- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- 1-635-420/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44091-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Kaltinamasis
- O. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pensininkė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. M. platino psichotropines medžiagas, o būtent: 2021 m. gruodžio 20 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė R. G. 8 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir kurio masė yra 0,016 g, tokiu būdu platino psichotropines medžiagas.
Kaltinamoji O. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos sūnui gydytojai yra išrašę raminamųjų vaistų – klonazepamo. 2021 m. gruodžio mėnesį pas jos sūnų atėjo pažįstamas R. G., kuris skundėsi, kad jam sunku užmigti, nes jam skauda koją ir prašė duoti raminamųjų vaistų. Ji iš karto nesutiko duoti vaistų, tačiau vėliau davė R. G. 8 tabletes klonazepamo. Už vaistus jokių pinigų iš R. G. neėmė. Ji nežinojo, kad negalimą tablečių duoti kitiems žmonėms, dėl to labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m., tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, buvo gal gruodžio mėnuo, pas jį atėjo pažįstamas R. G., su kuriuo jie vartojo alkoholinius gėrimus. Neprisimena ar kartu su jais alkoholį vartojo jo motina O., bet tuo metu ji buvo namuose. Vienu metu R. G. pradėjo skųstis, kad blogai miega. Neprisimena kaip ten buvo, bet žino, kad lyg mama pasiūlė R. G. duoti raminančių tablečių, kurias jis vartoja, pavadinimo nežino. Tabletės jam išrašomos pagal receptą, jos skirtos miegui, jis pats pasiima jas iš vaistinės. Žino, jog mama davė R. G.keletą tablečių, nežino kiek, būtent tų, kurias jis vartoja ir kurios skirtos miegui. Nežino ar mama sakė R. G. kaip jas vartoti, bet žino, jog jam buvo pasakyta, jog tablečių negalima vartoti geriant alkoholį. Nežino kokia yra tablečių sudėtis, nesidomėjo. Geria jas, nes paskyrė gydytojas. Kiek žino, mama tablečių negeria, nežino ar jai yra paskirtos tabletės. Nežino kiek laiko tą dieną pas jį buvo R. G.. R. G. mamos duotų tablečių nevartojo, matė, kad jis jas įsidėjo į kišenę. Daugiau namuose nieko nebuvo, niekas nematė kaip mama davė R. G. tabletes. Po to karto buvo susitikęs su R. G., bet apie tas tabletes jie nieko nekalbėjo, jis to nesureikšmino (b. l. 59-60).
Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, buvo pas pažįstamą G. T.. Neprisimena kaip pas jį pateko, bet žino, kad jie abu gėrė alkoholį. Neprisimena ar G. T. mama O. M., kuri tuo metu buvo namuose, gėrė kartu su jais ar ne. Tikrai visko neprisimena, bet gali pasakyti, kad geriant alkoholį jis pradėjo sakyti, kad blogai miega. Neprisimena ar jis paprašė O. M. vaistų miegui, ar ji pati pasiūlė duoti jam tablečių. Smulkmenų neprisimena, bet žino, kad O. M. davė tablečių. Kiek prisimena, O. M. sakė, kad tabletės išrašytos G. T.. Neprisimena ar ji smulkiai pasakojo koks tablečių poveikis, bet žino, kad sakė, jog tabletės skirtos miegui. Neprisimena ar O. M. sakė kokiomis dozėmis galima gerti tas tabletes. Prisimena, kad ant tablečių lizdo, kuriame buvo lyg aštuonios tabletės, lyg ir buvo parašytas pavadinimas. Žino, kad O. M. davė jam klonazepamą. Jis nevartojo O. M. jam duotų tablečių. Neprisimena ar G. T. matė kai O. M. davė jam tabletes. Tuo metu, kai O. M. davė jam tabletes, tablečių pavadinimas jam nieko nereiškė, bet atrodo, kad grįžęs namo, internete pažiūrėjo jų pavadinimą ir pamatė ką tos tabletės reiškia, bet jų poveikio nežinojo. Žino, kad O. M. sakė, kad nuo jų jis geriau užmigs, tabletės jį nuramins. Jis tablečių negėrė, nes buvo išgėręs alkoholio. Žino, kad skambino policijai ir pranešė apie tabletes, bet tikrai negali įvardinti kodėl jis paskambino policijai. Jis tablečių iš O. M. nepirko, pinigų nemokėjo (b. l. 111-112).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 20 d. R. G. savanoriškai pateikė 8 vnt. tablečių (b. l. 37, 40-41).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-162532-22, nurodyta, kad 8 vnt. tablečių iš plastikinės lizdinės pakuotės dalies (paketas Nr. 435657), kurias 2021 m. gruodžio 20 d. savanoriškai pateikė R. G., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, jo masė yra 0,016 g (b. l. 50-52).
Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Pirminės sveikatos priežiūros centro pranešime nurodyta, kad G. T. ir O. M. yra išrašomi psichotropiniai vaistai bei jie juos vartoja. Pagal elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenis, G. T. vaistus vartoja nuo 2017 m. birželio mėn. ligų (pagal TLK-10 sisteminį ligų sąrašą ligos kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) gydymui, o O. M. – nuo 2019 m. liepos mėn. ligų (pagal TLK-10 sisteminį ligų sąrašą ligos kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) gydymui. Vaistai abiem asmenims išrašomi pastoviam vartojimui ir tik su gydytojo receptu (b. l. 118).
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal šią normą nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Teismas laiko, jog kaltinamosios kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jos visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: pačios kaltinamosios O. M., liudytojų G. T. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-162532-22, Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimu. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog kaltinamoji O. M. platino psichotropines medžiagas, todėl jos nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Kaltinamosios O. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tačiau išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-28/2012, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.).
Nors kaltinamoji O. M. teisiama už vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ji anksčiau neteista, iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka bausta nebuvo, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji sunkų nusikaltimą įvykdė nežinodama, kad psichotropinių vaistų negalima perduoti kitiems asmenims, pati kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių. Kaltinamoji yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, prižiūri savo neįgalų sūnų, kuriam reikalinga priežiūra, pati nuo 2009 m. stebima psichikos sveikatos centre.
Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, atskirai vertinamos, nepasižymi išskirtinumu, teismas laiko, jog šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajai O. M., net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti kaltinamajai švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nes nėra visų BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytų sąlygų.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad šiuo konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti ir yra pagrindas O. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatytą, bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima įstatymo numatytos bausmės minimumui (BK 61 straipsnis), neskiriant O. M. intensyvios priežiūros. Teismo manymu, šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-133), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
BK 72 straipsnyje yra numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Tabletės (7 vnt.), esančios plastikinėje lizdinėje pakuotės dalyje su užrašu „g tabletės“, supakuotos į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilnius, Liepyno g. 7 (b. l. 51), kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vokas, kuriame yra tuščias plastikinis paketas Nr. 435657, saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2022-03-16 kvitas B serija BBB Nr. 1003071) (b. l. 54, 56), yra menkavertis daiktas, kuris negali būti sunaudotas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę O. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, tabletes (7 vnt.), esančias plastikinėje lizdinėje pakuotės dalyje su užrašu „g tabletės“, supakuotas į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilnius, Liepyno g. 7, ir voką, kuriame yra tuščias plastikinis paketas Nr. 435657, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2022-03-16 kvitas B serija BBB Nr. 1003071), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Išaiškinti O. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.