalavimai, kadangi priešieškiniu atsakovas neprašo nustatyti nurodytos bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė K. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu faktiškai jis kreipėsi su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė jokių argumentų nei prašyme, nei atskirajame skunde. Atsakovas nepaaiškino teismui, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė iš esmės, remiantis kuriomis būtina keisti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, neargumentuotas, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tėvo teisę bendrauti su vaiku 7 dienas iš eilės ir pilnai atitinka tėvo teisę ir interesus. Ar atitinka tokia tvarka vaiko interesus, bus galima pasisakyti vėliau. Ieškovės nuomone, aktuali bendravimo tvarka yra vaikui sunki, nes vaikas pasiilgsta motinos, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo konfliktišką elgesį, piktnaudžiavimą tėvo teisėmis, atvejį, kai vaikas buvo atskirtas nuo motinos virš dviejų mėnesių, su esama bendravimo tvarka ieškovė sutiko tikslu išvengti priverstinių vaiko paėmimų iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
27. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
28. Atsakovas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus - foto nuotraukas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-192-873/2021, kt. ir prašo juos prijungti prie bylos medžiagos.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai iš esmės yra susiję ne su byloje sprendžiamu konkrečiu laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, o su civilinėje byloje nagrinėjamu šalių ginču, su jais objektyviai neturėjo galimybės susipažinti ieškovė, nes jie pateikti prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį, naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 ir 338 straipsniai).
30. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje, kurioje nepakeista teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo (atsakovo) ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka. Atsakovas neskundžia teismo nutarties dalies dėl leidimo išvykti į užsienį ir dėl bendravimo su vaiku, naudojant elektroninio ryšio priemones, nepakeitimo, todėl šioje dalyje teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nekonstatuoja (CPK 329 straipsnis).
31. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 nustatė nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove K. S. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nustatė konkrečią tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeitė ir nustatė kiek kitokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Šiuo metu nurodyti klausimai nagrinėjami iš naujo, nes ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o atsakovas pareiškė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir susijusių klausimų.
32. Naujai užvestoje civilinėje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatytas draudimas atsakovui O. Š. išvežti nepilnametį vaiką K. Š. iš Lietuvos Respublikos (2020 m. lapkričio 5 d. nutartis); taikoma laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią: a) tėvas su vaiku bendrauja kas trečią savaitę nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos), vaiką paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, tarpininkaujant skyriaus darbuotojui; b) tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų (2020 m. gruodžio 8 d. nutartis). Taigi, pagal šią teismo nustatytą laikino bendravimo tvarką šiuo metu vyksta šalių ir nepilnamečio sūnaus bendravimas. Byloje nėra duomenų, kad šios tvarkos nebūtų laikomasi.
33. Pirmosios instancijos teismui sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą dėl paskirtos ekspertizės, atsakovas teismui pateikė prašymą, kuriame prašė pakeisti jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, t. y. pailginti sūnaus ir tėvo bendravimo laiką principu „50x50“, t. y. ir tėvui, ir motinai bendraujant kas antrą savaitę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą pakeisti laikiną bendravimo su vaiku tvarką atmetė, su kuo nesutinka atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, kuriame iš esmės išdėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
36. Nors tiesiogiai CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
37. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.
38. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, įskaitant ir laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1775-855/2020; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020).
39. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ir nepilnamečio šalių vaiko laikina bendravimo tvarka yra nustatyta teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos tėvai nesilaiko ar, kad ši tvarka išimtinai pažeistų vaiko ar vieno iš tėvų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl prastėjančių vaiko rusų kalbos įgūdžių nesudaro pakankamo pagrindo keisti teismo jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti naują laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kadangi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai užtikrina, kad būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija.
41. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, o laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju (šioje byloje) taikymo, vertinamas ne ieškinio/priešieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečio vaiko interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.
42. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, dėl bendravimo su vaiku tvarkos šalys nesutaria, šiuose santykiuose jiems nuolat tarpininkauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri nurodė, kad prašoma pakeisti bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgą laiką, jos pagalba šiek tiek stabilizavosi itin konfliktiška situacija, vaikas pamažu su ja apsiprato. Taigi, byloje nesant priešingų duomenų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpišką tėvo bendravimą su vaiku, suteikia vaikui taip reikalingą aiškumą ir pastovumą. Kokių nors esminių aplinkybių, dėl ko šią nusistovėjusią laikiną bendravimo tvarką reikėtų keisti, apeliantas nenurodo.
43. Atsakovo argumentai, kad dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo trūkumo, galimai prastėja nepilnamečio vaiko rusų kalbos žinios, tokia reikšminga aplinkybe nepripažintini, nes atsakovas turi teisę su vaiku rusų kalba bendrauti ir informacinių technologijų pagalba. Be to, nors fiziniai tėvo ir nepilnamečio sūnaus susitikimai nuo 2020 m. gruodžio 8 d. vyksta rečiau, tačiau jie yra ilgesni ir bendrai sudėjus tėvas ir mažametis vaikas mėnesio eigoje bendrauja ilgiau nei prieš tai nustatytoje bendravimo tvarkoje, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Tuo tarpu laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikštų, kad mažametis berniukas būtų priverstas iš naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra būtina.
44. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodo, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka kenkia šalių nepilnamečio vaiko interesams ar vienai iš šalių, taip pat, kad nuo 2020 m. gruodžio 8 d. būtų reikšmingai pasikeitę faktinės aplinkybės, dėl ko tą tvarką reikėtų keisti, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, nėra tikslinga keisti teismo nustatytą ir faktiškai nusistovėjusį šalių ir mažamečio vaiko laikino bendravimo modelį. Tuo tarpu galutinis klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tarp šalių bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, priimant sprendimą.
45. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti atsakovo O. Š. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.