Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-03-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-7153-599/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
2YT-7153-599/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Pareiškėjas
V. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Beliačic, A. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. K. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriame prašo panaikinti 2024 m. sausio 22 d. antstolės Irenos Beliačic patvarkymą dėl turto įkainojimo (reg. Nr. S-24-11-3506).

2. Nurodė, kad 2024-01-22 patvarkymu Nr. S-24-11-3506 dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0111/23/01894 antstolė Irena Beliačic nutarė įkainuoti skolininkui priklausantį turtą 115 000 Eur sumai. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas, kadangi antstolė nesuteikė galimybės pačiam skolininkui pateikti areštuoto turto objektyvų įvertinimą, kurį galima gauti, kreipiantis į turto vertintoją; antstolė neatvyko ir neapžiūrėjo areštuoto turto, todėl neaišku, kodėl buvo nustatyta būtent tokia kaina, t. y. 115 000 eurų.

3. Antstolė Irena Beliačic patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Nurodė, kad esant informuotam dėl vykdomosios bylos, skolininkas neįvykdė sprendimo raginimo per nustatytą raginimo terminą, dėl ko antstolė privalo imtis priverstinių veiksmų, o būtent realizuoti įkeistą kreditoriui turtą. Pažymėjo, kad atmestinas pareiškėjo argumentas, jog antstolė turėjo apžiūrėti turtą bei sudaryti skolininkui sąlygas atlikti turto vertinimą prieš priimant patvarkymą, kadangi motyvuoti prieštaravimai, kuriems esant turtas buvo netinkamai įkainotas, pateikti nebuvo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas galėjo susimokėti iš anksto už turto vertinimą kaip ir buvo pasiūlyta antstolės. Pats pareiškėjas savo turtą yra įvertinęs 115 000 Eur ir pardavinėja nekilnojamojo turto svetainėje (duomenys neskelbtini).

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

7. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

8. Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąją bylą dėl hipoteka užtikrinto skolos išieškojimo iš V. K. pagal Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 8836, išieškotojo A. P. naudai. Įkeistas turtas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. buvo priimtas antstolės Irenos Beliačic patvarkymas priimti vykdyti išieškotojo (išieškotojo atstovės) pateiktą antstolei vykdyti dokumentą Nr. 8836.

10. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 20 dienos raginimas įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą buvo siųstas skolininkui registruotais laiškais adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurie grįžo neįteikti, bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taipogi raginimas buvo paskelbtas viešo paskelbimo būdu. Susisiekus su skolininku telefonu skolininkas nurodė, kad ketina parduoti turtą pats pasiūlytam pirkėjui. Taip pat skolininkui 2023-12-28 buvo siųstas elektroninis laiškas su pasiūlymu pateikti savo nuomonę dėl turto pardavimo į kurį skolininkas neatsiliepė.

11. 2024 m. sausio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, remiantis kuriuo turto vertė 115 000 Eur atsižvelgiant į vidutinė rinkos vertę. Remiantis paskolos ir maksimalios hipotekos sutarties specialiosiomis sąlygomis įkeistas daiktas – sodo pastatas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

12. Nustatyta, kad skolininkas V. K. parduoda nekilnojamąjį turtą už 115 000 Eur tinklapyje (duomenys neskelbtini). Patvarkymas skolininkui buvo įteiktas 2024 m. vasario 3 d. adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodoma, jog per 3 darbo dienas, šalys turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus bei gali prašyti skirti ekspertizę. Per nustatytą terminą prieštaravimų gauta nebuvo.

13. Pažymėtina, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. K. buvo įstatymu nustatyta tvarka tinkamai informuotas dėl vykdomosios bylos eigos. Be to, remiantis teismų praktika, tiek išieškotojas tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 28 punktas). Gavus patvarkymą dėl turto įkainojimo pareiškėjas per nustatytą raginimo terminą turėjo teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus arba prašyti skirti ekspertizę, tačiau savo teisėmis pareiškėjas nepasinaudojo, dėl ko antstolė turėjo imtis veiksmų.

17. Pažymėtina ir tai, jog remiantis bylos medžiaga buvo nustatyta, kad pats pareiškėjas V. K. parduoda nekilnojamąjį turtą už tą pačią kainą, kuri buvo nustatyta antstolės patvarkyme dėl turto įkainojimo, kas patvirtina jog skolininko interesai nebuvo pažeisti. Tokiu atveju nustačius, kad pareiškėjui apie vykdomąją bylą buvo žinoma bei negavus pareiškėjo motyvuotų prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškėjo, argumentas dėl jam nesuteiktų sąlygų atlikti turto vertinimą yra atmestinas.

18. Į esminius pareiškėjos skundo motyvus atsakyta. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. K. skundo dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė