Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)teistas 2014-12-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 str. 2 d. 40 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2015-01-09, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2020-05-15, apie 16.16 val., (duomenys neskelbtini)suėmęs nukentėjusiajam mažamečiui U. M., gim. (duomenys neskelbtini) už striukės atlapų, sudavė vieną kartą delnu į veido sritį ir numetė jį ant žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajam U. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. J. kaltu neprisipažino bei parodė, kad ankščiau U. M. nepažinojo. 2020-05-15, būdamas namuose pas mamą, išgirdo lauke triukšmą. Pažiūrėjęs pro virtuvės langą, pamatė vaikus metančius paspirtuką. Po to vaikai paspirtuku pradėjo laužyti krūmus. Jis subarė vaikus ir jų tarpe buvusį U.. Liepė baigti laužyti krūmus arba išeis į lauką ir pagaus. U. jį pasiuntė ir pareiškė, kad nepagaus. Po kiek laiko išgirdo savo mamos balsą. Pastaroji šaukė ant vaikų, nes pastarieji į virtuvės langą mėtė akmenis. Girdėjo U. balsą. Pastarasis klausė „kur tas senis kur mane pagauti norėjo“. Antrą kartą su vaikais jau nebekalbėjo. Apsirengė ir išėjo laukan. Kadangi U. buvo vyriausias, dėl to ir sprendė, kad pastarasis liepė mažesniems mėtyti akmenis į langus. Lauke pagavo nuo jo bėgantį U.. Naudojo jėgą, siekdamas pastarąjį sulaikyti. Nukentėjusįjį sučiupo už rūbų, suėmęs už pečių apsisuko veidu į save. Apsukant į save, vaikas priešinosi, spardėsi. Delnu į veidą netrenkė, nebent apsukant galėjo priliesti veidą. Kol laikė vaiką suėmęs už drabužių, negalėjo pastarajam sukelti fizinį skausmą. Vaikui tik pasakė, kad pagavo pastarąjį, kaip ir žadėjo. Žadėjo dar klausti kur tėvai gyvena, bet vaikui klykiant nieko nebedarė ir paleido. Kai paleido, vaikas nukrito ant žemės, ant nugaros. Kritimas ant žemės galėjo sukelti fizinį skausmą. Nukentėjusiojo nuo žemės nebuvo pakėlęs. Po to prie U. priėjo mažesni vaikai. Kurį laiką nukentėjusysis dar pagulėjo ant žemės ir atsikėlė. Po įvykio nežino ar U. verkė, jis buvo jau per toli nuėjęs. Įvykio metu buvo blaivus. Po įvykio visi trys vaikai dar stebėjo jį, o vėliau nuėjo už kito namo. Tiksliai nežino kas iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai įvažiavo į jų kiemą ir jis iš karto suprato, kad bus dėl šio įvykio atvykę. Pats pareigūnams pasakė, kad ko gero jo ieško. Pareigūnai susitiko U. ir nuvedė į namus pas tėvus. Po įvykio su vaiku ar jo tėvais neteko bendrauti. Tik po mėnesio kai gavo telefono numerį kalbėjo su vaiko mama, ji barėsi, kad jis ne iš karto susisiekė ir nėjo į kalbas su juo. Su pareikštu ieškiniu nesutinka. Po įvykio nukentėjusysis buvo linksmas, lakstė po kiemą. Vaikui nebuvo užsimojęs. Iš po įvykio gal po 2-3 savaičių vaikas ir toliau blogai elgėsi, išlaužė tvorelę. Mama pasakojo, kad visos kaimynės nukentėjusiuoju skundžiasi. Įvykį, kai pagavo vaiką, jo mama matė.

Liudytoja L. M. parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą. Su pastaruoju kalbėjo tik vieną kartą telefonu. Daugiau niekada neteko bendrauti. Įvykio dieną, grįždama iš darbo, pamatė policijos mašiną, stovinčią prie jų namo laiptinės. Vienas pareigūnas sėdėjo mašinoje, kiti 2 pareigūnai vedė jos vaiką į namus. Ji su vyru grįžę iš darbo laiptinėje ėjo pareigūnams iš paskos. Pareigūnai pasakojo, kad įvyko incidentas. Pirmiausia pagalvojo, kad įvyko konfliktas tarp vaikų. Kaimynai, pareigūnai ir pats vaikas sakė, kad vaikai išdykavo prie laiptinės, kažkas nutiko ir kaimynas pradėjo šūkauti. Vaikai mėtė iš akmenukų į langą ir tada vyras išėjo į lauką. U. sakė, kad žaidė su draugais, bet akmenukų tikrai nemėtė. Sūnus dar sakė, kad vyrui išėjus iš namo mažiukai vaikai nuo pastarojo bėgo, o U. ne. Daugiau sūnus pasakojo, kad vyras trenkė pastarajam per veidą, o paskui suėmęs už drabužių atlapų stipriai trenkė į žemę. Drabužių nugara ir priekis buvo išpurvinti. Matėsi, kad tikrai krito ant žemės. Vaikui matėsi ryškiai raudona dėmė ant skruosto nuo smūgio. Tą dieną vaikui labai skaudėjo galvą, mano, kad dėl patirto streso, o ne nuo smūgio. U. buvo labiau morališkai išsigandęs. U. jai pasakojo, kad nuo suduoto smūgio skaudėjo skruostas, dėl nugaros nesiskundė, kitų sužalojimų nebuvo. Skruosto paraudimas išnyko kitą dieną. Su kitais vaikais po įvykio nekalbėjo, nežino kas iškvietė pareigūnus. Palaiko pareikštą ieškinį. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad vaikui padaryta žala, kuri labai atsiliepė mokslams. Pasakius, kad šiandien eis į teismą vaikui sugrįžo visi negatyvūs prisiminimai. Po įvykio jis pasidarė užsidaręs, išsiblaškęs, tapo neramios naktys, dažnai skaudėdavo galvą. Šeimos gydytoja siūlė vaikiškas raminančias tabletes ir arbatas, jokių vaistų neišrašė, specialus gydymas nebuvo paskirtas. Mokyklos socialinė darbuotoja jai skambino ir įžvelgė, kad su vaiku kažkas negerai, tapo uždaresnis, nenorėdavo dalyvauti diskusijose, pamokas stebėdavo iš šalies. Pas psichologą nesikreipė. Apie mėnesį tęsėsi vaistų vartojimas, simptomai nepaaštrėjo, todėl daugiau pas gydytoją nesikreipė. Vaikas dabar jau išeina į lauką, bet ankščiau pats nenorėdavo eiti į lauką. Iš vaiko paaiškinimo, kodėl neina į lauką neklausė, bet mano, kad dėl įvykio. Pareigūnai ant U. veido paraudimą matė.

Liudytoja L. K. parodė, kad vaiką pažįsta iš matymo, nes ateina į kiemą pažaisti. Kaltinamąjį taip pat iš matymo pažįsta. Ji gyvena antrame aukšte. Tą dieną namie gėrė kavą ir atsitiktinai pažvelgė pro langą. Pamatė kaip vyras su vaiku stovi šalia vienas kito ir vyras trenkia vaikui. Iš vyro rankos judesio suprato, kad yra mušamas vaikas. Juos matė šonu vienas priešais kitą. Vaikas nukrito ant nugaros ir ilgai gulėjo ant žemės. Pagalvojo, kad vaikui buvo smogta skaudžiai ir jam reikia pagalbos. Minėtas vyras nuėjo šalin nuo gulinčio vaiko. Prie vaiko pribėgo draugai ir padavė telefoną, kažkam paskambino ir nuvažiavo su paspirtukais. Vaikas atsikėlęs nešlubavo ir nebuvo už kažkokios kūno dalies susiėmęs. Jos namų langas buvo uždarytas, tik atvykus pareigūnams jį atsidarė. Triukšmo iš lauko nesigirdėjo, nes buvo didelis atstumas. Įvykis įvyko toliau nei viduryje kiemo, lyginant nuo jos lango. Negirdėjo ar vaikas verkė.

Liudytojas D. U. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra mušamas vaikas. Pranešėja apie įvykį buvo kito namo gyventoja, kuri teigė, kad matė kaip vyras mušė vaiką, vaikas buvo metamas ant žemės. Atvykę vaikų nerado, tik sutiko vyrą. Vyras pats prie jų priėjo ir papasakojo įvykio aplinkybes. Sakė, kad vaikai mėtė akmenukus į langus, tarp jų įsivyravo konfliktas ir išėjęs į lauką vyras supurtė vaiką. Sutiktas vyras neminėjo, kad smūgiavo vaikui. Tik sakė, kad papurtė ir numetė vaiką ant žemės. Berniukus pamatė kitame kieme lakstančius. Vienas vaikas pasakė, kad vyras jam trenkė per veidą. Kieme kalbant su vaiku dar buvo 1 ar 2 vaikai. Taip pat apie įvykį kalbėjo vaiko namuose su tėvais. Pas tėvus vaiką vedė abu su kolege. Vaikas pasakojo, kad konflikto pradžia buvo nuo to, kad su paspirtuku užvažiavo ant krūmų. Berniukas minėjo, kad jis vyrui pasakė „ateik ir pagauk“. Vyras išėjo į lauką, pastarąjį pagavo jį ir trenkė per veidą. Taip pat minėjo, kad vyras pakėlė ir numetė jį ant žemės. Jiems sakė, kad skaudėjo veidą. Vaikas neverkė, bet namie pradėjus pasakoti aplinkybes pravirko. Ant vaiko matėsi raudoni skruostai, tik nežino ar nuo smūgio, ar nuo sušilimo. Vaiko parodymų klausėsi pirmą kartą kieme, o vėliau namuose. Abu vaiko pasakojimai sutapo. Kai vaikas pasakojo įvykius būdamas su tėvais verkė. Lauke ne daug ką pasakojo, paklausė ar buvo konfliktas ir tada vedė pas tėvus. Patvirtina savo žodžius iš liudytojo apklausos protokolo, kad berniukas buvo labai susijaudinęs, kalbėdamas verkė, kalbėjo nerišliai.

Liudytoja L. O. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, bet artimiau nepažįsta. Įvykio metu buvo namie ir pro trečio aukšto langą pamatė, kaip vyras nuo kito namo pusės vejasi vaiką. Vaikas greitai bėgo nuo besivejančio vyro. Matė momentą, kai vaiką pagavo. Jį pagavo dar bėgantį. Vaikas nesipriešino vyriškiui. Pasivijęs vaiką, vyras jį pakėlė už striukės nuo žemės veidas į veidą ir trenkė jam. Vyras vieną kartą plaštaka trenkė vaikui per kaklą ar pakaušį. Kuria ranka trenkė dabar negali pasakyti. Kai vaiką pakėlė neužfiksavo ar jis spardėsi. Paleidžiant, vaikas aukštielninkas nukrito ant žemės. Po įvykio vyras nuėjo link jos namo. Iš pradžių vaikas ant žemės vaikas voliojosi, nes galbūt buvo kažką užsigavęs. Po to ramiai gulėjo susigūžęs. Vaikui kvietė greitąją, nes jis ilgai pragulėjo ant žemės. Aplinkui dar vaikščiojo vaikų, nemažai kaimynų žiūrėjo pro langus. Atvykę policijos pareigūnai surado vaiką ir kalbino pastarąjį. Ji visą laiką su pareigūnais kalbėjo telefonu į lauką nebuvo išėjusi. Vaiko veido nematė, tik žino kaip buvo apsirengęs. Vaiko emocijos nematė, bet pareigūnams skambino dėl to, kad vaikas labai ilgai apie 10 min. gulėjo ant žemės. Kai vaikas atsistojo, jai pasirodė, kad vaikas buvo kažką užsigavęs. Įvykio vieta buvo netoli jos lango ir namo.

Mažamečio nukentėjusiojo U. M. apklausos protokole nurodyta, kad 2020-05-15 tarp 16.00 ir 17.00 val. jis buvo su savo kiemo draugais kitame kieme nei pats gyvena. Šis kiemas yra sekantis nuo jo namo kiemo. Ten vienas draugas davė jam pasivažinėti su paspirtuku. Prie vieno daugiaaukščio namo laiptinės buvo krūmai, per kurį buvo tarpelis, ir jis su draugais pro jį pravarė paspirtuką. Tuomet iš ten esančio pirmo aukšto lango išlindo nepažįstamas dėdė, kažką piktai pasakė ir uždarė langą. Vienas draugas metė akmenuką į to dėdės langą ir nubėgo. Jis suprato, kad dėdė pagalvojo, jog tą akmenuką metė jis. Tas vyras į lauką išėjo po 5 ar 10 minučių. Jis irgi norėjo pabėgti iš kiemo, bet negalėjo, nes kieme buvo kuprinė su jo daiktais. Vyras atbėgo iki vaikų žaidimų aikštelės ir sugriebė jį už striukės atlapų, ranka sudavė per veidą, o tada numetė ant žemės. Vyras, palikęs jį ant žemės, nuėjo. Jam skaudėjo ir jis verkė. Kai atsikėlė nuo žemės, kartu buvęs draugas paskambino savo močiutei ir pasakė kas nutiko. Jis draugo telefonu su ta močiute pasikalbėjo, po to dar pažaidė kitame kieme ir ėjo link namų, pamatė kad yra atvažiavę policijos pareigūnai, kurie klausė jo kas nutiko. Jis papasakojo kas buvo. Sužalojimų jam nebuvo padaryta, pas gydytojus važiuoti nereikėjo. Einant namo, jam jau nebeskaudėjo, skaudėjo tik tada kai jam vyras sudavė per veidą ir numetė ant žemės. Dar nedaug skaudėjo kai atsikėlė nuo žemės, po to skausmas praėjo. (b. l. 50-53).

2020-05-15 L. M. pareiškime nurodyta, kad 2020-05-15 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini)nepažįstamas vyras prieš jos sūnų U. M., gim. (duomenys neskelbtini)vartojo fizinį smurtą. (b. l. 5-7)

2020-05-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)apžiūros metu fotografuota, tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota (b. l. 13-17).

Informacijoje iš ataskaitų žiūryklje nurodyta, kad jog gautas pranešimas, kad prieš namą vyras muša apie 11 metų berniuką, gautas 2020-05-15 16.16 val. (b. l. 24-27)

2020-07-09 - 2020-07-10 apžiūros protokole nurodyta apie gautą telefoninį pranešimą apie sumuštą vaiką. (b. l. 31-34).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltinamasis S. J. savo kaltės nepripažino viso proceso metu, t y. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu nukentėjusiajam nesudavė. Kadangi nukentėjusįjį sudrausminus dėl netinkamo elgesio, pastarasis ir toliau elgėsi negražiai, jis išėjo į lauką ir pagavo nuo jo bėgantį nukentėjusįjį. Jį sučiupo už rūbų ir suėmęs už pečių apsuko į save veidu. Kadangi nukentėjusysis priešinosi, spardėsi, todėl apsukdamas jį panaudojo jėgą. Delnu į veido sritį netrenkė, nebent apsukant galėjo priliesti. Galėjo sukelti fizinį skausmą, kol laikė suėmęs už rūbų. Paleidus vaiką, jis nukrito ant žemės, ant nugaros. Kritimas ant žemės galėjo sukelti fizinį skausmą. Tačiau jo į orą pakėlęs nebuvo. Vaikas spardėsi, todėl paleidus, nukrito ant žemės.

Tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia, byloje užfiksuoti nuoseklūs liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja L. O. tiek įvykio metu, teik apklausta po įvykio, tiek teisiamajame posėdyje, nuosekliai paaiškino, kokius smurtinius veiksmus A. J. atliko mažamečio nukentėjusiojo U. M. atžvilgiu. Liudytoja tvirtino, jog įvykio metu pro langą matė, kaip kaltinamasis vejasi vaiką. Vaikas greitai bėgo nuo besivejančio vyro. Matė momentą, kai kaltinamasis pagavo nukentėjusįjį. Pasivijęs vaiką, vyras pakėlė vaiką už striukės nuo žemės ir vieną kartą plaštaka trenkė vaikui per kaklą ar pakaušį. Paleidžiant vaikas aukštielninkas nukrito ant žemės. Numestas ant žemės nukentėjusysis voliojosi, paskui ramiai susigūžęs gulėjo. Vaikui kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pastarasis ilgai gulėjo ant žemės. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais liudytojos L. O. parodymais, nes juos iš esmės patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Įvykį taip pat pro langą mačiusios liudytojos L. K. parodymai, jog matė, kaip vyras su vaiku stovi šalia vienas kito ir vyras trenkia vaikui. Vaikas nukrito ant nugaros ir ilgai gulėjo ant žemės. Pagalvojo, kad vaikui skaudžiai trenkė ir jam reikia pagalbos. Taip pat mažamečio nukentėjusiojo U. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, kad vyras atbėgo iki vaikų žaidimų aikštelės ir sugriebė jį už striukės atlapų, ranka sudavė per veidą, o tada numetė ant žemės. Jam skaudėjo ir jis verkė. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir jo mama L. M. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, nurodydama, kad po įvykio sūnus pasakojo, jog vyras pribėgo prie jo, trenkė delnu per veidą, bei paėmęs už striukės atlapų, pakėlė nuo žemės ir stipriai numetė ant žemės, jis nuvirto ant nugaros, jam skaudėjo, verkė. Ji matė paraudimą ant skruosto, drabužių nugara ir priekis buvo išpurvinti. Bei policijos pareigūno D. U., kuris atvyko į įvykio vietą, gavęs budėjo pranešimą, parodymai, kad iš budėtojo gavo pranešimą, jog moteris matė, kaip vyras mušė vaiką ir kaip vaikas buvo metamas ant žemės. Įvykio vietoje sutiko berniuką, kuris paaiškino, kad vyras trenkė per veidą. Taip pat minėjo, kad vyras jį pakėlė ir numetė ant žemės. Vaikas sakė, kad jam skaudėjo veidą, buvo labai susijaudinęs, kalbėdamas verkė ir nerišliai kalbėjo. Liudytojas analogiškas aplinkybes nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, rašytame iškart po įvykio.

Aukščiau išanalizuoti ir aptarti įrodymai, priešingai nei teigia kaltinamasis, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis S. J. smurtavo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, nes kaip tvirtino liudytojos L. O. ir L. K., jos matė, kaip kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam ir jį numetė ant žemės, o liudytoja L. M., kad matė paraudimą ant sūnaus žando. Todėl kaltinamojo S. J. keliamą versiją, teismas vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Vertinant mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumą, kad policijos pareigūnui iš vaiko pasakojimo buvo sunku suprasti ar vyras jam pataikė ar ne, atsižvelgtina į tai, kad vaikas po įvykio buvo labai išsigandęs, susijaudinęs, kalbėdamas verkė, kalbėjo nerišliai, todėl policijos pareigūnas jį sunkiai suprato, tačiau darytina išvada, kad jo duodami parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo su policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir liudytojų duotais parodymais, buvo nuoseklūs, detalūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti juos, kaip nepatikimus, nes juos patvirtina ne tik byloje esanti rašytinė bylos medžiaga, bet ir liudytojų parodymai.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, suduodant nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį ir numetant jį ant žemės. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš mažametį. Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis S. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus ( b. l. 122-123), administracine tvarka baustas (b. l. 127-128), dirbantis (b. l. 125-126). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra dirbantis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą baudos bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudos bausmė, o jos dydis, minimalus straipsnyje numatytas baudos bausmės dydis (BK 47 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 114-115).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Mažamečio nukentėjusiojo U. M. atstovė advokatė L. M. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai mažamečiui sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir didžiulę baimę, išgąstį, mažametis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Iki šiol mažametis nukentėjusysis vis dar jaučia jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pasekmes, t. y. jis jaučiasi nesaugiai, bijo, ir dėl to kenčia jo gyvenimo kokybė, tai daro neigiamą įtaką jo asmenybės formavimuisi (b. l. 62-63).

Iš byloje esančių domenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pasak mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės po nusikalstamos veikos sūnui padaryta žala, atsiliepė mokslams. Mėnesį vaiko vartojo vaistus. Pasidarė uždaresnis, išsiblaškęs, dažnai skaudėdavo galvą, naktimis buvo neramus. Mokykloje taip pat tapo uždaresnis, nenorėdavo dalyvauti diskusijose, pamokas stebėdavo iš šalies. Nenorėjo eiti į lauką, po įvykio. Tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies.

Siekiant užtikrinti pateiktą mažamečio nukentėjusiojo atstovės civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Violeta Rudžianskienė 2020-09-10 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 1500 Eur S. J. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 300 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje (b. l. 117). Kadangi pateiktas civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra mažintinas ir paliktinas iki visiško pateikto civilinio ieškinio atlyginimo.

Mažametį nukentėjusįjį U. M. byloje atstovavo advokatė L. M.. Iš byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 184,06 Eur. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (b. l. 167).

Mažametį nukentėjusiojo U. M. įstatyminę atstovę L. M. byloje atstovavo advokatas V. S., pateikęs advokato orderį serija (duomenys neskelbtini). Iš byloje gauto pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 500 Eur. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (b. l. 194).

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinis diskas – paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę – 50 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Kaltinamajam S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Mažamečio nukentėjusiojo U. M. atstovės pateiktą civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlygino tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiajam 500 Eur.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. J. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 1500 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 500 Eur, leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 300 Eur suma ir palikti iki visiško nukentėjusiojo civilinio ieškinio atlyginimo.

Iš S. J. L. M. priteisti 500 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Iš S. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti 184,06 Eur už nukentėjusiajam U. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .