Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Byla Nr. ATP-167-332/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.1.-103-215/2013Nutarimas · 2013-02-08Telšių apylinkės teismas
  2. ATP-167-332/2013Nutartis · 2013-04-04Šiaulių apygardos teismas
  3. A2.1.-333-715/2013Nutarimas · 2013-05-29Telšių apylinkės teismas
  4. ATP-358-282/2013Nutartis · 2013-07-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
ATP-167-332/2013
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00066-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-167-332/2013Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00066-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos:40.1.2.; 79.1.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos V. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimo, kuriuo V. K. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., jai paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-17 (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau (duomenys neskelbtini) apskrities VMI) Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2013-01-12 12.30 val. atliekant operatyvų patikrinimą parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., priklausančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kontrolinio pirkimo metu už pirktas prekes už 118,90 Lt sumą, V. M. gautas pajamas apskaitė elektroniniu kasos aparatu „Omron Rs-28 MF“, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdavė EKA kvitą, paprašius atspausdino tarpinę dienos „X“ ataskaitą, suskaičiavo grynus pinigus, faktinė pinigų suma sutapo su „X“ ataskaitoje nurodyta pinigų suma. Nustatyta, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kurios direktorė V. K.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. K. turinti teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su V. M. dėl darbo, t. y. pardavėjos pareigų, darbo atliekamos tvarkos, nesudariusi įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, neišdavusi darbo pažymėjimo leido V. M. 2013-01-12 dirbti nelegalų darbą V. K. naudai. V. M., paklusdama darbovietėje nustatytai tvarkai, 2013-01-12 nuo 10.00 val. dirbo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, dėl darbo tarėsi su bendrovės direktore V. K., darbui reikalingais įrankiais aprūpino V. K.. Integruotos mokesčių sistemos „SODRA registravimai“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad V. M. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta tik po operatyvaus patikrinimo. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimu V. K. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., nubausta 1000 Lt bauda. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad teismas, pripažindamas ją kalta ir patraukdamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., Lietuvos Respublikos DK 93 str., 98 str., 99 str., todėl ji buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nes jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

V. K. teigimu, V. M. 2013-01-12 paaiškinimas akivaizdžiai surašytas diktuojant valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, nes jokiomis darbo priemonėmis nei darbo įrankiais V. M. 2013-01-12 nebuvo aprūpinta, įmonėje buvo tik vienas kasos aparatas, su kuriuo turėjo leidimą dirbti tik kasininkė J. E., jokia speciali uniforma V. M. nebuvo išduota ir nėra išduota iki šiol, nė viena darbuotoja dirbanti įmonėje neturi jokios specialios uniformos ar įmonės skirtų rūbų, nebuvo jokio paklusimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai. Apeliantė nurodo, kad 2013-01-12 po parduotuvės atidarymo praėjus kiek laiko atėjo V. M., vyko pokalbis dėl darbo, su ja buvo tariamasi dėl pardavėjos konsultantės pareigų. Su V. M. buvo aiškiai sutarta, kad ji bus priimta dirbti įmonėje nuo 2013-01-14, tai, kad ji bus priimta į darbą nuo 2013-01-14 suvokė ir pati V. M.. Po to, kai buvo sutarta dėl V. M. priėmimo į darbą, buvo pildomi V. M. priimti į darbą reikalingi dokumentai: įsakymas, darbo sutartis, darbuotojo pažymėjimas, pildomas 1-SD pranešimas (pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią). Pranešti apie naujai įdarbinamą asmenį bandyta keletą kartų. Apie naujai įdarbintą asmenį buvo bandoma pranešti net iki patikrinimo, kuris pradėtas apie dvyliktą valandą. Tą pačią dieną, mokesčių inspekcijos darbuotojams atliekant patikrinimą, duotas antras rašytinis V. M. paaiškinimas, iš kurio turinio matyti, kad nei ji (V. K.), nei vyr. buhalterė L. M. – G. nebuvo davusios leidimo V. M. dirbti kasoje. V. K. teigia, kad ji, kol vyko dokumentų forminimas, leido V. M. apsižiūrėti būsimą darbo vietą, tai neuždrausta jokiu įstatymu. Kasininkė J. E. leido V. M. prie kasos atlikti tam tikrus veiksmus, neįvertinusi šio savo poelgio teisinių pasekmių. J. E. neturėjo įgaliojimų leisti dirbti V. M. prie kasos. V. K. teigia, kad ji V. M. 2013-01-12 neleido dirbti, nebuvo davusi įgaliojimo J. E., kad ji leistų dirbti. Su V. M. dar nebuvo pasirašyta pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. M. paaiškinimas, parašytas ant popieriaus lapo, kuriame yra pavaizduotas įmonės ženklas, niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad asmuo dirba įmonėje. Paaiškinimas parašytas ant lapo, kuris tuo metu buvo įmonėje. V. K. teigimu, atliekantiems patikrinimą pareigūnams ji pateikė darbo sutartį, prašymą dėl priėmimo į darbą, įsakymą, darbo pažymėjimą, ant kurio buvo užklijuota būsimos darbuotojos nuotrauka, atšviestus V. M. asmeninius dokumentus, registracijos knygas - įsakymų, darbo sutarčių, darbo pažymėjimų, į kuriuos jau buvo suregistruotas V. M. priėmimas.

Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities VMI prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimą palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) apskrities VMI teigia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimas yra pagrįstas, priimtas objektyviai įvertinus visus surinktus įrodymus, tinkamai pritaikius teisės normas. Nurodo, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog V. M. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo realiai: ji pasitiko pirkėjus, aprodė ir pardavė prekių už 118,90 Lt, kasos apartu apskaitė gautas pajamas ir išdavė EKA kvitą. Ji taip pat atspausdino tarpinę dienos „X” ataskaitą ir suskaičiavo pinigus kasoje. Ir V. M., ir administracinėn atsakomybės traukiamos V. K. paaiškinimai, surašyti patikrinimo metu, patvirtina, kad tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę santykiai turėjo darbo sutarties požymius: V. M. dirbo susitarusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. K., dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą pardavėjos darbą - pardavė prekes, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotu kasos aparatu, t. y. buvo aprūpinta darbui reikalingu įrankiu, bei paklusdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai, t. y. ateiti į darbą nustatytu laiku, parduoti prekes, jas apskaityti kasos aparatu ir pan. Aplinkybė, jog V. M. atlyginimas už darbo dieną nebuvo sumokėtas, nėra pagrindas teigti, kad tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susiklosčiusių darbo santykių, nes faktiškai dirbdama V. M. turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Respublikos DK 187 str.) ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1271/2011). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI manymu, Mažeikių rajono apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir tinkamai įvertino visus surinktus įrodymus ir neabejotinai nusprendė, kad nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir egzistavo visi esminiai Lietuvos Respublikos DK 93 str. nurodyti darbo sutarties požymiai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. K., leidusi (neužtikrinusi, kad būtų dirbama tik pasirašius darbo sutartį) V. M. dirbti, nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie jos darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 2 d. nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad V. K. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo ji buvo pripažintas kalta ir nubausta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimu, teigdama, kad 2013-01-12 jokiomis darbo priemonėmis nei darbo įrankiais V. M. nebuvo aprūpinta, įmonėje buvo tik vienas kasos aparatas, su kuriuo turėjo leidimą dirbti tik kasininkė J. E., jokia speciali uniforma V. M. nebuvo išduota ir nėra išduota, nebuvo jokio paklusimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai, kol vyko dokumentų forminimas, V. M. buvo leista apsižiūrėti būsimą darbo vietą, tačiau kasininkė J. E. leido V. M. prie kasos atlikti tam tikrus veiksmus, nors J. E. neturėjo įgaliojimų leisti dirbti V. M. prie kasos.

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2917/2009, N575-322/2011). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje spręsdamas V. K. kaltės klausimą išklausė jos paaiškinimus, apklausė jos naudai parodymus davusią liudytoją L. M.-G., taip pat apklausė M. S. Z., (duomenys neskelbtini) apskrities VMI atstovę, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą, mačiusią pažeidimą ir tiesiogiai bendravusią su nelegaliai dirbusia V. M., taip pat teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2013-01-12 operatyvaus patikrinimo pažyma (6-8 b. l.), V. K. 2013-01-12 rašytiniu paaiškinimu (9 b. l.), V. M. 2013-01-12 rašytiniu paaiškinimu (10 b. l.). Tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje V. M. nedalyvavo, apklausta nebuvo, pirmosios instancijos teismas vertino vien jos rašytiniame paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (Lietuvos Respublikos ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme šios liudytojos, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009, N575-881/2009, N575-684/2009), ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad teismas nešaukė į bylą liudytoja ir neapklausė J. E., kuri V. K. teigimu, 2013-01-12 neturėdama įgaliojimų leido V. M. prie kasos atlikti tam tikrus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. E. byloje nagrinėjamo įvykio metu dirbo parduotuvėje, todėl būtų galėjusi paliudyti apie 2013-01-12 atlikto operatyvaus patikrinimo parduotuvėje metu nustatytas aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Taigi skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų V. K. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis