Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei M. S. Z,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., gyv. g. , Mažeikių m., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-17 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės vyresnioji specialistė M. S. Z surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2013-01-12 12.30 val. atliekant operatyvų patikrinimą parduotuvėje, esančioje Žemaitijos g. 20, Mažeikių m., priklausančiai uždarajai akcinei bendrovei „Trolių namas“, kontrolinio pirkimo metu už pirktas prekes už 118,90 Lt sumą, V. M. gautas pajamas apskaitė elektroniniu kasos aparatu „Omron Rs-28 MF“, korpuso Nr. C00301762 ir išdavė EKA kvitą, paprašius atspausdino tarpinę dienos „X“ ataskaitą, suskaičiavo grynus pinigus, faktinė pinigų suma sutapo su „X“ ataskaitoje nurodyta pinigų sumą. Nustatyta, kad V. M., gim. 1984-08-22, dirbo nelegalų darbą uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ naudai, kurios direktorė V. K.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. K. turinti teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su V. M. dėl darbo, t. y. pardavėjos pareigų, darbo atliekamos tvarkos, nesudariusi įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, neišdavusi darbo pažymėjimo leido V. M. 2013-01-12 dirbti nelegalų darbą V. K. naudai. V. M., paklusdama darbovietėje nustatytai tvarkai, 2013-01-12 nuo 10.00 val. dirbo uždarajai akcinei bendrovei „Trolių namas“ priklausančioje parduotuvėje, dėl darbo tarėsi su bendrovės direktore V. K., darbui reikalingais įrankiais aprūpino V. K.. Integruotos mokesčių sistemos „SODRA registravimai“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad V. M. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Trolių namas“ įdarbinta tik po operatyvaus patikrinimo.

Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –LR DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog tikrinimo metu V. M. nedirbo, buvo forminami dokumentai dėl jos priėmimo darbą, kol vyko dokumentų tvarkymas V. M. buvo prekybos salėje, apsižiūrėjo būsimą darbo vietą, su kasos aparatu jai nebuvo leista dirbti, tačiau ji pati savarankiškai aptarnavo pirkėją ir išmušė kasos čekį. Leisti dirbti nebuvo leidusi ir vadybininkė. Tvirtino, kad būtent tą dieną tvarkė dokumentus dėl priėmimo į darbą, turėjo pradėjo dirbti 2013-01-14, buvo paruošta darbo sutartis, paruoštas darbo pažymėjimas, tik negalėjo perduoti duomenų į Sodra, nes strigo ryšys. D. S. buvo perduoti po pietų. Tvirtino, kad nebuvo jokios prasmės laikyti, kad nelegalus darbas, nes buvo ruošiamasi priimti į darbą. Mano, kad taip apmaudžiai nutiko dėl blogo ryšio su Sodra, kad negalėjo perduoti duomenų apie įdarbinamą asmenį, taip susiklostė aplinkybės.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios protokolą, atstovė nurodė, kad tą dieną joms buvo pavesta patikrinti šią parduotuvę. Nuėjus išsirinko prekes, sumokėjo, buvo išmuštas kasos čekis, prekės buvo supakuotos. Po to prisistačius, kad yra iš mokesčių inspekcijos, paprašė darbuotojos parodyti pažymėjimą, kurio neparodė. Patikrinimo dieną nustatė aplinkybes, nurodytas operatyvaus patikrinimo pažymoje ir administraciniame teisės pažeidimo protokole. P. V. M. dirbo nelegalų uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ naudai. Mano, kad tai jau nelegalus darbas, nes buvo atlikta operacija. Po to priėjo direktorė ir parodė darbo sutartį, kuri buvo nepasirašyta, darbo pažymėjimas nebuvo pasirašytas, sakė, kad vyksta darbuotojo priėmimo į darbą procedūra. Dėl nuobaudos paliko spręsti teismui.

Liudytoja L. M.-G parodė, kad ji dirba UAB „Trolių namas“ vyr.buhaltere. Tą dieną ji buvo darbe ir formino dokumentus dėl V. M. priėmimo į darbą. Buvo paruošta darbo sutartis, paruoštas darbo pažymėjimas, įregistruota knygose. Bandė duomenis perduoti Sodrai, bet dėl ryšio strigimo tai padaryti nepavyko. Vienu momentu atėjo į direktorė ir paėmė iš jos ruošiamas dokumentus, sakė, kad tikrina mokesčių inspekcija. Tvirtina, kad tikrai V. M. turėjo pradėti dirbti sausio 14 d., ir tą dieną tvarkė priėmimo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012-06-30, įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. LR DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. LR DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.N575-858/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pripažįstant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 6-7) matyti, kad patikrinimo metu

parduotuvėje, esančioje Žemaitijos g. 20, Mažeikių m., priklausančiai uždarajai akcinei bendrovei „Trolių namas“, V. M. dirbo realiai, t.y. pardavė prekių už 118,90 Lt ir kasos apartu gautas pajamas apskaitė ir išdavė EKA kvitą. T. V. M. rašytinis paaiškinimas surašytas patikrinimo metu, tiek atsakomybėn traukiamos V. K. paaiškinimas surašytas patikrinimo metu patvirtina, kad V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. V. M. dirbo susitarusi su uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ direktore V. K.; dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą pardavėjos darbą – pardavė prekes, naudojosi uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ vardu registruotu kasos aparatu; darbui reikalingais įrankiais ir rūbais aprūpino uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ direktorė V. K.; dirbo susitarusi su bendrovės direktore V. K., kad ją 2013-01-14 į uždarąją akcinę bendrovę „Trolių namas“ įdarbins; bei paklusdama uždarosios akcinės bendrovės „Trolių namas“ nustatytai darbo tvarkai, t.y. ateiti į darbą nustatytu laiku, parduodant prekes jas apskaityti kasos aparatu ir t.t. Tai, kad V. M. už 2013-01-12 darbo dieną atlyginimas dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdama V. M. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2141/2011). Teismas kritiškai vertina V. K. teigimą, kad V. M. savavališkai buvo prie kasos aparato ir atliko prekės pirkimo procedūrą.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad posėdžio metu pateiktas V. M. paaiškinimas jau yra kito turinio, nei jos rašytas patikrinimo metu. Čia nurodoma, kad jau direktorė jokių nurodymų jau nėra davusi dirbti kasoje, tačiau neprieštaravo dėl darbo vietos apžiūrėjimo, jai prie kasos prieiti ir atlikti kai kuriuos veiksmus leido J. E.. Paaiškinimas rašytas 2013-01-12 ant UAB „Trolių namas“ firminio blanko, nors V. M. tą dieną nebuvo šios bendrovės darbuotoja.

Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad ji buvo surašyta 2013-01-12, o numatyta V. M. darbo pradžia 2013-01-14. Iš pateikto dokumento matyti, kad buvo bandyta jungtis prie kažkokios duomenų bazės 2013-01-12, 10.46 val., 10.48 val., 10.50 val., 12.05 val., 12.41 val., bet siuntimai buvo atmesti, tačiau nėra aišku, ar tai buvo jungtasi prie Sodros duomenų bazės, nes iš pateikto dokumento tai nėra galimybės nustatyti, nėra neaišku kas tą dokumentą paruošė, jis nėra pasirašytas, nėra aišku kas jį išdavė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. M. ruošėsi dirbti bendrovėje ir laikytina, kad vyko dokumentų forminimas, nes buvo paruošta darbo sutartis, tai patvirtino protokolą surašiusi pareigūnė, todėl yra pagrindas taikyti LR (duomenys neskelbtini) str. ir skirti švelnesnę nuobaudą, nes V. K. anksčiau nėra bausta administracine tvarka, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už LR ATPK 41³, 41⁴, 41⁵ straipsniuose numatytus pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsnio ir 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pripažinti V. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančių litų) baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

I. V. K, jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6020). Įmokos mokėjimo kvitą pateikti teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ji turi teisę ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas