- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-924-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00794-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-7001-670/2020 pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio A. B. nušalinimo, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., akcinė bendrovė „Swedbank“ ir D. D.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. D. antstolio A. B. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr.0087/17/02698, kurioje atliekamas skolų išieškojimas iš D. D. ir R. D. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai, 2020 m. spalio 7 d. pateikė skundą su pareiškimu dėl antstolio nu(si)šalinimo. Šiame procesiniame dokumente pareiškėja taip pat prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kitus antstolio procesinius dokumentus bei veiksmus, kuriais yra atnaujinta vykdomoji byla Nr. 0087/17/02698, ir sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0087/17/02698 dėl išieškojimo iš turto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šakiuose, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos R. D. skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2194-384/2020 panaikinimo. Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad, jos žiniomis, antstolis A. B. atnaujino vykdomąją bylą Nr.0087/17/02698 ir ketina surašyti vykdytose varžytinėse parduoto pareiškėjos turto varžytinių aktą, nepaisant to, kad vis dar galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0087/17/02698 sustabdymas. Todėl pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi ir įtarimų dėl galimo jo šališkumo, tame tarpe ir siekio kuo greičiau realizuoti turtą bei surašyti varžytinių aktą.
2. Antstolis A. B. 2020 m. spalio 8 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka išspręsti antstolio nušalinimo klausimą, taip pat dėl to, kad pareiškėja akivaizdžiai nepagrįstu pareiškimu dėl antstolio nušalinimo siekia vilkinti skolos išieškojimo procesą, skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą valstybės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. D. prašymo dėl antstolio A. B. nušalinimo ir paskyrė pareiškėjai R. D. 3 000 Eur baudą už nepagrįsto skundo padavimą.
4. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kad antstolis yra šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nes atnaujino bylos vykdymo veiksmus ir siekia kuo greičiau realizuoti turtą bei surašyti varžytinių aktą, nustatęs, kad antstolis byloje jokių veiksmų neatliko, sprendė, kad nušalinimo motyvai remiasi pačios pareiškėjos išsigalvojimais apie tariamai atliktus veiksmus, jokių objektyvių įrodymų apie antstolio suinteresuotumą ir šališkumą nėra, todėl antstolio nenušalino.
5. Teismas taip pat sprendė, kad yra pagrindas skirti R. D. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ji teismui pateikė aiškiai nepagrįstą skundą ir tokiu būdu siekia vilkinti vykdymo procesą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėja R. D. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį, tame tarpe panaikinant ir pareiškėjai R. D. paskirtą 3 000 Eur baudą, bei perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio A. B. veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėjos skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. skundžiamą nutartį priėmė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas R. K., nors tas pats teisėjas R. K. toje pačioje civilinėje byloje jau sprendė klausimą dėl baudos pareiškėjai skyrimo ir tokią pačią 3 000 Eur baudą pareiškėjai skyrė 2020 m. spalio 12 d. nutartimi už tą patį pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio R. B. nušalinimo;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su piktnaudžiavimo teise pasekmių taikymu. Anot pareiškėjos, teikdama skundą, ji buvo įsitikinusi, kad po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo antstolis imsis neteisėtų veiksmų atnaujinti vykdymo procesą nepaisant to, kad ji yra pateikusi teismui atskirą skundą, kuris draudžia veiksmus atnaujinti. Taigi pareiškėja, siekdama užkirsti galimus antstolio A. B. neteisėtus veiksmus vykdomojoje byloje, padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Tačiau šie pareiškėjos veiksmai negali būti pripažinti piktnaudžiavimu, kadangi šis jos skundas vykdomoje byloje yra vienintelis, t. y. nėra skundų gausos, kuri liudytų, kad pareiškėja siekia vilkinti procesą. Net 3 000 Eur dydžio baudos paskyrimas yra laikytinas teismo siekiu užkirsti kelia pareiškėjai toliau savo teises ginti teismuose. Juolab, kad tokio dydžio baudos pareiškėja neturės jokių galimybių sumokėti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos ir pareiškėjai paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų antstolio nušalinimui, tačiau sprendė, kad yra pagrindas skirti R. D. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ji teismui pateikė aiškiai nepagrįstą skundą ir tokiu būdu siekia vilkinti vykdymo procesą. Apeliantė R. D. kvestionuoja minėtą pirmosios instancijos nutartį iš esmės dviem aspektais, t. y., kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ir, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors atskirajame skunde apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pilna apimtimi ir klausimą dėl antstolio A. B. veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau jokių argumentų, susijusių su šiuo reikalavimu, apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, todėl atskirąjį skundą tenkina iš dalies.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pažymėtina, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Šiuo, gi, atveju, skundžiamą 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį priėmė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas R. K., kuris anksčiau, t. y. 2020 m. spalio 12 d. nutartimi buvo atsisakęs priimti pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio nušalinimo bei paskyręs pareiškėjai 3 000 Eur baudą už nepagrįsto skundo padavimą (pastaroji (2020 m. spalio 12 d.) nutartis panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi ir klausimas dėl antstoliui A. B. pareikšto nušalinimo išsprendimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės). Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimas negali būti laikomas pakartotiniu bylos išnagrinėjimu iš esmės. Akivaizdu, kad pareiškėja, tvirtindama, jog teisėjas R. K. neturėjo teisės toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2VP-7001-670/2020 spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo pareiškėjai už tą patį pareiškimą dėl antstolio B. nušalinimo, netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą.
12. Akcentuotina, kad neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010). Tačiau tai, kad šiuo atveju tas pats teisėjas tiek atsisakymo priimti pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio nušalinimo nutartyje, tiek ir vėliau, išsprendęs pareiškėjos pareiškimą iš esmės, paskyrė tokio paties dydžio baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad bylą iš esmės pakartotinai išnagrinėjo tos pačios sudėties teismas.
13. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. ištyrus visus byloje esančius įrodymus, juos įvertinus ir šį sprendimą įforminus procesiniu dokumentu, atsakoma į pareiškėjo pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. Tuo tarpu 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, kaip minėta, buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio nušalinimo ir byla iš esmės apskritai nebuvo nagrinėjama. Tai konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartyje, t. y. šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog teismas antstoliui pareikšto nušalinimo klausimo neišnagrinėjo. Be to, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad, atsisakydamas priimti skundą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti jo pagrįstumo ir negalėjo pripažinti, jog pareiškėja pateikė nepagrįstą skundą ir taip piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikinus 2020 m. spalio 12 d. nutartį, klausimas dėl antstoliui A. B. pareikšto nušalinimo išsprendimo buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, o ne pakartotinai. Todėl ir procesinio pobūdžio klausimas dėl proceso šalies piktnaudžiavimo procesu pagrįstai buvo sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad civilinę bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas.
14. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D., pareikšdama skundą ir pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Išties, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėjos R. D. pareikštas nušalinimas antstoliui A. B. yra nepagrįstas. CPK 636 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Pagal CPK 65 straipsnio nuostatas teisėjas (šiuo atveju antstolis) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas bylose: 1) kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėja šiuo atveju neįrodė egzistuojant bent vieną CPK numatytų pagrindų nušalinti antstolę. Vien pareiškėjos „žinios“ apie antstolio A. B. atliekamus ar ketinamus atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0087/17/02698 nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio šališkumą. Juolab, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-1283 „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje sustabdyti iki kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje po šio patvarkymo priėmimo nėra atlikti.
16. Kita vertus, nepaisant to, kad pareiškėjos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo pagrįstai pripažintas nepagrįstu, tai savaime nesudaro pagrindo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).
17. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėja pareiškė nepagrįstą nušalinimą antstoliui, patvirtina tik tai, kad pareiškėja naudojosi savo procesine teise, įtvirtinta CPK 636 straipsnio 1 dalyje. Pareiškimo pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Tuo tarpu įvertinus bylos duomenis nenustatyta, kad pareiškėja kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Juolab, kad vykdomojoje byloje, kurioje vykdymo veiksmai atliekami nuo 2017 metų, pareiškėja pirmą kartą kvestionuoja antstolio veiksmus, tame tarpe prašydama jį nušalinti. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje neegzistuoja teisinis pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
18. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos R. D. prašymą dėl antstolio A. B. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0087/17/02698, tačiau netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, todėl skundžiama 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjai paskirta 3 000 Eur bauda, naikintina ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – pareiškėjai R. D. atsisakytina skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Tenkinus atskirąjį skundą iš dalies (50 proc.), konstatuotina, kad iš pareiškėjos priteistinų šių išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį dalyje dėl nuobaudos pareiškėjai R. D. paskyrimo ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjai R. D. skirtą 3 000,00 Eur baudą.
Kitoje dalyje Marijampolės apylinės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.