Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1422-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-25
Bylos Nr.
1-1422-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37277-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Egidijus Vosylis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1422-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37277-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui,kaltinamajam A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už prekes, 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 16.20 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė garso kolonėlę „Blow Infiniti“, kurios kaina 259 eurai, laikydamas garso kolonėlę rankoje už prekę nesumokėjo ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą J. N. firmai priklausantį 259 eurų vertės turtiną.

A. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam taip gavosi spontaniškai, jis buvo psichologiškai palaužtas. Jis manė, kad susimokėjo. Jis nesuprato, kas darėsi. Atvažiavo su pažįstamu. Nuėjo į parduotuvę ir išėjo iš jos. Gavosi, kad paėmė. Po to jis už viską sumokėjo. Paėmė garso kolonėlę. Jis net nežino, kur kolonėlė yra. Tiesiog nežino, kur ir kas įvyko. Kolonėlė tiesiog dingo. Kolonėlė dingo iš automobilio. Šalia važiavo pažįstami. Jis pas pažįstamą į automobilį padėjo kolonėlę. Jam nesvarbu buvo, kur ta kolonėlė. Jis galvojo, kad sumokėjo už kolonėlę. Tai buvo šiaip pažįstamas, jis šio vardo nežino. Susitiko su pažįstamu prie Liepkalnio, susitiko netyčia juo. Važiavo kartu. Kodėl važiavo, nežino. Jie su juo išsiskyrė prie parduotuvės. Jis nuėjo į parduotuvę, o draugas išvažiavo. Buvo kartu užėję į parduotuvę su pažįstamu. Jis šiaip ėjo į parduotuvę pasižiūrėti, ką nors nusipirkti. Draugas norėjo pirkti lempučių. Jis neturėjo tikslo pagrobti. Jis negali pasakyti, kur įdėjo kolonėlę, neprisimena kolonėlę padėjo. Psichikos ligų neturėjo. Jis iš anksto nežinojo, kad vogs. Anglijoje buvo apsivogęs dėl to, kad vartojo alkoholį. Klaipėdoje kas įvyko jis nežino. Jis buvo nupirkęs kėdes ir buvo į internetą įdėjęs jas parduoti. Atvyko policija, kuri rado tas kėdes, o kėdės, pasirodo, vogtos.

Liudytojas J. N. nuotoliniu būdu apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jam parodė vaizdo įrašą, kur kažkoks žmogus paėmė iš parduotuvės kolonėlę, apsisuko ir išėjo. Tą įrašą parodė techninis darbuotojas. Įrašus reikėjo peržiūrėti, nes jam pasirodė, kad buvo tuščia vieta toje vietoje, kur turėjo stovėti daiktas. Jie surado tuščią dėžę ir reikėjo patikrinti, kur pradingo kolonėlė. Kolonėlė buvo juoda, apie 80 cm aukščio, „Infiniti“, įjungus sukasi šviesos rateliai. Su juo tą dieną niekas nebendravo dėl kolonėlės. Tą dieną buvo užėjęs į parduotuvę. Jo darbo vieta yra kabinetas netoliese. Žala jam yra atlyginta. Jis perdavė išrašą į policiją. Pretenzijų jis niekam neturi.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad jai niekas nežinoma. Jie su A. P. buvo susipykę kurį laiką. Ji pas mamą gyveno. Tik kai šį iškvietė į policiją, ji tada sužinojo apie įvykį. Iš A. P. sužinojo, kad jį kviečia į policiją. kad kaltinamas vagyste. Kaip suprato, šis padarė tą vagystę. Žalą atlygino ji, bet jo vardu. Ji pervedė pinigus, bet žalą atlygino A. Jai sakė, kad kolonėlę pagrobė. Kur kolonėlę padėjo, nesakė. Jie susipykę buvo pora savaičių. Dabar viskas gerai.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo į Vilniaus miestą. Nuvažiavęs į Liepkalnį prie „Maximos“ sustojo nusipirkti cigarečių. Ten susitiko A. Šis paklausė, ar jis važiuoja į miestą. Pasakius taip, A. važiavo kartu. Jis užsuko į elektronikos prekių parduotuvę. Jie nuėjo kartu, paskui A. P. dingo. Jis šio nesulaukęs išvažiavo. Jis nežino, kur A. tiksliai reikėjo. Šis tiesiog norėjo važiuoti į miestą. Elektronikos prekių parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam reikėjo lempučių, detalių. Jis nieko nenusipirko, nes buvo didelė eilė. Nesulaukęs eilės jis išvažiavo. Tik vienas pardavėjas ten buvo. Jis nepamena, apie ką kalbėjo su A. P. parduotuvėje, bet susitarimo jokio nebuvo. Daugiau jis A. P. nebematė. Bendsraujant su A. šis buvo normalus.

Liudytoju apklaustas V. P. teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo iš A. P. draugės J. Po to, bendravo su A. Šis papasakojo apie įvykdytą vagystę. Sakė, kad padarė afekto būsenoje, nesuvokdamas ką daro, Pokalbio metu matėsi, kad gailisi. Jam A. pasakojo, kad nelabai suprato, kas įvyko, kažkas protą aptemdė. Šis kolonėlę pagrobė. Kur padėjo kolonėlę, jam nėra žinoma. Jie su A. matosi dažnai, kas trečią dieną, būna susiskambina kiekvieną dieną. Susipažino, kai persikraustė per bendrus pažįstamus. Jie apie pora kilometrų vienas nuo kito gyvena. Apie kitas A. vagystes jis nieko nežino. A. bendrauja su jo šeima, juos sieja draugiški santykiai. Jie kartu lanko sporto klubą. Dėl užstato, nėra įsitikinęs, ar galėtų sumokėti, nes augina du vaikus, prašytų laidavimo be užstato. Jis yra baustas už greičio viršijimą.

Iš J. N. firmos savininko pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 16.00 val. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atvyko du asmenys ir paėmė garso kolonėlę „Blow Infiniti“. Asmenys už prekes nesusimokėjo ir išėjo, padaryta 259 eurų žala. Asmenys atvažiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog du vyrai atvažiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užėjo į parduotuvę. Vienas iš vyrų pavogė garso kolonėlę „Blow Infiniti“, kurios kaina 259 eurai (b. l. 8).

Iš J. N. pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 24 d. J. N. firmai buvo atliktas pavedimas už garso kolonėlę, todėl civilinio ieškinio jis nereikš, įmonei padaryta žala atlyginta, pretenzijų jis neturi (b. l. 11).

Iš patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad į J. N. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) J. P. pervedė 259 eurus, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „žalos atlyginimas už garso kolonėlės Blow Infiniti“ (b. l. 12).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu J. N. pateikė vaizdo įrašus iš parduotuvės (b. l. 22).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti apžiūrėti vaizdo įrašai. Įraše pavadinimu „Kasa“ matyti, kaip 2021 m. rugsėjo 24 d. 16.20 val., užeina du asmenys. Priekyje einantis dėvi mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, striukę, kurios apačia tamsaus atspalvio, o viršus pilkos su baltos spalvos juosta nuo peties iki peties. Striukė su gaubtuvu. Už jo eina vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, viršutinė dalis rūbo panaši į striukę tamsios spalvos su gaubtuvu, abu su medicininėmis kaukėmis ant veido. Pirmas užėjęs vyras maigo telefoną, už jo stovintis bendrininkas apsižvalgo, pasižiūri į ties išėjimu stovinčias garso kolonėles. Arčiau išėjimo stovintis vyras apsižvalgo koridoriuje, kurio durys atidarytos, abu asmenys prieina prie vienas kito, tačiau garso įrašo nėra. Tada ties išėjimu buvęs vyras paima prie durų stovinčią garso kolonėlę ir išeina. Vyras, kuris užėjo pirmas, dar kurį laiką stovi, apsižiūri, maigo telefoną. Į parduotuvę užeina darbuotojas, vyras kažką su juo kalba, tada dar kelias sekundes stovi ir išeina. Pirmas su kolonėle išeina 16.20 val., vyras užėjęs į parduotuvę pirmas išeina 16.21 val. Vyrai trumpai kirpti, vidutinio sudėjimo. Vaidas matosi tik dalinai nes ant veidų kaukės. Sekantis vaizdo įrašas pavadintas „Laiptine“ jame užfiksuoti aukščiau aprašyti du asmenys einantys vienas paskui kitą 16.20 val., jie pakyla laiptais ir užeina į parduotuvę. Kitas vaizdo įrašas 16.21 val. pavadinimu „Laiptinė“. Jame užfiksuotas asmuo, kuris iš parduotuvės išsineša garso kolonėlę. Jis jau aprašytas peržiūrėjus pirmą vaizdo įrašą, papildomai šiame vaizdo įraše matosi, kad šis asmuo mūvi juodos spalvos sportinio tipo batelius su baltos spalvos padais. Vaizdo įraše pavadinimu „Kiemas“ filmuojamas laukas, 16.18 val., fiksuojama kaip atvažiuoja automobilis „Toyota Corolla verso“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Šis modelis yra antras, apie 2008 metų gamybos. Iš automobilio išlipa du pirmame vaizdo įraše užfiksuoti vyrai, jie be kaukių. Vairuoja vyras, kuris pirmame įraše pirmas užeina į parduotuvę. Abu vyrai palieka automobilį vidiniame kieme ir kartu išeina. Šiame įraše papildomai fiksuojama, kad automobilio vairuotojas, kurio požymiai aprašyti pirmame vaizdo įraše, mūvi šviesios spalvos sportinio tipo bateliais. Abu asmenys be veido kaukių. Vaizdo įraše pavadinimu „Kiemas“ 16.22 val., fiksuojama, kaip į automobilį ateina ir įsėda vairuotojas. Išvažiuoja iš teritorijos, toliau vaizdo kamera nesiekia. Vaizdo įraše pavadinimu „Ulica“ 16.21 val., matome kaip jau anksčiau aprašytas vyras nešalsi garso kolonėlę link autobusų sustojimo. Sekantis įrašas pavadinimu „parduot222“. Jame užfiksuota, kaip užeina du asmenys. Pardavėja paklausia, ar turi galimybių pasą, pirmas užėjęs vyras atsako kad turi. Antram vyrui išėjus į parduotuvę užeina parduotuvės darbuotojas, paklausia pirmai užėjusio asmens ar turi galimybių pasą, jis atsako, kad turi (b. l. 25-26, 28-30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti apžiūrėta parduotuvė ir joje esanti vieta, iš kurios buvo pagrobta garso kolonėlė (b. l. 31-32, 34).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) analizę matyti, kad vagystės metu 2021 m. rugsėjo 24 d. 16.21 val. buvo išeinantis skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas naudojama telekomunikacijų tinkle esančiame, (duomenys neskelbtini). Naudojantis policijos sistema kontaktinių duomenų paieška, nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi A. P.. Polis II sistemoje peržiūrėjus A. P. nuotraukas matyti, kad tai pas pats asmuo, kuris įvykdė vagystę 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ garso kolonėlės „Blow Infiniti“ (b. l. 70-84, 86-87).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai. Vagyste pripažįstamas neatlygintinis, neteisėtas svetimo turto pagrobimas turint tikslą jį pasisavinti, t. y. užvaldyti be savininko žinios ar leidimo.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. P. neteisėtai, be savininko žinios ir be leidimo 2021 m. rugsėjo 24 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ paėmė garso kolonėlę „Blow Infiniti“, už kurią nesusimokėjęs tyčia pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą. Tokią teismo išvadą patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir logiškais dėsniais pateisinamas duomenų visumos įvertinimas.

A. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad tuo metu buvo psichologiškai palaužtas, kad nesuprato, kas darosi, buvo afekto būsenoje, todėl ir paėmė garso kolonėlę, už kurią, kaip jis teigia, galvojo, kad susimokėjo. Tokius kaltinamojo tik iš dalies nuoširdžius parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys. Logiška ir tarpusavyje atitinkanti jų visuma leidžia pagrįstai pripažinti, kad A. P. tyčia, t. y. sąmoningai suprasdamas savo veikos pavojingą pobūdį ir valingai siekdamas būtent neigiamų pasekmių, pagrobė svetimą turtą.

Liudytojas J. N. teismo posėdyje parodė, kad matė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kaip vyras iš parduotuvės paėmė garso kolonėlę, apsisuko ir išėjo iš parduotuvės už kolonėlę nesusimokėjęs. Liudytoja J. P. (kaltininko draugė) teisme parodė, kad ji su A. P. buvo susipykusi, o apie vagystę sužinojo tik vėliau, kai jai pats A. P. pasakė, kviečiamas į policiją, nes pavogė kolonėlę. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad sutikęs vaikystės draugą A. šiam pasakė, kad važiuoja į elektroninę parduotuvę. A. važiavo kartu, su juo kartu nuėjo į parduotuvę, paskui A. dingo, todėl šio nesulaukęs jis išvažiavo. Liudytojas patvirtino, kad bendraujant su A. šis buvo normalus, t. y. jokių abejonių dėl A. būsenos jam nekilo. Galiausiai tyrimo metu pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad A. P. parduotuvėje siekdamas išvengti kliūčių apsižvalgo, pasižiūri į stovinčias garso kolonėles, po ko paima prie durų stovinčią garso kolonėlę ir greitai išeina. Spartesniu nei įprasta žingsniu A. P. neša kolonėlę laiptais žemyn, lauke neša garso kolonėlę eidamas greta pastato sienos ir dingsta. Visi šie duomenys nekelia jokių abejonių, kad A. P. garso kolonėlę paima apdairiai, siekdamas išvengti tokio jo elgesio pastebėjimo iš kitų asmenų, kolonėlę paima sąmoningai ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. jį siekia užvaldyti parduotuvėje akivaizdžiai neketindamas už prekę sumokėti. Faktinesšio nusikaltimo aplinkybes taip pat patvirtina aukščiau minėti J. N. pareiškimas, pranešimas dėl turtinės žalos atlyginimo, policijos įvykių registro išrašas ir duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose.

A. P. nusikalstami veiksmai įvertinus pagrobto turto vertę ir jo neteisėto užvaldymo būdą teisingai kvalifikuoti kaip paprasta vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltininko sąmoningas elgesys, bendravimas įvykio dieną su liudytoju M. A., savarankiška valia pasirenkamas laiko praleidimo būdas, jo veiksmai ir elgesys vagystės metu, kas užfiksuota vaizdo įrašuose – paneigia kaltininko teiginius ir versiją apie afekto būseną ir nusikalstamų veiksmų nesuvokimą. Tokius kaltininko parodymus teismas vertina ir turi pripažinti, kaip jo siekį sušvelninti savo atsakomybę.

A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pažymi, kad dalinis kaltinamojo prisipažinimas be nuoširdaus gailesčio remiantis baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika negali būti pripažįstama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

A. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo pateiktas A. P. draugo V. P. prašymas dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo V. P. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų minėtų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai. Taigi, Pagal įstatymo sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymima, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017).

Ištyręs ir įvertinęs įrodymus teismas priverstas konstatuoti, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog egzistuoja visos minėtos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos, leidžiančios atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nenustatyta, jog kaltininkas visiškai pripažintų savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, nes savo parodymais jis tai padarė tik iš dalies pripažindamas objektyvias nusikaltimo aplinkybes, tačiau neigdamas kaltę ir nusikalstamą tikslą. Dėl to nesant vienos iš būtinų įstatymo numatytų sąlygų (visiškos savo kaltės pripažinimo), šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį nėra galimas.

Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus, jo pozicijos nuoseklumą ir tapatumą faktinėms įvykio aplinkybėms. .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. pagrobė svetimą turtą sąmoningai ir turėdamas tikslą jį pagrobti. Tokiu atveju visiškas jo prisipažinimas galėtų būti konstatuojamas tik nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl visų nusikalstamos veikos aplinkybių. Šiuo gi atveju kaltinamasis nors ir teigė pripažįstantis kaltę, visgi, teismui nurodė, kad tyčios pagrobti turtą neturėjo, tai padarė nesąmoningai ir galimai afekto būsenoje. Dėl to kilus abejonėms dėl kaltininko išreikšto kaltės neigimo teismas buvo priverstas atlikti pilną įrodymų tyrimą, apklausti papildomus ir byloje neapklaustus liudytojus, o būtent kaltininko draugę J. P.. Tai padaręs teismas nustatė, kad A. P. teiginiai nepasitvirtino, dėl ko pripažinus jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą teismas turėjo konstatuoti, kad A. P. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprantant, kad jis neteisėtai savinasi grobimo būdu svetimą turtą ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Šiuo atveju kaltininkas neigė suvokęs ir žinojęs, kad grobia turtą, nes jis tiesiog pripažino objektyviuosius nusikaltimo požymius, tačiau nuosekliai neigė subjektyviuosius (kaltę ir nusikalstamą tikslą). Nepaisant deklaratyvaus nuteistojo teigimo, kad jis prisipažįsta visiškai dėl nusikaltimo padarymo, iš jo parodymų turinio tokios išvados daryti negalima. Toks nuteistojo formalus kaltės pripažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir visišku prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu teismas nustatęs, kad A. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, atlygino žalą, kas atitinka BK 40 straipsnio sąlygas, visgi neturi pagrindo taikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, nes kaltininkas visų padaryto nusikaltimu požymių nuoširdžiai nepripažino, neigė kaltės turinį. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, dėl ko nėra pagrindo ir galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai nustatęs teismas nesprendžia ir nevertina prašymą pateikusio V. P. asmenybės.

Kitų įstatymo pagrindų dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltininkui už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. P. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto Lietuvoje pirmą kartą, tačiau yra teistas užsienyje (Didžiojoje Britanijoje) dėl vagystės, taip pat jo atžvilgiu vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 113-115), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 116). A. P. yra (duomenys neskelbtini), dirba užsiimdamas individualia veikla (b. l. 118), turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Teismas nustatė vieną kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo A. P. kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui teismas mato pagrindą skirti vieną iš švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytų bausmių – piniginę baudą – jos dydį nustatytinas pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

Tyrimo metu civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, žalą kaltininkas atlygino savanoriškai, ką patvirtina ir byloje esantis patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, kad J. P. pervedė J. N. 259 eurus, mokėjimo paskirtyje nurodant „žalos atlyginimas už garso kolonėlę Blow Infiniti“ (b. l. 12). J. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žala jam atlyginta ir jokių pretenzijų jis neturi.

A. P. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską tikslinga palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas