Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties, kuria minėto pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sagitarius“ bankroto byloje Nr. B2-1736-221/2013 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Vykdydamas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį, pareiškėjas E. D. pateikė patikslintą atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodė, kad pareiškėjo E. D. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties negali būti priimtas, nes pareiškėjo trečios eilės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas nebuvo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, dėl kurios pateiktas atskirasis skundas, dalykas. Remdamasis tokiu išaiškinimu Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Dėl šios nutarties pareiškėjo paduoto atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas iš esmės analogiški atskirojo skundo, išnagrinėto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi. Iš to aišku, kad nagrinėjamo apeliacinio proceso objektu esanti pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, priimta atsižvelgiant į CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai apeliacinis procesas negali būti pradedamas. Remiantis tuo, atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų, pažymėtina, jog remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad BUAB „Sagitarius“ bankroto administratorius, teikdamas teismui tvirtini įmonės kreditorių sąrašą, pareiškė prašymą klausimą dėl pareiškėjo E. D. įtraukimo į trečios eilės kreditorių sąrašą su 49 486,98 Lt finansiniu reikalavimu laikinai atidėti (b. l. 122). Šį prašymą bankroto administratorius motyvavo poreikiu nuodugniau išsiaiškinti BUAB „Sagitarius“ atliktų piniginių lėšų pervedimo aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtino BUAB „Sagitarius“ administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tačiau dėl bankroto administratoriaus prašymo atidėti pareiškėjo E. D. trečios eilės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą nepasisakė (b. l. 123-124).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 26 straipsnio 1, 5 dalys). Neginčijamų kreditorių reikalavimų ir jų sąrašą bankroto administratorius privalo pateikti teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kurio kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Taigi iki nurodyto termino pabaigos bankroto administratorius turi suformuluoti savo poziciją ir tų kreditorių reikalavimų, su kuriais nesutinka, atžvilgiu. Jeigu bankroto administratorius abejoja konkretaus kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, tuomet toks reikalavimas turėtų būti laikomas ginčijamu ir jo tvirtinimo klausimas nagrinėjamas ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismo posėdyje dalyvaujant bankroto administratoriui ir asmeniui, dėl kurio reikalavimo pagrįstumo yra kilę abejonių.

Pareiškėjo atskiruosiuose skunduose teigiama, kad jo trečios eilės reikalavimas BUAB „Sagitarius“ sudaro 116 886,98 Lt. Tuo tarpu BUAB „Sagitarius“ bankroto administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašyme „Dėl kreditorių sąrašo ir kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Sagitarius“ bankroto byloje“ nurodyta, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas lygus 49 486,98 Lt. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir BUAB „Sagitarius“ bankroto administratoriaus neabejotinai kilęs ginčas dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydžio bei jo faktinio ir teisinio pagrįstumo.

Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai įmonių bankroto procese turi būti sprendžiami operatyviai, taip užtikrinant kreditoriams galimybę savalaikiai naudotis ĮBĮ suteiktomis teisėmis skolininko bankroto procese (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis) bei vykdomų bankroto procedūrų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Sagitarius“ bankroto administratorius de facto nesutinka su pareiškėjo pareikštu trečios eilės kreditoriniu reikalavimu, tačiau Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi šis klausimas ne tik nebuvo spręstas, tačiau nei nutarties motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse taipogi nepasisakyta ir kuriam laikui atidėtas nurodyto klausimo nagrinėjimas. Akivaizdu, kad toks teismo procesinis sprendimas prieštarauja ĮBĮ nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, operatyvumo bei teisinio apibrėžtumo reikalavimams. Gavęs BUAB „Sagitarius“ aptartą 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio skirti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą nagrinėti teismo posėdyje kaip tai numatyta ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje, ir būtent tokia tvarka išsiaiškinti, ar pareiškėjo trečios eilės kreditorinio reikalavimo patvirtinimui pakanka įrodymų. Šiame kontekste negalima ignoruoti fakto, kad BUAB „Sagitarius“ bankroto administratorius prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą teismui pateikė 2013 m. rugpjūčio 13 d., tačiau administratorius iki šiol nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad pirmosios instancijos teismas – tikslu užtikrinti pareiškėjo teisę į operatyvų ir visapusį jo reikalavimo patvirtinimo klausimo išnagrinėjimą, turėtų nedelsdamas spręsti šį klausimą. Tiksliau, pirmosios instancijos teismas turėtų įpareigoti BUAB „Sagitarius“ bankroto administratorių galutinai suformuluoti savo poziciją dėl pareiškėjo trečios eilės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo bei skirti aptartą klausimą nagrinėti teismo posėdyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.