Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-46-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
2S-46-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12461-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
M. P., K. S., I. M., J. Ž., K. L., V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-46-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12461-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo 40-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams M. P., K. S., I. M., J. Ž., K. L., V. K. dėl teisės įteisinti atliktus statybos darbus, teisės gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą ir teisės ieškovo vardu įregistruoti pastatytus statinius be atsakovų sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovui teisę be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), objektui adresas nesuteiktas, savininkų sutikimo įteisinti nurodytuose žemės sklypuose atliktus statybos darbus, teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą ir teisę ieškovo vardu įregistruoti nurodytuose žemės sklypuose pastatytus statinius: pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), objektui adresas nesuteiktas, savininkams iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atlikti nurodytuose žemės sklypuose esančių statinių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini), nukėlimo, demontavimo ar kitokius griovimo darbus. Nurodė, jog įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, kuriuo atsakovai įgijo teisę savo nuožiūra nukelti (demontuoti) ginčo pastatus, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, užkirsti kelią jų nugriovimui, šioje byloje teismo priimtas sprendimas ieškinio patenkinimo atveju taptų neįgyvendinamas. Statiniai, kuriuos teismas leido nugriauti, yra dalis laikinųjų metalinių garažų aikštelės, dėl kurios griovimo ar panaikinimo šiuo metu nėra priimta jokių teismų sprendimų ir kurioje esantys garažai yra jų savininkų naudojami, su šiais statiniais yra susieta infrastruktūra, reikalinga elektros energijos tiekimui visiems aikštelės garažams, kadangi per pastatus praeina garažų aikštelei tiekiamos elektros energijos kabeliai, juose yra įvadinės elektros paskirstymo spintos, praeina vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinės trasos, kurios akivaizdžiai būtinos aikštelės eksploatavimui, ant žaibolaidžio stulpo yra aikštelės ir garažų stebėjimo kamera.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-28 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentacija, jog atsakovai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įgijo teisę savo nuožiūra nukelti (demontuoti) ginčo pastatus ir, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių užkirsti kelią jų nugriovimui, šioje byloje teismo priimtas sprendimas ieškinio patenkinimo atveju taptų neįgyvendinamas, nėra pakankama patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks prašymo patenkinimas laikytinas neproporcingu atsakovų atžvilgiu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, leidžiančiam ginčo statinius nugriauti. Ieškovas, siekdamas ginti savo teises šiame ginče, turi kitų procesinių galimybių dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo – prašyti teismo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, atidėti jo vykdymo terminus ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis, 625-628 straipsniai). Todėl, įvertinęs ginčo pobūdį, informaciją apie ieškovo iškeltas bylas dėl ginčo pastatų, priimtus teismų sprendimus, kuriuose nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai dėl ginčo pastatų (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-33098-868-2014, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-1264-502/2016) bei atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir paskirtį, teismas darė išvadą, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškovo prašomo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartį bei priimti nutartį tenkinti ieškovo prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog atsakovai pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-435-934/2016, įgyja teisę savo nuožiūra nukelti (demontuoti) pastatus, dėl kurių įteisinimo galimybių vyksta ginčas šioje byloje. Nesiėmus priemonių užkirsti kelią šių pastatų nugriovimui, šioje byloje teismo priimtas sprendimas ieškinio patenkinimo atveju taptų neįgyvendinamas. Griovimo darbų sustabdymas iki bus išnagrinėta ši byla atsakovų teises ir interesus įtakotų akivaizdžiai mažesne apimtimi – jei šioje byloje ieškinys būtų atmestas, atsakovų teisės demontuoti ginčo objektu esančius pastatus galėtų būti įgyvendinamos.Tai, kad atsakovai turi teisę nugriauti aukščiau nurodytus pastatus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra kliūtis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, kai kurios iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktai) akivaizdžiai skirtos situacijai, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojamos atsakovo teisės įgyvendinti kitoje byloje priimtu teismo sprendimu jam suteiktas teises.Tai, kad, teismo nuomone, ieškovai galėtų savo interesus bandyti ginti ir kitomis procesinėmis priemonėmis, taip pat nėra kliūtis tenkinti pagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Atsakovai M. P., K. S., I. M., J. Ž., K. L. ir V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad nurodytuose žemės sklypuose esantys statiniai pastatyti neteisėtai ir ieškovė juos privalo nugriauti.Iš įsiteisėjusių teismų sprendimų kitose bylose ieškovei žinoma, kad ieškovo reikalaujami be atsakovų sutikimo įteisinti statiniai yra pastatyti savavališkai ir ieškovas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas.Ieškovas, reikšdamas aiškiai nepagrįstus ieškinius ir kitus reikalavimus, neatvykdamas į bylos nagrinėjimą, siekia kuo ilgiau trukdyti atsakovams visapusiškai įgyvendinti disponavimo nuosavybe teises.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog sutinka su skundžiama nutartimi. Aplinkybė, kad ieškiniu siekiama įteisinti savavališką ginčo statinių statybą, pati savaime nesąlygoja būtinybės tenkinti apelianto prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Ieškovas nurodo, jog nesiėmus priemonių užkirsti kelią ginčo pastatų nugriovimui, šioje byloje teismo priimtas sprendimas ieškinio patenkinimo atveju taptų neįgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovo argumentacija, jog atsakovai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įgijo teisę savo nuožiūra nukelti (demontuoti) ginčo pastatus ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių užkirsti, šioje byloje teismo priimtas sprendimas ieškinio patenkinimo atveju taptų neįgyvendinamas, nėra pakankama tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju spręstina, kad neegzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-934/2016, atsakovai įgijo teisę savo nuožiūra nukelti (demontuoti) ginčo pastatus. Papildomai pažymėtina, jog ieškovo ieškinys šioje byloje Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017-11-21 sprendimu atmestas. Kadangi nėra abiejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė pagrįstai.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius