Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. lapkričio 14 d. apie 20.32 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – automobilį „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0160 (patikros sertifikato Nr. 2428519) buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. R. V. teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką taip pat įrodo įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad R. V. 2025 m. lapkričio 14 d. 22.43 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 23.03 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281? str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo sutuoktinė J. V. pateikė prašymą atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 154). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-100-648/2019, 2K-81-895/2020, 2K-28-628/2023, 2K-74-594/2024).

Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, asmens polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienokiai ar kitokiai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Teismo vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos R. V. atžvilgiu negali būti taikytinos. Nors kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, kaltę pripažino visiškai, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, visgi, nėra pagrindo manyti, kad R. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip nustatyta byloje, R. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, pirmu pūtimu – net 2,76 prom. neblaivumas. Nagrinėtiną nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė tokiu laiku ir vietoje, kada vis dar vyksta intensyvus eismas. Vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį, sugadindamas svetimą turtą – gatvių apšvietimo tinklą (nulauždamas metalinę apšvietimo atramą), iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vairavo automobilį net neturėdamas teisės vairuoti, nes policijos 2015-09-30 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025-09-13 vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,72 prom. girtumas, jam buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2025-09-13, t. y. per 2 mėnesių ir 1 dienos laikotarpį net 2 kartus vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip keldamas itin didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Kaip rodo Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, eilę kartų yra baustas administracine tvarka, tame tarpe – už kitokių Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip rodo policijos pareigūnės S. J. tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnams atvykus į R. V. gyvenamąją vietą, asmuo iš pradžių aiškino, kad automobilio nevairavo ir tik po kiek laiko visgi pripažino jį vairavęs. Paminėtų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog R. V. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė spontaniškai ir atsitiktinai. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad laidavimo institutas R. V. atžvilgiu neturi būti taikytinas ir toks asmuo, pakartotinai per trumpą laiko tarpą darantis itin grubius teisės pažeidimus, turi būti nubaustas kriminaline bausme. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Be to, ir pačios prašymą dėl laidavimo pateikusios J. V. asmenybė nėra pripažintina kaip tinkanti būti laiduotoja.

Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

Nors J. V. yra neteista (b. l. 177), tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 163-176) byloja, kad ji per minimą laikotarpį už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, automobilio statymą neleistinoje vietoje, leistino greičio viršijimą, mobiliojo ryšio priemonės naudojimą vairuojant) administracinėn atsakomybėn buvo traukta net 11 kartų. Nors visas paskirtas baudas yra sumokėjusi, tačiau į bylą pateikta informacija apie administracinius nusižengimus ją charakterizuoja neigiamai, kaip nedarančią reikiamų išvadų po nubaudimo. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad administracinius nusižengimus sistemingai darantis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Be to, kaip J. V. nurodė apklausos teisme metu, po pirmo įvykio, kada jos vyras vairavo neblaivus, ji su juo kalbėjo daug kartų, bet, kaip rodo bylos medžiaga, tai neužkirto kelio nusikalstamos veikos padarymui. Vadinasi, jos įtaka R. V. nėra tokia, kad paveiktų asmenį taip, kad šis nebedarytų naujų grubių teisės pažeidimų.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.

R. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 108-109). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. 5 metų laikotarpyje eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 111-122), dirbantis (b. l. 127-128). Šiuo metu ambulatoriškai gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. V. už nusikalstamos veikos padarymą švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:0), nustatytinas kaip gana artimas įstatyme numatytam minimumui. Dar labiau mažinti baudos dydį, įvertinus, kad R. V. buvo nustatytas net 2,45 prom. girtumas, t. y. artimas sunkiam girtumui, kad nusikalto praėjus neilgam laiko tarpui po nubaudimo administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį ir po įvykio pasišalino, nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas R. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. lapkričio 14 d. 23.03 val. iki 2025 m. lapkričio 15 d. 11.11 val. (1 para, b. l. 66-73) ir laikytina, kad R. V. yra sumokėjęs 6 MGL (300 Eur) dydžio baudos dalį.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Kaip jau buvo paminėta, R. V. policijos 2015-09-30 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025-09-13 vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,72 prom. girtumas, jam buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2025-09-13. Nagrinėtiną nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė tokiu laiku ir vietoje, kada vis dar vyksta intensyvus eismas, praėjus neilgam laiko tarpui po grubaus administracinio nusižengimo padarymo (vos 2 mėnesiams), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, kas rodo, kad reikiamų išvadų iš ankstesnio nubaudimo nepadarė, elgėsi ypač neatsakingai, keldamas realią grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Todėl R. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 9 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-11-15 (BK 68 str.). Toks terminas, įvertinus asmeniui nustatytą girtumą, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, R. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (BK 72 str. 2 d.).

R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 94-105) iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistinos. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomosios priemonės panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirtas gynėjas advokatas A. K.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-11-24 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 156), iš kurios matyti, kad R. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.

- automobilio „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, saugomas Pramonės g. 23L, Šiauliai - perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. V. vardu, esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas AB „Regitra“;

- skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. nustatyti sumažintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 14 d. 23.03 val. iki 2025 m. lapkričio 15 d. 11.11 val. (1 parą) ir laikyti, kad R. V. yra sumokėjęs 6 MGL (300 Eur) dydžio baudos dalį.

Išaiškinti R. V., kad nesumokėtą 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą jis privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti R. V. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-11-15;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

R. V. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Neišieškoti iš R. V. 162,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

- automobilio „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą Pramonės g. 23L, Šiauliai, - perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. V. vardu, esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti AB „Regitra“;

- skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti R. V., kad už baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.