Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-930-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: e2A-930-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00120-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „TIS“, Zweva Environment BVBA
Atsakovas: viešajai įstaigai Šiaulių
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Helanas“

Kategorijos

2.6.2.5Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

Civilinė byla Nr. e2A-930-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „TIS“ ir Zweva Environment BVBA apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „TIS“ ir Zweva Environment BVBA ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Helanas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TIS“ ir Zweva Environment BVBA kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė: panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2021 m. liepos 22 d. rašte nurodytą sprendimą dėl 2018 m. spalio 15 d. prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutarties Nr. S-335 nutraukimo ir sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu; panaikinti atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2021 m. spalio 15 d. rašte išdėstytą sprendimą, pagal kurį sutartis nutraukta ir dėl negaliojančių banko garantijų pateikimo, sutarties nutraukimą šiuo papildomu pagrindu taip pat pripažįstant neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

2. Nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 382379 „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“ (toliau – ir pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas sąlygas. Pagal 2018 m. birželio 26 d. jungtinės veiklos sutartį veikianti ūkio subjektų grupė, sudaryta iš rangovių UAB „TIS“, Zweva Environment BVBA ir UAB „Helanas“, pateikė pasiūlymą ir buvo pripažinta pirkimo laimėtoja. Pirkimą laimėjusios rangovės ir užsakovė (atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras) 2018 m. spalio 15 d. sudarė prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį Nr. S-335 (toliau – ir viešojo pirkimo sutartis). Sutartimi rangovės įsipareigojo per nustatytą terminą ir pagal rangovių parengtą projektą bei pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles ir sumontuoti jose numatytus 1 290 pusiau požeminius konteinerius.

3. Šalims vykdant sutartį paaiškėjo, kad dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių sutartinių prievolių įvykdymas užtruks ilgiau nei nurodyta sutartyje. Todėl šalys 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė taikos sutartį Nr. S-383, kuria susitarė viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintą prievolių įvykdymo terminą pratęsti iki 2020 m. gruodžio 15 d. Taikos sutartis buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2189-1051/2020.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šalys 2020 m. gruodžio 10 d. pasirašė susitarimą Nr. 2 dėl sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė prievolių įvykdymo terminą pratęsti dar iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tačiau vykdant sutartį toliau užsakovei kilo abejonių dėl konteinerių, kuriuos rangovės pristatė užsakovei, atitikimo sutarties sąlygoms, t. y. techninės specifikacijos reikalavimams. Dėl kilusių klausimų rangovės ir užsakovė dalyvavo dalykiniame susitikime.

5. Po 2021 m. gegužės 13 d. dalykinio susitikimo, užsakovė ir rangovės sudarė ketinimų protokolą dėl tolesnio sutarties vykdymo. Ieškovių vertinimu, šalys ketinimų protokolu išsprendė visus iki tol tarp šalių kilusius klausimus ir (ar) nesutarimus dėl sutarties vykdymo ir susitarė, kokiomis konkrečiai sąlygomis turi būti tęsiamas sutarties vykdymas, kad jis būtų laikomas tinkamu, įskaitant ir užsakovės pripažinimą, jog pristatyti konteineriai atitinka sutarties reikalavimus. Rangovės, vykdydamos ketinimų protokole prisiimtus įsipareigojimus, 2021 m. birželio 2 d. užsakovei pateikė tyrimų laboratorijos „Corcon BVBA“ išduotus sertifikatą ir ataskaitą, patvirtinančius, kad konteineriai atitinka LST EN 13071-1:2019 ir LST 13071-2:2019 standartus bei gali atlaikyti temperatūrą nuo -40 °C iki + 40 °C, yra atsparūs mechaniniam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su naudojimo specifika.

6. Rangovės 2021 m. birželio 8 d. gavo iš užsakovės elektroninį laišką, kuriame užsakovė nurodė, kad pateiktoje „Corcon BVBA“ ataskaitoje trūksta informacijos, kuri privalo būti nurodyta pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2017. Iš ataskaitoje pateiktos informacijos užsakovei buvo neaišku ir tai, koks konteineris buvo išbandytas, ką ataskaitoje pateiktoje nuotraukoje rodo termometras, kur parašyta 40 °C (minusas ar pliusas).

7. Rangovės, reaguodamos į užsakovės išdėstytas pastabas, 2021 m. birželio 10 d. pateikė papildomą informaciją apie bandymus, t. y. Zweva Environment BVBA patvirtino, kad ataskaitoje nurodyti bandymai buvo atlikti esant -40 °C ir +40 °C temperatūros sąlygoms ir su tais pačiais konteineriais, kuriuos rangovės pristatė užsakovei. Rangovės užsakovei pateikė ir „Corcon BVBA“ raštą, kuriame nurodyta, kad visi ataskaitoje užfiksuoti bandymai buvo atlikti pagal standartą EN 13071-1:2019 ir EN 13071-2:2019, o standartas LST EN ISO/IEC 17025:2017 ataskaitai apskritai netaikomas. „Corcon BVBA“ taip pat nurodė, kad bandymai buvo atlikti su konteinerių modeliais ZBin, RBin ir ZBin/ZRBin ir dar kartą patvirtino ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą.

8. Nepaisant to, rangovės 2021 m. liepos 22 d. gavo užsakovės įspėjimą dėl 2018 m. spalio 15 d. prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutarties Nr. S-355 nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, kad „Corcon BVBA“ ataskaitos turinys neatitinka standarto LST EN ISO/IEC 17025:2017 7.8.2 punkto reikalavimų, todėl negali būti pripažintas kaip tinkamai pagrindžiantis atliktus bandymus ir gautus rezultatus dėl konteinerių atitikties EN 13071 standartams. Šiame įspėjime taip pat nurodoma, kad ataskaita pateikta apie kitas prekes negu rangovės yra pristačiusios užsakovei, t. y. ataskaitoje nurodyta, kad bandymai buvo atlikti su konteineriais, kurie pagaminti iš linijinio vidutinio tankio polietileno (išorinis ir vidinis konteineriai), o rangovės yra sumontavusios konteinerius iš perdirbto mažo tankio polietileno LDPE, todėl ataskaita galėtų būti užsakovės priimta tik su sąlyga, kad visi konteineriai yra (bus) pagaminti iš linijinio vidutinio tankio polietileno (išorinis ir vidinis konteineriai). Užsakovės teigimu, rangovės neįvykdė ketinimo protokolo reikalavimo per tris savaites nuo protokolo pasirašymo pateikti jai sertifikatą, įrodantį konteinerių ZRBin atitiktį LST EN13071-1:2019 ir LST EN 13071-2:2019 standartams ir konteinerių ZRBin testavimo rezultatus bei dokumentus temperatūriniams bandymams, kurių pagrindu patvirtinama, kad konteineriai ZRBin gali atlaikyti temperatūrą nuo -40 °C iki + 40 °C ir yra atsparūs mechaniniam, cheminiam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su naudojimo specifika atitinkamoje vietoje. Užsakovė nusprendė, kad rangovių sumontuoti konteineriai neatitinka pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimų, todėl sutartis yra nutraukiama dėl rangovių kaltės, t. y. joms nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepašalinus esminių sutarties vykdymo pažeidimų.

9. Rangovės 2021 m. rugpjūčio 5 d. užsakovei pateikė raštą, kuriame nurodė kategoriškai nesutinkančios su sprendimu dėl sutarties nutraukimo, pateikė detalius argumentus ir įrodymus, paneigiančius užsakovės sprendime (įspėjime) dėl sutarties nutraukimo nurodytas aplinkybes. Užsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsiuntė raštą, kuriame, ignoruodama visus rangovių paaiškinimuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad sutarties nutraukimas įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Užsakovė 2021 m. spalio 15 d. atsiuntė dar vieną raštą, kuriame nurodė, kad rangovės tariamai nepateikė tinkamo ir galiojančio sutarties įvykdymo užtikrinimo, todėl sutartis nutraukiama dar ir šiuo pagrindu, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dėl sutarties nutraukimo atsakovė nurodė rangovėms dar vieną sutarties nutraukimo pagrindą. Ieškovių vertinimu, toks atsakovės elgesys ne tik atskleidžia jos nenuoseklumą ir siekį dirbtinai nutraukti sutartį, bet ir pažeidžia teisėtų lūkesčių, skaidrumo principus, juo labiau kad banko garantijos nepateikimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio viešojo pirkimo sutartis gali būti užsakovės vienašališkai nutraukiama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių UAB „TIS“ ir Zweva Environment BVBA atsakovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui po 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad ieškovių teiginiai, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti 2018 m. spalio 15 d. prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutarties Nr. S-335 joje nurodyto 50 punkto bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindais yra nepagrįsti. Priešingai, minėtame viešojo pirkimo sutarties punkte ir yra įtvirtinta atsakovės teisė sutartį nutraukti, jei yra pateiktos netinkamos kokybės prekės arba tiekėjas per nustatytą terminą nepašalina trūkumų.

12. Teismas sprendė, kad netinkamos kokybės konteinerių pateikimo faktą patvirtina 2021 m. kovo 3 d. UAB „Codeco grupė“ ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, jog faktiškai įrengtų konteinerių korpuso požeminė ir antžeminė dalis yra cilindro formos. Tai reiškia, kad įrengti konteineriai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimo, pagal kurį antžeminė dalis turėjo būti kvadratinės, o faktiškai yra cilindro formos, be to, Šiaulių mieste pastatytų konteinerių antžeminės dalies deformacijos atsirado dėl netinkamos gamybos technologijos ir (ar) netinkamos konstrukcijos. Pagal ekspertinę išvadą konteinerio korpuso apdaila pagaminta ne iš kompozito, kaip turėjo būti, o iš mažo tankio polietileno LDPE. Polietilenas nėra kompozicinė medžiaga, todėl apdaila neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, pagal kuriuos konteinerio korpuso apdaila turi būti pagaminta būtent iš kompozito.

13. Teismas, remdamasis 2021 m. kovo 3 d. UAB „Codeco grupė“ ekspertine išvada, taip pat sprendė, kad gamintojo sertifikatas galiojo tik ZBin konteineriams, todėl faktiškai pagamintiems konteineriams jis negalioja. Atitinkamai, konteineriai nėra sertifikuoti pagal LST EN 13071-1:2019, LST EN 13071-2:2019 reikalavimus. Konteineriai nebuvo bandomi išoriniams smūginiams poveikiams bei vertikaliai stogo apkrovai. Tai reiškia, kad naudojimo metu dėl vertikalių ir horizontalių poveikių ir (ar) veikiant ekstremalioms temperatūroms konteinerio antžeminė dalis gali sulūžti arba negrįžtamai deformuotis. Nėra pateikta ir jokia informacija, kad konteineriai atlaiko apkrovas esant temperatūrai nuo -40 °C iki + 40 °C. Todėl konteineriai, teismo vertinimu, neatitinka pirkimo dokumentų.

14. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. kovo 3 d. ekspertinė ataskaita yra reikšmingas įrodymas byloje, ji nėra paneigta jokiais kitais duomenimis, be to, turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir ekspertizės aktas, kuris būtų surašomas byloje paskyrus teismo ekspertizę.

15. Teismas nesirėmė ieškovių pateiktais „Corcon BV“ laboratorijos duomenimis dėl temperatūrinių bandymų atlikimo, nes byloje nėra paneigti atsakovės argumentai dėl to, kad bandymai nebuvo atlikti šioje laboratorijoje, o pateikti dokumentai, labiau tikėtina, rodo, jog bandymai atlikti su kitokio medžiagiškumo konteineriais negu yra sumontuoti Šiaulių mieste.

16. Teismas nurodė, kad po 2021 m. kovo 3 d. ekspertinės išvados pateikimo 2021 m. gegužės 13 d. ginčo šalys sudarė ketinimų protokolą dėl tolesnio viešojo pirkimo sutarties vykdymo, kuriame susitarė, kokiomis konkrečiai sąlygomis turi būti tęsiamas sutarties vykdymas, kad jis būtų laikomas tinkamu, įskaitant atsakovės pripažinimą, jog pristatyti konteineriai atitinka sutarties reikalavimus. Visgi po ilgai trukusio ginčo šalių susirašinėjimo, pretenzijų bei derybų nustatyti pateiktų konteinerių trūkumai nebuvo ištaisyti. Akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusioji šalis, t. y. atsakovė, negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl turėjo pagrindą nutraukti ginčo sutartį remdamasi šios sutarties 50 punktu bei CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Ieškovių teiginiai, kad jos visiškai įvykdė minėto ketinimų protokolo reikalavimus, neatitinka byloje nustatytų kitokių aplinkybių ir nepaneigia netinkamos kokybės konteinerių pateikimo fakto atsakovei.

17. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, ieškovėms nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo, atsakovė turėjo teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį ir jos 12.1 punkte nurodytu pagrindu. AB Šiaulių bankui 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu paneigus garantijos suteikimą ieškovėms, laikytina, kad banko garantija sutarties įvykdymo užtikrinimui suteikta nebuvo.

18. Teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad šalys spręsdamos nesutarimus, kilusius vykdant minėtą sutartį, susirašinėjo, vedė įvairias derybas, teikė pretenzijas, atmetė ieškovių teiginius, jog atsakovė pažeidė proporcingumo principą, nesiekė išsaugoti sudarytos sutarties, nebendradarbiavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovės UAB „TIS“ ir Zweva Environment BVBA apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismas iš esmės vertino ir konstatavo, kad sprendimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumą pagrindžia ir įrodo tariamai netinkama konteinerių kokybė, tačiau toks teismo vertinimas absoliučiai neatitinka bylos esmės, nes konteinerių kokybė nėra bylos dalykas ir neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant sprendimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumą. Atsakovė sprendime dėl sutarties nutraukimo tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad sutartis vienašališkai nutraukiama dėl tariamai netinkamo ketinimų protokolo vykdymo.

19.2. Sudarydama taikos sutartį bei ketinimų protokolą, atsakovė pati patvirtino, kad taikos sutartimi ir ketinimų protokolu buvo susitarta dėl likusios ginčo apimties. Tai reiškia, kad bet kokie tariami trūkumai, įskaitant susijusius su konteinerių kokybe, kurie nebuvo nurodyti taikos sutartyje ir ketinimų protokole, neegzistuoja. Atitinkamai, atsakovė prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl aplinkybių, buvusių iki ketinimų protokolo pasirašymo. Atsakovė, matydama tariamus esminius pažeidimus, bet toliau vykdydama sutartį, t. y. pasirašydama ketinimų protokolą, nebegali daugiau remtis buvusiais pažeidimais. Todėl visos iki ketinimų protokolo sudarymo susiklosčiusios aplinkybės, priešingai nei priimdamas sprendimą vertino teismas, yra nereikšmingos sutarties nutraukimo kontekste.

19.3. Siekiant įvertinti, ar rangovės tinkamai vykdė sutartį ir ar atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, turi būti vertinama būtent tai, ar rangovės tinkamai įgyvendino ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus. Teismas rėmėsi vienintele aplinkybe, kad 2021 m. kovo 3 d. UAB „Codeco grupė“ išvadoje buvo nustatytas netinkamos kokybės konteinerių pateikimo faktas, nors nurodyta aplinkybė ginčo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes ketinimų protokolas buvo sudarytas jau po šios išvados gavimo. Teismas sprendime apskritai nevertino ketinimų protokolo vykdymo aplinkybių, t. y. nevertino esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių.

19.4. Byloje pateikti argumentai bei įrodymai pagrindžia tai, kad rangovės tinkamai ir laiku vykdė ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, o ketinimų protokolas visa apimtimi nebuvo įvykdytas tik dėl atsakovės kaltės, įskaitant vienašališką sutarties nutraukimą, nors sutarties prievolių įvykdymo terminas dar net nebuvo pasibaigęs. Rangovės, vykdydamos ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, nepraleisdamos šalių sutarto termino, užsakovei pateikė sertifikatą ir ataskaitą, pagrindžiančius bei įrodančius, kad konteineriai atitinka LST EN 13071-1:2019 ir LST 13071-2:2019 standartų reikalavimus, taip pat atsparumo reikalaujamai temperatūrai, mechaniniam ir biologiniam poveikiui reikalavimus. Tačiau užsakovė sprendime dėl sutarties nutraukimo konstatavo, kad rangovės pažeidė ketinimų protokolo 1.2 punkto a ir b papunkčius, nes rangovės užsakovei pristatyta ataskaita bei jos pagrindu išduotas sertifikatas turi trūkumų.

19.5. Ataskaitai standarto LST EN ISO/IEC 17025:2017 reikalavimai apskritai netaikomi. Pirkimo metu paskelbtos techninės specifikacijos 2.1.2 punkte nurodytas konkretus ir aiškus reikalavimas, t. y. konteineriai privalo būti sertifikuoti pagal nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus LST EN 13071-1:2008, LST EN 13071-2:2008+A1:2013 arba analogiškus jiems, neapsiribojant nurodytais. Techninėje specifikacijoje nenurodyta ir nereikalaujama, kad ataskaitos ar sertifikatai, patvirtinantys konteinerių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, papildomai atitiktų standarto LST EN ISO/IEC 17025:2017 7.8.2 punkto reikalavimus.

19.6. Reikalavimas, kad ataskaitos ir sertifikatai, patvirtinantys konteinerių atitiktį standartams LST EN 13071-1:2019 ir LST EN 13071-2:2019, papildomai atitiktų ir standarto LST EN ISO/IEC 17025:2017 7.8.2 punkto reikalavimus, nekyla ir iš pačių nurodytų standartų turinio. Standarte LST EN 13071-1:2019 nenurodyta, kad taikant šį standartą privalomai kartu turėtų būti taikomas ir standartas LST EN ISO/IEC 17025:2017, t. y. pastarasis standartas nenurodytas prie dokumentų, privalomai taikomų kartu su standartu LST EN 13071-1:2019. Standartas LST EN ISO/IEC 17025:2017 nenurodytas ir prie dokumentų, privalomai taikomų kartu su standartu LST EN 13071-2:2019.

19.7. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo „Corcon BV“ laboratorijos dokumentus ir informaciją, kurie privalėjo būti vertinami kartu su 2021 m. birželio 2 d. rangovių pateikta ataskaita. „Corcon BV“ yra nurodžiusi, kad visi ataskaitoje aprašyti bandymai buvo atlikti su modeliais ZBin, RBin ir ZBin/ZRBin, t. y. ataskaitą parengusi kompetentinga institucija patvirtino, kad bandymai buvo daryti būtent su tokiais konteineriais, kokie buvo pristatyti užsakovei. Ataskaitose buvusi rašybos klaida dėl MDPE ir HDPE, be LDPE, medžiagų naudojimo konteinerių gamybai, buvo paneigta pačios ataskaitos rengėjos „Corcon BV“. Patikslintose ataskaitose ir sertifikate ištaisytos 2021 m. liepos 30 d. „Corcon BV“ rašte (elektroniniame laiške) nurodytos techninės klaidos dėl MDPE, kaip pagrindinės medžiagos, naudojimo, paaiškinant, kad bandymuose testuotų konteinerių pagrindinė medžiaga – LLDPE. Taigi, rangovės pateikė dokumentus, pagrindžiančius konteinerių atitiktį techninės specifikacijos 2.1.2, 2.1.3 punktams.

19.8. Teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovė tariamai turėjo teisę nutraukti sutartį dar ir sutarties 12.1 punkto pagrindu, t. y. dėl tariamai nepateikto sutarties įvykdymo užtikrinimo. Teismas neįvertino, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas, be to, net jeigu ir būtų kokių nors neatitikimų, susijusių su sutarties vykdymo užtikrinimu, tai negalėtų būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Jeigu bankas atsisakė išmokėti atsakovei 354 800 Eur sutarties įvykdymo garantiją, tuomet atsakovė dėl šio (ne)išmokėjimo turėjo aiškintis būtent su banku. Atsakovei neįrodžius garantijų netinkamumo, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo dėl šio motyvo nutraukti sutartį. Rangovės atsakovei pateikė pasirašytą bei antspauduotą garantiją bei patvirtinimą, kad garantija yra galiojanti ir tinkama.

19.9. Nuo sutarties sudarymo praėjo beveik 3 metai, didelė dalis konteinerių jau buvo pristatyta, rangovės visada aktyviai bendradarbiavo su atsakove, greitai ir išsamiai atsakydavo į visus atsakovės raštus, laiškus, prašymus. Ieškovėms net nebuvo nustatytas terminas tariamiems garantijos trūkumams pašalinti, nors tokią galimybę suteikia sutarties 50 punktas. Todėl sutarties nutraukimas dėl tariamo garantijos nepateikimo yra visiškai neproporcingas ir nesąžiningas, juo labiau kad sutarties vykdymas ir įgyvendinimas visiškai nepriklausė nuo sutarties vykdymo užtikrinimo.

19.10. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, nepažeidė proporcingumo principo bei šalių bendradarbiavimo pareigos. Teismas išimtinai formaliai įvertino atsakovės susirašinėjimą, kuris negali pagrįsti nei tinkamo bendradarbiavimo, nei, juo labiau, proporcingumo principo laikymosi sprendžiant dėl sutarties nutraukimo. Net jeigu sertifikate ar ataskaitoje ir būtų buvę kokių nors trūkumų, sprendimas nutraukti sutartį dėl tokių trūkumų akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą dėl sutarties nutraukimo, turėjo išsamiai įsigilinti į atsakovės pateiktus paaiškinimus. Atsakovė šių pareigų nesilaikė ir minėtus principus pažeidė, o teismas to neįvertino.

19.11. Rangovės iki šiol yra pristačiusios konteinerių ir atlikusios kitų viešojo pirkimo sutartyje nurodytų darbų už daugiau nei 1 500 000 Eur. Visi konteineriai buvo pagaminti pagal specialius atsakovės nustatytus reikalavimus, todėl jų nebūtų galima pakartotinai panaudoti ar parduoti kitam pirkėjui. Be to, konteinerių demontavimas ir konteinerių aikštelių bei aplinkos ankstesnės būklės atkūrimas, kaip to reikalauja atsakovė, lemtų papildomas 2 000 000 Eur rangovių išlaidas. Taigi, sutarties nutraukimas rangovėms reikštų nepagrįstus ir neteisėtus nuostolius. Tokia situacija nesuderinama su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, o atsakovės nurodyti tariami sutarties pažeidimai jokiu būdu negali pateisinti tokio dydžio nuostolių atsiradimo, todėl vien dėl šios priežasties atsakovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

19.12. Akivaizdu, kad atsakovė neįgyvendino jai tenkančios pareigos imtis visų įmanomų priemonių siekiant išsaugoti sutartį. Priešingai, atsakovė, gavusi rangovės paaiškinimus ir kitus dokumentus, neabejotinai pagrindžiančius ir įrodančius, kad sprendimas dėl sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, akivaizdžiai jų nevertino ir į juos net nesigilino. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ne tik neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, bet akivaizdžiai pažeidė favor contractus (sutarties naudai) principą – nesiekė išsaugoti sutarties (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

20. Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Šiuo atveju yra sprendžiami klausimai, ar ieškovės tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir ar atsakovė pagrįstai nutraukė jau pradėtą vykdyti sutartį. Jokios ikiteisminės stadijos šiame ginče nebuvo. Nepaisant to, ar atsakovės įspėjimas apie sutarties nutraukimą apibrėžia ginčo ribas, įspėjime buvo aiškiai nurodyta, kodėl sutartis nutraukiama ir jokių naujų nei teisinių, nei faktinių argumentų teisme atsakovė nekėlė.

Šalies argumentai

20.2. Ieškovių teiginys, kad atsakovė įspėjime dėl sutarties nutraukimo įvardijo tik ketinimų protokolo nevykdymą kaip priežastį nutraukti sutartį, neatitinka realios situacijos ir yra nepagrįstas. Atsakovė referavo į pačios sutarties nuostatų, ketinimo protokolo pažeidimą, be viso ko, rėmėsi ir įstatyme įtvirtintais sutarčių nutraukimo pagrindais. Juo labiau kad pagrindinė ketinimo protokolo atsiradimo priežastis buvo ieškovių įrengti nekokybiški konteineriai. Rangovės iki sutarties nutraukimo įrengė 96 aikšteles, kuriose buvo sumontuota 429 konteinerių, ir visi jie turėjo trūkumų. Konteinerių antžeminės korpuso dalys buvo deformuotos, viršutinės konteinerių dalys dėl deformacijų kaupė vandenį, ant konteinerių nebuvo uždėtos kompozitinės apdailos plokštės, dangčiai užsidarydavo nesaugiai. Po ekspertinio vertinimo paaiškėjo ir tai, kad konteineriai neturi reikalingų dokumentų.

20.3. Rangovėms buvo pasiūlyta konteinerių defektų ištaisymo sprendimai, o jų pagrindu vėliau buvo sudarytas ir ketinimų protokolas. Priešingai nei akcentuoja ieškovės, pats ketinimo protokolo sudarymo faktas savaime neišsprendė jokių iki tol kilusių nesutarimų dėl sutarties vykdymo ar, juo labiau, neištaisė konteinerių defektų. Tik visiškas ir tinkamas ketinimo protokolo įgyvendinimas būtų išsprendęs tarp šalių visus kilusius klausimus ir nesutarimus dėl sutarties vykdymo, tačiau rangovės taip ir nesugebėjo įgyvendinti ketinimo protokolo reikalavimų.

20.4. Rangovės, atsižvelgdamos į atsakovės nurodytus konteinerių antžeminės dalies defektus, 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovę informavo, kad priėmė sprendimą ištaisyti defektus – pakeisti defektuotas apdailas per savaitę, tačiau to nepadarė. Rangovės ketinimų protokolu taip pat įsipareigojo pašalinti net kelis konteinerių defektus, t. y. tiesiogiai pripažino konteinerių trūkumus. Ieškovės net savo apeliaciniame skunde nepateikia įrodymų, kad konteinerių defektai būtų ištaisyti, vietoj to byloje įrodinėjama, jog konteinerių defektų egzistavimo klausimas byloje yra nebeaktualus. Tačiau Šiaulių mieste sumontuotų konteinerių defektai yra fiksuoti ekspertinėje ataskaitoje, todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi jos išvadomis. Ieškovės šios ataskaitos neginčijo, nenurodė jokių pagrįstų jos trūkumų, nepateikė kitos ekspertinės ataskaitos bei neprašė byloje skirti teismo ekspertizę.

20.5. Ketinimų protokolas nebuvo įvykdytas ir teismas šią aplinkybę sprendime teisingai įvertino. Minėtoje ekspertinėje ataskaitoje nustatyta, kad pagal tiekėjų pirkime pateiktus pasiūlymo dokumentus gamintojo sertifikatas galiojo tik ZBin konteineriams, tuo tarpu faktiškai pagamintiems konteineriams, kurie yra ZBin+ZRBin, jis negalioja. Atitinkamai, ekspertai nustatė, kad konteineriai nėra sertifikuoti pagal LST EN 13071-1:2019 ir LST EN 13071-2:2019 reikalavimus. Taip pat ekspertinėje ataskaitoje nustatyta, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog konteineriai atlaiko apkrovas, esant temperatūrai nuo -40 C iki +40 C. Vadinasi, nustatyta, kad ieškovės nebuvo pateikusios dokumentų, pagrindžiančių konteinerių atitikties techninės specifikacijos 2.1.2 ir 2.1.3 punktų reikalavimams. Nors 2021 m. birželio 2 d. ieškovės pateikė „Corcon BV“ laboratorijos sertifikatą ir bandymų protokolą, tačiau, atsakovei išnagrinėjus jų turinį, ir juose buvo nustatyti trūkumai.

20.6. Rangovių pateiktame sertifikate nurodyta, kad bandymai buvo atlikti su konteineriais, kurie pagaminti iš linijinio mažo tankio LLDPE arba linijinio didelio tankio polietileno HDPE, vidinis konteineris – iš vidutinio arba didelio tankio polietileno. Šiaulių mieste faktiškai sumontuoti konteineriai yra pagaminti iš linijinio mažo tankio polietileno LDPE, t. y. iš skirtingos medžiagos nei konteineriai, kurių atžvilgiu išduotas sertifikatas. Bandymų protokole taip pat nurodyta, kad bandymai buvo atlikti su konteineriais, kurie pagaminti iš kitos medžiagos, nei buvo sumontuoti Šiaulių mieste, t. y. iš linijinio vidutinio tankio MDPE (vidinis ir išorinis konteineriai). Iš bandymų protokolo galima spręsti ir tai, kad bandymai buvo atlikti tik antžeminei konteinerio daliai, o ne visam gaminiui. Nors bandymų protokole nurodoma, kad bandymai atlikti esant -40 °C ir + 40 °C temperatūrai, tačiau pateikta daviklio nuotrauka, kurioje fiksuota neaiški temperatūra. Kartu su bandymo protokolu pateiktos nuotraukos neinformatyvios, nėra aišku, kokie procesai atvaizduoti.

20.7. „Corcon BV“ laboratorija yra akredituota pagal LST EN ISO/IEC 17025:2017 standartą, todėl atmestini visi faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys ieškovių ir šios bandymų laboratorijos paaiškinimai, kad bandymų protokolo turiniui yra nekeliami minėto standarto reikalavimai. Akredituota laboratorija privalo laikytis LST EN ISO/IEC 17025:2017 standarte nustatytų reikalavimų bandymų atlikimui ir išduodamų bandymų ataskaitų turiniui. Akredituotos pagal LST EN ISO/IEC 17025:2017 standartą bandymų laboratorijos veiklai keliami itin aukšti nešališkumo, profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pavyzdžiui, šio standarto 7.8.1.1 punktas nustato, kad bandymų rezultatai turi būti atidžiai peržiūrimi ir patvirtinami prieš juos paviešinant, o pagal standarto 7.1.8.2 punktą, bandymų rezultatai privalo būti pateikiami tiksliai, aiškiai, nedviprasmiškai ir objektyviai, paprastai ataskaitoje. Be to, bandymų protokole privalo būti pateikta visa su užsakovu sutarta informacija ir visa būtina informacija, kurios reikia bandymams pagal naudojamą metodą aprašyti.

20.8. Šiuo atveju bandymų protokole trūksta informacijos, kuri yra būtina tyrimų rezultatams aiškinti ir pagrįsti, o būtent: kaip bandymams buvo atrinktas tiriamas konteineris; ar buvo bandomas būtent Šiaulių mieste sumontuotas konteineris; kokia buvo atrinkto konteinerio būklė (jo deformacijos lygis); koks buvo naudojamas bandymo metodas; kt. Visi šie veiksniai turi reikšmingą įtaką atliktų bandymų kokybei ir gautų rezultatų pagrįstumui, todėl turėjo būti pateikti aiškiai ir tiksliai. Ieškovės pateikė tik sertifikatą ir bandymų protokolą be visų jų priedų, o iš pateiktų duomenų atsakyti į minėtus klausimus yra neįmanoma. Ieškovių pateiktame sertifikate yra nurodyti 5 priedai, tačiau ieškovės atsakovei pateikė tik vieną iš šių priedų, t. y. bandymų protokolą. Atitinkamai, bandymų protokole nurodyta, kad jį sudaro 3 priedai, tačiau atsakovei nė vienas iš priedų nebuvo pateiktas. Sertifikato ir bandymų protokolo priedai buvo pateikti tik kartu su ieškiniu, jau po viešojo pirkimo sutarties nutraukimo.

20.9. Vien deklaratyvūs ieškovių pateikti raštai ar elektroniniai laiškai, kuriuose nurodoma, kad identifikuoti sertifikato ir bandymų protokolo trūkumai neegzistuoja, nepristatant jokių papildomų įrodymų, negali būti laikomi tinkamai pagrindžiančiais atliktų konteinerių bandymų apimtį ir (ar) turinį. Pagal techninės specifikacijos 3.1.6 punktą įrodymui, kad konteineriai atitinka reikiamus standartus, privalo būti pateikiami oficialių kokybės kontrolės institucijų ar akredituotų (sertifikuotų) laboratorijų bandymo protokolai arba kiti lygiaverčiai dokumentai. Raštai, kuriuose vos keliomis pastraipomis patikslinama sertifikate ir bandymų protokole nurodyta visiškai priešinga informacija, negali būti prilyginami oficialiems bandymų protokolams.

20.10. „Corcon BV“ laboratorijos pateikti dokumentai liudija apie bandymus su gaminiais, pagamintais iš vidutinio tankio polietileno MDPE, kurie yra žymiai atsparesni temperatūrai, mechaniniam ir biologiniam poveikiui nei LDPE. Todėl konteinerių medžiagiškumo sertifikato ir bandymų protokolo pataisymas, nepateikiant jokių objektyvių duomenų, kad bandymai tikrai buvo atlikti su konteineriais iš LDPE, yra netinkamas įrodymas, nepagrindžiantis, kad bandymai buvo atlikti su reikiamo medžiagiškumo konteineriais. Laboratorijoms keliami itin dideli profesionalumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Tokie aukšti standartai įpareigojo laboratoriją rūpestingai ir atidžiai kontroliuoti jos rengiamų dokumentų turinį, todėl ieškovių motyvai dėl netyčinių rašybos klaidų yra neįtikinami.

20.11. Viešojo pirkimo sutarties 12.1 punktas tiesiogiai įtvirtina, kad jei ieškovės nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo, atsakovė turi teisę nutraukti sutartį. Sutarties 12 punktas numato ir tai, kad ieškovės sutarties įvykdymo garantiją pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atsakovės rašytinio informavimo ieškovėms apie priimtą sprendimą dėl sutarties finansavimo. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 354 800 Eur, o toks užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikė negaliojančias, netgi galimai suklastotas banko garantijas, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, ieškovės net nebando įrodinėti, kad atsakovei pateiktos banko garantijos buvo galiojančios. Viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas buvo esminė sutarties sąlyga, kurios neįvykdymas ne tik sudarė savarankišką sutarties nutraukimo pagrindą, bet ir buvo sutarties įsigaliojimo sąlyga, taip pat sutarties vykdymo sąlyga.

20.12. Atsakovė bendradarbiavo su ieškovėmis, suteikė joms papildomai laiko konteinerių trūkumų ištaisymui, faktiškai sutarties vykdymą pratęsdama net 2 metams, bet ieškovės tinkamai įvykdyti sutarties taip ir nesugebėjo. Tai patvirtina, kad atsakovė nepažeidė favor contractus principo bei teisėtai pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, egzistuojant sutartyje numatytiems sutarties nutraukimo pagrindams bei esminiams jos pažeidimams. Atsakovė negalėjo toleruoti ieškovių darbų trūkumų tiek dėl Šiaulių miesto gyventojų viešo intereso apsaugos, tiek dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo tikslingumo. Dėl ieškovių atliktų sutartinių pažeidimų Šiaulių miesto gyventojai ilgą laiką neturi sutarties objektu buvusių atliekų konteinerių aikštelių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių sudarytos taikos sutarties ir ketinimų protokolo teisinės reikšmės

21. Teisėjų kolegija visų pirma neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentas, kad konteinerių kokybė, kurią skundžiamame sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant atsakovės sprendimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumą. Taip pat nesutiktina su apeliančių pozicija, kad šalių sudaryta ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2189-1051/2020 patvirtinta taikos sutartimi bei ketinimų protokolu buvo susitarta dėl likusios ginčo apimties, be kita ko, modifikuoti reikalavimai viešojo pirkimo sutarties objektui (konteineriams).

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš bylos duomenų matyti, kad šalims vykdant viešojo pirkimo sutartį ir konteinerių aikštelių darbams užtrukus ilgiau nei planuota, šalys 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintą prievolių įvykdymo terminą pratęsti iki 2020 m. gruodžio 15 d. Taikos sutartis buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi. Taigi, taikos sutarties dalykas – sutartyje numatyto jos vykdymo termino pratęsimas. Nurodyto papildomo termino nepakakus sutarčiai įvykdyti, šalys 2020 m. gruodžio 10 d. pasirašė susitarimą Nr. 2 dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė sutarties terminą pratęsti dar iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties vykdymo per pratęstą terminą metu atsakovė, tikrindama pusiau požeminių konteinerių aikštelių, kurios jau buvo įrengtos ir kurias norėta pradėti eksploatuoti, kokybę, be kita ko, nustatė, kad įrengtų konteinerių antžeminės dalys yra deformuotos, apie tai 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku ir 2020 m. birželio 23 d. raštu informavo tiekėjas.

23. Tarp atsakovės ir tiekėjų kilus ginčui dėl Šiaulių mieste įrengtų pusiau požeminių konteinerių kokybės ir nepavykus jo išspręsti tarpusavio susirašinėjimais, 2020 m. lapkričio 20 d. buvo suorganizuotas viešojo pirkimo sutarties šalių ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovų susirinkimas, kuriuo metu, išsiskyrus susirinkime dalyvavusių atstovų pozicijai, dėl konteinerių kokybės – jų atitikimo techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams bei pasiūlyme deklaruotoms charakteristikoms, siekiant eliminuoti nesutarimus bei pasiekti šalių susitarimą dėl sutarties vykdymo tęstinumo, buvo nuspręsta atlikti dokumentų bei įrengtų konteinerių nepriklausomą ekspertinį vertinimą. Tuo tikslu atsakovės užsakymu UAB „Codeco grupė“ atliko Šiaulių mieste įrengtų pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių antžeminės dalies ekspertinį vertinimą ir 2021 m. kovo 3 d. surašė vertinimo ataskaitą (ekspertinę išvadą).

24. UAB „Codeco grupė“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad Šiaulių mieste pastatytų konteinerių antžeminės dalies deformacijos atsirado dėl netinkamos gamybos technologijos ir (ar) netinkamos konstrukcijos. Pagal ekspertinę išvadą konteinerio korpuso apdaila pagaminta ne iš kompozito, kaip to buvo reikalaujama techninėje specifikacijoje (viešojo pirkimo dokumentuose), o iš mažo tankio polietileno LDPE (plastiko), be to, faktiškai įrengtų konteinerių korpuso požeminė ir antžeminė dalis yra cilindro formos, nors pagal reikalavimus turėjo būti stačiakampio formos. Vertinimo ataskaitoje nustatyta ir tai, kad gamintojo sertifikatas galiojo tik ZBin modelio konteineriams, todėl faktiškai pagamintiems ir atsakovei pristatytiems konteineriams, kurių modelis ZBin+ZRBin, jis negalioja. Dėl šios priežasties konteineriai nėra laikytini sertifikuotais pagal standartų LST EN 13071-1:2019 ir LST EN 13071-2:2019 reikalavimus. Atitinkamai, konteineriai nebuvo bandomi išoriniams smūginiams poveikiams bei vertikaliai stogo apkrovai, nėra pateikta ir jokia informacija, kad konteineriai atlaiko apkrovas esant temperatūrai nuo -40 °C iki + 40 °C.

25. Iš 2021 m. balandžio 9 d. susitikimo, kuriame dalyvavo ieškovių ir atsakovės atstovai, protokolo matyti, kad šalys po nepriklausomo ekspertinio vertinimo sprendė klausimą dėl tolesnio viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Susitikimo metu atsakovė išreiškė poziciją, kad jos reikalavimas yra tik vienas – jungtinės veiklos partneriai privalo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti vadovaujantis sutarties, techninės specifikacijos reikalavimais ir pačių tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė pažymėjo, kad būtent gamintojas, atsižvelgdamas į nustatytus trūkumus, turi priimti tinkamus sprendimus, kad šie trūkumai būtų pašalinti, tačiau vykdant sutartį negalimos jokios nuolaidos dėl konteinerių techninių reikalavimų pakeitimų, kurie turi esminę reikšmę – visa tai yra laikoma viešojo pirkimo sutarties keitimu, todėl tiekėjos privalo išpildyti esminius reikalavimus dėl konteinerių formos, apdailos medžiagiškumo ir viešojo pirkimo konkurse nustatytų ribinių temperatūrų.

26. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. susitikimo metu suformavo du galimus tiekėjų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo būdus: 1) užsakovė (atsakovė) sutiktų su tiekėjų traktavimu, kad deformuota detalė (apgauba) yra tik apdaila, išpildanti reikalavimą formai, tačiau tokių atvejų tiekėjos privalėtų: pakeisti deformuotas, plastikines medžiagas (LDPE) apdaila kokybiškomis, pagamintomis iš kompozitinės medžiagos; įrodyti apvalios konteinerių formos funkcionalumo lygiavertiškumą stačiakampiams konteineriams; įrodyti, kad apvalaus konteinerio gamybos kaštai nėra žemesni už stačiakampio (kvadratinio) konteinerio; pateikti dokumentus įrodančius, kad konteineriai atlaikys apkrovas, temperatūras nuo -40 °C iki +40 °C bei yra atsparūs mechaniniam, cheminiam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su objekto naudojimo specifika; išpildyti reikalavimą dėl atliekų įmetimo angos dangčio, kuris turi būti pagamintas su saugaus uždarymo mechanizmu, t. y. dangtis turi būti nesunkiai atidaromas ir savaime užsidaryti; 2) jei tiekėjos traktuotų, kad deformuota detalė (apgauba) yra ne apdaila, o paties konteinerio dalis, tada užsakovė (atsakovė) sutiktų, kad reikalavimai konteinerio formai ir medžiagai yra išpildyti; tačiau laikant, jog apgauba yra konteinerio dalis, o pats gaminys turi būti sertifikuotas pagal LST EN 13071-1:2019 ir LST 13071-2:2019 standartus, tiekėjos tokiu atveju privalo atlikti šiuos veiksmus: pateikti konteinerio (ZRbin) atitikties standartams LST EN 13071-1:2019 ir LST 13071-2:2019 dokumentus; pateikti dokumentus, įrodančius, kad konteineriai atlaikys apkrovas, temperatūras nuo -40 °C iki +40 °C bei yra atsparūs mechaniniam, cheminiam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su objekto naudojimo specifika; pritvirtinti kompozicinę apdailą (iš anksto pateikiant dokumentus tam, kad užsakovė galėtų įsitikinti, jog tai tikrai yra visiškai vandeniui ir atmosferos pokyčiams atsparus kompozitas); sutvarkyti įlinkimus konteinerių viršutinėse dalies plokštumoje; išpildyti reikalavimą dėl atliekų įmetimo angos dangčio, kuris turi būti pagamintas su saugaus uždarymo mechanizmu, t. y. dangtis turi būti nesunkiai atidaromas ir savaime užsidaryti.

27. Atsakovė ir tiekėjos 2021 m. gegužės 12 d. sudarė ketinimų protokolą dėl tolesnio sutarties vykdymo, kuriame susitarė, kad viešojo pirkimo metu pasiūlytas konteineris yra vientisas gaminys, sudarytas iš ZRBin ir ZBin dalių, o sutartis bus toliau vykdoma 2-ojo būdo sąlygomis, kurios šalių buvo aptartos dalykinio susitikimo metu ir yra išdėstytos 2021 m. balandžio 9 d. protokole. Tiekėjos ketinimo protokolu per tris savaites nuo jo sudarymo ir pasirašymo įsipareigojo: pateikti atsakovei sertifikatą, įrodantį konteinerių atitiktį LST EN 13071-1:2019 ir LST EN 13071-2:2019 standartams; konteinerių testavimo rezultatus ir dokumentus šiems temperatūriniams bandymams: 6.2.5.2 (išorinis poveikis iškilusiai daliai); 6.2.1.2 (apsauginio barjero atsparumas) ir 6.2.4 (stogo atsparumas), kurių pagrindu patvirtinama, kad konteineriai gali atlaikyti temperatūrą nuo -40 °C iki + 40 °C ir yra atsparūs mechaniniam, cheminiam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su naudojimo specifika atitinkamoje vietoje; sumontuoti papildomą kompozitinę dekoratyvinę apdailos plokštę ant jau patiektų konteinerių ir konteinerių kurie vis dar turi būti pristatyti; ištaisyti viršutinės konteinerių dalies įlinkimus pagal 2021 m. kovo 24 d. techninį pasiūlymą; pateikti patobulintą saugaus konteinerio dangčio uždarymo mechanizmą, užtikrinantį, kad jis lengvai atsidarys ir automatiškai užsidarys po naudojimo.

28. Tokie aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad ketinimų protokolu buvo įgyvendinta viešojo pirkimo sutarties 50 punkte atsakovei nustatyta pareiga suteikti (nustatyti) tiekėjoms terminą nekokybiškų prekių (paslaugų) trūkumams pašalinti. Tačiau nei viešojo pirkimo sutarties normos, nei paties ketinimų protokolo turinys, priešingai nei interpretuojama apeliaciniame skunde, nepatvirtina to, kad atsakovė būtų pripažinusi, jog UAB „Codeco grupė“ vertinimo ataskaitoje nustatyti konteinerių trūkumai (jų dalis) laikytini pašalintais ir nebeegzistuoja ar, juo labiau, kad ji būtų pripažinusi, jog jau įrengti konteineriai iš tinkamos medžiagos (t. y. kompozito) ir yra kokybiški. Kaip matyti, 2021 m. balandžio 9 d. susitikime, kuriame ir buvo susitarta dėl esminių ketinimo protokolo sąlygų, atsakovė aiškiai išreiškė poziciją, kad tiekėjos privalo pateikti tokius konteinerius, kurių savybės atitiktų būtent techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus medžiagiškumui bei tiekėjų pasiūlyme deklaruotas charakteristikas. Tiek minėto susitikimo metu, tiek ketinimų protokole tiekėjoms buvo pasiūlyti abiem šalims priimtini būdai, kuriais UAB „Codeco grupė“ vertinimo ataskaitoje nustatyti konteinerių kokybės trūkumai galėtų būti ištaisyti. Šalys iš esmės sutarė tuo klausimu, kad tiekėjos pristatė ne tų konteinerių modelius, kurie buvo nurodyti konkurso metu teiktuose jų pasiūlymuose ir kokybės sertifikatuose – pagamintus iš plastiko, t. y. ne iš tos medžiagos, kuri buvo nustatyta pirkimo sąlygose. Techninėje specifikacijoje konteinerių medžiagiškumui buvo nustatytas reikalavimas – kompozitas, kuris savo sudėtimi, techninėmis savybėmis ir kokybe skiriasi nuo plastiko. Todėl vienas iš pasiūlytų ir tiekėjoms labiausiai priimtinų būdų buvo pateikti naujus jau pristatytų konteinerių kokybės sertifikatus, kartu sumontuojant papildomas konteinerių dalis (antžemines apdailos plokštes), pagamintas būtent iš techninėje specifikacijoje nustatytos medžiagos (kompozito), tuo pačiu tokiu būdu pašalinant ir akivaizdžius konteinerių trūkumus (įlenkimus jų antžeminių dalių šonuose). Be kita ko, tiekėjos buvo įpareigotos pateikti ir techninį sprendimą, kurio būtų ištaisyti įlenkimai konteinerių antžeminių dalių viršuje, taip pat pagal pirkimo sąlygų reikalavimus sumontuoti saugaus konteinerių dangčio uždarymo mechanizmus.

29. Visiškai akivaizdu, kad ginčas tarp sutarties šalių kilo būtent dėl konteinerių kokybės ir jos neatitikimo pirkimo sąlygoms. Pačiame pranešime dėl nutraukimo taip pat nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl to, kad konteineriai yra nekokybiški (neatitinka pirkimo sąlygų), o tiekėjos net ir per ketinimo protokolu papildomai nustatytą terminą nesugebėjo pašalinti konteinerių trūkumų, t. y. ne tik pateikti reikiamų sertifikatų, bet ir ištaisyti kitus akivaizdžius techninius konteinerių trukumus – sumontuoti kokybiškas (kompozitines) konteinerių apdailos plokštes ir pašalinti jų įlinkimus tiek šonuose, tiek viršuje. Todėl teisingam ginčo išnagrinėjimui teismui buvo būtina atsakyti į klausimą, ar tiekėjos atsakovei pateikė kokybiškus, t. y. pirkimo sąlygas atitinkančius konteinerius, kartu įvertinant ir tai, kad tiekėjoms buvo suteiktas papildomas terminas tokiai prievolei įvykdyti (pašalinti konteinerių kokybės trūkumus).

30. Dėl taikos sutarties, kurią patvirtino Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo kontekste toks faktas iš viso neturi jokios teisinės reikšmės. Kaip minėta pirmiau, teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo keliamas klausimas dėl konteinerių kokybės – jų atitikimo techniniai specifikacijai, o šalių suderinta valia sulygta tik dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo termino pratęsimo. Dėl tokių aplinkybių (sutarties termino) nagrinėjamoje byloje ginčas nekilo.

Dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį

31. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 90 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d.) nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms esant perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį (pakeitus pirkimo sutartį pažeidžiant šio įstatymo 89 straipsnį; paaiškėjus tiekėjo pašalinimo pagrindams pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį; Europos Sąjungos Teisingumo Teismui procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažinus, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES). Pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir pačioje sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka.

32. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad VPĮ – lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Todėl laikytina, kad VPĮ yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

33. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal šį straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

34. Šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu ir paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), tai net ir nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

35. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, ir dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, tokios sutarties turinį nustatyti tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020).

36. Tarp apeliančių ir trečiojo asmens UAB „Helanas“ (tiekėjų) bei atsakovės (užsakovės) 2018 m. spalio 15 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 50 punkte yra nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos. Pagal šį sutarties punktą tiekėjas arba užsakovas, prieš keturiolika (14) dienų įspėjęs užsakovą arba tiekėją, turi teisę nutraukti sutartį, jei užsakovas arba tiekėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų arba juos vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami užsakovo arba tiekėjo reikalavimai pripažinti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Esminiu sutarties pažeidimu laikytina tokie pažeidimai, kurie yra esminiai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus bei tiekėjui ar užsakovui nustatytų sutarties terminų nesilaikymas, netinkamas prekių pristatymas, nekokybiškai suteikta paslauga ar atlikti darbai, kai tiekėjas trūkumų nepašalina per užsakovo nustatytą terminą, esminių sutarties sąlygų (įskaitant sutarties kainą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą) nesilaikymas.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad viešojo pirkimo sutartį 2021 m. liepos 22 d. pranešimu atsakovė nutraukė vadovaudamasi būtent viešojo pirkimo sutarties 50 punktu ir remdamasi tiekėjų (rangovių) padarytu esminiu sutarties pažeidimu, t. y. tuo, kad tiekėjų sumontuoti konteineriai neatitinka pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 2.1.2, 2.1.3 punktų reikalavimų: konteineriai privalo būti sertifikuoti pagal nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus LST EN 13071-1:2008, LST EN 13071-2:2008+A1:2013 arba analogiškus jiems, neapsiribojant nurodytais (2.1.2 punktas); konteinerių kokybė turi būti tokia, kad tenkintų jiems keliamus kokybės reikalavimus, t. y. atlaikytų apkrovas, temperatūras nuo –40 °C iki +40 °C bei būtų atsparūs mechaniniam, cheminiam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su objekto naudojimo specifika (2.1.3 punktas).

38. Atsakovės 2021 m. liepos 22 d. pranešime, kuriuo vienašališkai nutraukta viešojo pirkimo sutartis, nurodyta, kad tiekėjos neįvykdė 2021 m. gegužės 13 d. ketinimo protokole dėl tolimesnio sutarties vykdymo nustatyto reikalavimo per tris savaites nuo protokolo pasirašymo pateikti užsakovei sertifikatą, įrodantį konteinerių ZRBin atitiktį LST EN13071-1:2008 ir LST EN 13071-2:2008 standartams ir konteinerių ZRBin testavimo rezultatus bei dokumentus šiems temperatūriniams bandymams: 6.2.5.2 (išorinis poveikis iškilusiai daliai); 6.2.1.2 (apsauginio barjero atsparumas) ir 6.2.4 (stogo atsparumas), kurių pagrindu patvirtinama, kad konteineriai ZRBin gali atlaikyti temperatūrą nuo -40 °C iki +40 °C ir yra atsparūs mechaniniam, cheminiam ir biologiniam poveikiui, susijusiam su naudojimo specifika atitinkamoje vietoje. Šiame atsakovės rašte, be kita ko, teigiama, kad tiekėjoms ėmus taisyti jau pristatytų konteinerių trūkumus (pritvirtinti papildomą kompozitinę dekoratyvinę apdailos plokštę, ištaisyti viršutinės konteinerių dalies įlinkimus) buvo pastebėta, jog trūkumų šalinimas atliekamas nekokybiškai. Praėjus trumpam laikotarpiui nuo darbų pradžios, buvo nustatytas konteinerių dekoratyvinės apdailos plokštės tvirtinimo detalių atsiskyrimas (tvirtinimo elemento atitrūkimas nuo tvirtinimo pagrindo), o tai reiškia, kad net ir ketinimų protokolu geranoriškai suteikus galimybę ištaisyti konteinerių trūkumus, jų taisymas neužtikrino konteinerių atitikties pirkimo dokumentų reikalavimas.

39. Taigi, viešojo pirkimo sutartį atsakovė nutraukė remdamasi tiekėjų padarytu esminiu sutarties pažeidimu, įtvirtintu sutarties 50 punkte (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, konstatavo, kad atsakovė iš esmės teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė viešojo pirkimo sutartį, kadangi tiekėjos pateikė netinkamos kokybės konteinerius. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodoma, kad tiekėjos nesugebėjo konteinerių kokybės trūkumų pašalinti net per papildomai joms suteiktą terminą. Nurodytos skundžiamo teismo sprendimo išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos.

40. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti UAB „Codeco grupė“ vertinimo ataskaitoje nustatytų konteinerių trūkumų buvimu (žr. šios nutarties 24 punktą). Be to, kaip jau buvo aptarta, apeliantės (tiekėjos), įsipareigodamos šiuos trūkumus pašalinti per papildomą terminą, dėl kurio buvo susitarta šalių sudarytame ketinimų protokole, ir pačios faktiškai pripažino tokių trūkumų, kad jos įrengusios viešojo pirkimo sąlygų neatitinkančius konteinerius, egzistavimo faktą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovės pozicija, kad nurodyti trūkumai yra esminiai, todėl atitinkantys viešojo pirkimo sutarties 50 punkte numatytas sąlygas, kurioms esant sutarties šaliai (šiuo atveju – atsakovei) suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip yra nustatyta byloje, apeliantė pateikė ne tik kito, nei buvo nurodyta jos konkursiniame pasiūlyme, modelio ir be privalomų kokybės sertifikatų konteinerius, tačiau ir akivaizdžiai nekokybiškus. Byloje esančiose fotonuotraukose ir vaizdo įraše matyti, kad konteineriai (net nepradėti eksploatuoti) jau yra sulankstyti, ir, jau minėta, neatitinka dalies techninės specifikacijos reikalavimų dėl jų gamybos medžiagos, formos, kitų techninių savybių. Todėl toks sutarties vykdymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas netinkamu, nes atsakovei nebuvo pateikta tai, kas pagal viešojo pirkimo sutartį buvo sulygta.

41. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad konteinerių trūkumus apeliantė pašalino įgyvendindama ketinimo protokolo sąlygas. Net ir pačių apeliančių apeliaciniame skunde pripažįstama, kad didžiosios dalies pateiktų konteinerių įlenkimai iki šiol nėra pašalinti, o papildomi patobulinti saugaus konteinerio dangčio uždarymo mechanizmai nesumontuoti. Be to, apeliantės nepaneigė ir ieškovės teiginių, kad tiekėjų pasiūlyti būdai nustatytiems konteinerių trūkumams ištaisyti yra neefektyvūs ir negalintys užtikrinti konteinerių atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, prieš inicijuodama vienašalį sutarties nutraukimą atsakovė nustatė, kad tiekėjų pasiūlytas ir išmėgintas būdas – prie konteinerių antžeminės dalies pritvirtinti dekoratyvinės apdailos plokštes, pagamintas iš tam reikalingos medžiagos (aliuminio kompozito), visgi nepasiteisino, kadangi dekoratyvinių apdailos plokščių tvirtinimo detalės po labai trumpo laiko atsiskyrė nuo konteinerių pagrindo.

42. Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotų aiškių konkurso sąlygų, nes taip iš esmės gali būti pakeistas jų turinys. Tokio interpretavimo padariniai gali būti tiek konkurso dalyvių, tiek dėl nevienodai suvokto sąlygų turinio jame nusprendusių nedalyvauti subjektų teisėtų lūkesčių pažeidimas. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

43. Tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017). Kasacinio teismo šiuo aspektu buvo konstatuota, kad sisteminiu viešojo pirkimo sąlygų aiškinimu negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingus dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022).

44. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, viena vertus, yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tiekėjos neturėjo pareigos atsakovei pateikti konteinerių kokybės sertifikatą ir ataskaitas, kurie atitiktų standarto LST EN ISO/IEC 17025:2017 reikalavimus. Pirkimo metu paskelbtos techninės specifikacijos 2.1.2 punkte nustatytas tik toks reikalavimas, kad konteineriai privalo būti sertifikuoti pagal nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus LST EN 13071-1:2008, LST EN 13071-2:2008+A1:2013 arba analogiškus jiems, neapsiribojant nurodytais (šių sertifikatų redakcijos pakeistos į aktualias LST EN 13071-1:2019 ir LST 13071-2:2019). Kadangi techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta ir reikalaujama, kad sertifikatas ar ataskaitos, patvirtinantys konteinerių kokybę, papildomai atitiktų dar ir standarto LST EN ISO/IEC 17025:2017 reikalavimus, atsakovė negalėjo reikalauti tiekėjų pateikti būtent tokius duomenis.

45. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tiekėjos yra tinkamai įgyvendinusios tiek techninės specifikacijos 2.1.2 punkte tiesiogiai įtvirtintą, tiek šalių ketinimų protokole pakartotinai nustatytą reikalavimą pateikti atsakovei duomenis, kad Šiaulių mieste sumontuoti konteineriai atitinka LST EN 13071-1:2019 ir LST 13071-2:2019 standartus. Kaip yra nustatyta, kartu su pasiūlymu atsakovės pateiktas sertifikatas ir ataskaitos nebuvo tinkami, nes juose buvo patvirtinta visai kito modelio konteinerių kokybė, nei faktiškai buvo pristatyti atsakovei ir sumontuoti aikštelėse. Tuo tarpu po ketinimų protokolo pasirašymo tiekėjų atsakovei pateikti dokumentai – naujas sertifikatas ir ataskaitos, išduoti „Corcon BV“ laboratorijoje, turėjo esminių turinio trūkumų, kurie pagrįstai sukėlė atsakovei abejonių dėl jų patikimumo. Naujai pateiktame sertifikate ir ataskaitose buvo nurodyta, jog bandymai atlikti su konteineriais, kurie pagaminti iš linijinio mažo tankio LLDPE arba linijinio didelio tankio polietileno HDPE, vidinis konteineris – iš vidutinio arba didelio tankio polietileno, nors Šiaulių mieste faktiškai buvo sumontuoti konteineriai, pagaminti iš linijinio mažo tankio polietileno (LDPE). Šis sertifikatas ir ataskaitos atsakovei buvo teikiami be jokių papildomų dokumentų (bandymo protokolo priedų), kurie atsakovei buvo perduoti vėliau.

46. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su apeliančių pozicija, kad atsakovei naujai pateiktame sertifikate ir ataskaitose buvo padarytos rašymo apsirikimo klaidos dėl medžiagos, iš kurios buvo pagaminti konteineriai, nurodymo (įvardijimo), ir kurias tiekėjos dar iki sutarties nutraukimo buvo pašalinusios, atsakovei pateikdamos konteinerių gamintojos (apeliantės Zweva Environment BVBA) raštus ir „Corcon BV“ laboratorijos darbuotojų elektroninių laiškų kopijas su paaiškinimais. Akivaizdu, kad sertifikatuose ir ataskaitose, kuriuose patvirtinama tam tikro gaminio kokybė ir saugumas, rašymo apsirikimo klaidų taisymas jokios juridinės galios neturinčiais elektroniniais laiškais ar, juo labiau, pačios gamintojos, kurios produktas tikrinamas, raštais negali būti taisomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatitinka sertifikavimo procedūros tikslų – nešališko asmens oficialaus rašytinio patvirtinimo, kad gaminys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

47. Nors tiekėjos jau po atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo su savo ieškiniu teismui pateikė dar vieną „Corcon BV“ laboratorijos išduotą sertifikatą bei ataskaitas, kuriose buvo nurodyta kita medžiaga (mažo tankio polietilenas), kurios gamybai buvo naudojami Šiaulių mieste įrengti konteineriai, tačiau, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose pastebėjo atsakovė, nurodyti dokumentai taip pat buvo teikiami be visų jiems (naujam protokolui ir ataskaitoms) aktualių priedų.

48. Aptartos aplinkybės ir pačių apeliančių elgesys, t. y. visų pirma sumontavus ne tą daiktą, kurį viešojo pirkimo būdu siekė įsigyti atsakovė, o jos, dalyvaudamos šiame pirkime, siūlė parduoti, pateikdamos siūlomą daiktą atitinkančius sertifikatus, ir tik vėliau, siekdamos pateisinti faktiškai sumontuotų kitokių konteinerių atitiktį pirkimo reikalavimams, teikė atsakovei (užsakovei) klaidingus sertifikatus ir ataskaitą, delsdamas pateikti jų priedus, leidžia pritarti atsakovės ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad būtent toks sertifikatas ir ataskaitos yra netinkami ir nepatikimi įrodymai. Todėl jais (iš esmės – ir atgaline data, nes atitinkami sertifikatai turi būti teikiami kartu su pasiūlymu, iki pradedant konteinerių montavimo darbus) negalima pagrįsti konteinerių atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Abejones dėl apeliančių (tiekėjų) pateiktų sertifikato ir ataskaitų patikimumo dar labiau sustiprina 2021 m. balandžio 9 d. susitikimo protokolo turinys, iš kurio matyti, kad prieš šalims nusprendžiant siekti Šiaulių mieste įrengtų konteinerių sertifikavimo, jų gamintojos (apeliantės Zweva Environment BVBA) atstovas išreiškė nuomonę, kad „<...> joks bandymų institutas ar laboratorija nesutiks atlikti ZRbin konteinerių bandymų“. Akivaizdu, kad tokia pačios gamintojos atstovo (direktoriaus) tiesiogiai išsakyta nuomonė ir kiti bylos įrodymai, patvirtinantys konteinerių deformaciją dar iki jų eksploatavimo normalioje (net ne ribinėje -40 °C ar +40 °C) aplinkos temperatūroje, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad konteineriai negalėjo atitikti jiems keliamų standartuose nustatytų reikalavimų (atsparumo mechaniniam, cheminiam, biologiniam poveikiui) ir negalėjo išlaikyti jiems patikrinti skirtų bandymų. Dar daugiau, nagrinėjamoje byloje yra duomenų ir apie apeliančių pateiktų užsakovei banko garantijų abejotinumą, bankui neigiant tokias garantijas išdavus ir dėl to vykstant ikiteisminiam tyrimui. Ši aplinkybė taip pat sukelia papildomų abejonių dėl „Corcon BV“ laboratorijos sertifikato gavimo būdo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Sutarties nutraukimas visada yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Vis dėlto šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Tačiau sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu dėl prekių (paslaugų) įgijimo, kuriomis būtų tenkinami ne tik visuomenės poreikiai, tačiau ir užtikrini aplinkosauginiai reikalavimai (tinkamai tvarkomos atliekos), o sutartyje pakankamai aiškiai apibrėžtos esminio sutarties pažeidimo sąlygos, sudarančios pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas favor contractus principui neturėjo būti teikiamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo ir taip suteikė tiekėjoms ne vieną galimybę pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus – kelis sykius sutiko pratęsti sutarties vykdymo terminus, tarėsi su tiekėjomis dėl būdų, kuriais būtų galima pašalinti sumontuotų konteinerių trūkumus, tačiau tiekėjos papildomomis galimybėmis nepasinaudojo.

51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi priešingos pozicijos, nei deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde. Kitaip nei pagal bendrą taisyklę, perkančiajai organizacijai nustačius esminio sutarties pažeidimo sąlygas, ji neturi teisinio pagrindo ginčo santykiuose su ieškove prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai ar sutarties išsaugojimui. Nustačius esminį sutarties pažeidimą jai kylą pareiga nutraukti viešojo pirkimo sutartį būtent dėl šios sutarties pobūdžio (viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

52. Pažymėtina, kad skirtingai nei sandorio negaliojimo atveju, sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo įstatyme nenustatyta pareiga teismui restitucijos pagal nutrauktą sutartį klausimą spręsti ex officio (pagal pareigas). Civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalis gali spręsti, ar reikalauti iš kitos sutarties šalies grąžinti viską, ką ji yra perdavusi vykdydama sutartį, dėl kurios nutraukimo teisėtumo sprendžiamas ginčas teisme.

53. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant pareikšto reikalavimo dėl restitucijos taikymo – tiekėjų įpareigojimo atsakovei grąžinti gautas lėšas pagal viešojo pirkimo sutartį ir atsiimti Šiaulių mieste rengtus konteinerius, nėra pagrindo išsamiai pasisakyti šiais klausimais, įskaitant ir dėl aplinkybių, jog ieškovė dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo gali patirti itin didelius nuostolius. Be to, apeliantė tokių nuostolių tikėtinumą įrodinėja vien deklaratyviais teiginiais, nepateikdama į bylą jokių objektyvių įrodymų jiems pagrįsti. Galiausiai atkreiptinas dėmesys ir į CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Tai reiškia, kad su restitucijos taikymo ir su apeliantės nuostoliais susiję klausimai galėtų būti aktualūs tik ateityje, jeigu atsakovė apeliantei pareikš tokio pobūdžio materialųjį ieškinio reikalavimą.

54. Apeliacinis skundas taip pat yra grindžiamas argumentais, kad atsakovė nepagrįstai dar kartą nutraukė jau nutrauktą sutartį, nepagrįstai nurodžiusi kitą jos nutraukimo pagrindą, todėl teisėjų kolegija pasisako dar ir šiuo aspektu. Viešojo pirkimo sutarties 12.1 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtina, kad nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo per 5 darbo dienas, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį. Taigi, viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytas dar ir toks savarankiškas pagrindas, kuriam esant atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kadangi ši sąlyga nustatyta pačioje viešojo pirkimo sutartyje, jai nekeliamas reikalavimas atitikti CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus dėl esminio sutarties pažeidimo (žr. šios nutarties 34 punktą).

55. Nagrinėjamu atveju tiekėjos pateikė atsakovei, labiau tikėtina, negaliojančias garantijas (byloje yra AB Šiaulių banko patvirtinimai, kad tokių garantijų bankas niekuomet nėra išdavęs), todėl tiekėjos laikytinos pažeidusios viešojo pirkimo sutarties 12.1 punktą. Nors šioje byloje ir nėra duomenų, kurie patvirtintų AB Šiaulių banko pateiktuose raštuose nurodytus teiginius, kad garantijos yra suklastotos (šiuo metu Šiaulių apskrities Vyriausiame policijos komisariate dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas), tačiau bet kokiu atveju už tinkamų garantijų pateikimą pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas ir garantijos instituto esmę laikytinos atsakingomis pačios tiekėjos. Todėl atsakomybė dėl abejotinų garantijų negali būti perkelta perkančiajai organizacijai, ką nepagrįstai įrodinėja apeliantės.

56. Taigi, atsakovės pozicija, kad viešojo pirkimo sutartis nutrauktina ne tik tuo pagrindu, kuris jau buvo aptartas pirmiau, bet ir tiekėjoms pažeidus sutarties 12.1 punktą, iš esmės yra teisinga ir pagrįsta. Vien tai, kad šį sutarties nutraukimo pagrindą atsakovė tiekėjoms įvardijo vėlesniame, t. y. 2021 m. spalio 15 d. pranešime, savaime nereiškia, kad sutartis su apeliante šiuo pagrindu nutraukta neteisėtai. Nurodytą situaciją lėmė objektyvios priežastys – faktą, kad garantijos yra negaliojančios (tikėtinai suklastotos), atsakovė sužinojo tik po to, kai pabandė jomis pasinaudoti nutraukusi sutartį pirmuoju pagrindu. Pažymėtina, kad nei teisinis reguliavimas, nei šalių sudaryta sutartis nedraudžia tikslinti ar nurodyti papildomą sutarties nutraukimo pagrindą, juo labiau kad tarp šalių kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo teismo dar nebuvo išnagrinėtas, o tai reiškia, kad tokį pagrindą apeliantės taip pat turėjo galimybę kvestionuoti teisme ir šia savo teise jos pasinaudojo nagrinėjamoje byloje.

57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliančių ieškinį kaip nepagrįstą, šalių ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl ginčo baigties nesuponuoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Apeliacinį skundą atmetant ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, apeliantės neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

59. Atsakovė prašo jai priteisti 2 262,70 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85), nurodytą maksimalią galimų priteisti išlaidų sumą, atsakovei iš apeliančių priteisiamas 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur vidutinis mėnesinis atlyginimas bruto x 1,3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „TIS“, juridinio asmens kodas 135967151, ir Zweva Environment BVBA, juridinio asmens kodas BE 0845.586.315, atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, juridinio asmens kodas 145787276, po 1 124,44 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėNeringa Švedienė