Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2VP-7188-433/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02149-2019-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.

2019 m. gegužės 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) BUAB „Faulana“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkas M. R., bendrosios nuosavybės dalyvė A. R., antstolis D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškime nurodo, kad antstolio D. K. kontoroje BUAB „Faulana“ naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0174/18/01815, dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2276-345/2013, kuris yra išduotas 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo. Vykdomojoje byloje nustatyta: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko M. R. ir jo sutuoktinės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas toliau nurodytas turtas: lengvasis automobilis Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini) (registruota M. R. vardu); 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registruota M. R. vardu); 328,88 kv. m. bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registruota M. R. vardu); 17,27 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registruota A. R. vardu); skolininkui su sutuoktine A. R. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso turtinė teisė į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“. Vykdomojoje byloje taip pat nustatyta, kad M. R. nuo 1987-10-24 yra sudaręs santuoką su A. R.. Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybinės ar povedybinės sutarties, taip pat nėra duomenų apie santuokos nutraukimą, turto padalijimo fakto nėra nustatyta. Kartu antstolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsniu, 666 straipsniu, 667 straipsnio 1 dalimi, nustatė skolininkui ir jo sutuoktinei terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 punkte bei 5 punkte įtvirtintos nuostatos, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas: - turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas); - įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas); - pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas). Remiantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto negali boti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir jos sutuoktinė per antstolio patvarkymu nustatytą terminą nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis D. K. pateikė patvarkymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, kuriame nurodyta, kad išieškotojas per 60 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos turi teisę kreiptis dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Pareiškėjas BUAB „Faulana“ teismo prašo nustatyti, kad ½ (viena antroji) dalis skolininko M. R. ir jo sutuoktinės A. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto, t. y.: lengvojo automobilio Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini); 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 328,88 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 17,27 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); turtinių teisių į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“ – priklauso skolininkui M. R. asmeniškai, iš kurių būtų galima išieškoti skolą BUAB „Faulana“ naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d., priėmęs pareiškėjo (išieškotojo) BUAB „Faulana“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį išsiųsdamas pranešimus. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie turi teisę susipažinti su pareiškėjo prašymu bei visa bylos medžiaga, taip pat turi procesinę teisę pateikti rašytinius paaiškinimus (atsiliepimus).

Byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys skolininkas M. R. ir bendrosios nuosavybės dalyvė A. R. atsiliepime į pareiškėjo (išieškotojo) BUAB „Faulana“ pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Dėl dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principų, vykdant priverstinį išieškojimą iš nekilnojamojo turto nurodo, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). CK 4.73 straipsnį aiškinant kartu su CPK 667 straipsniu, reglamentuojančiu skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, darytina išvada, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Ši norma yra imperatyvi ir teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į įstatymo reikalavimą, nustatant skolininko dalį bendrame turte, nustatyti naudojimosi ta dalimi tvarką, pareiškėjas, inicijuodamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, nesuformulavo prašymo dėl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, nepateikė jokių duomenų, būtinų nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkai nustatyti, todėl daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas, kuriuo tiesiog siekiama konstatuoti, jog suinteresuotiems asmenims priklausantis turtas priklauso po ½ dalį, nenustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, negali būti tenkinamas. Dėl M. R. priklausančios dalies nustatymo pastate – bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, todėl, pavyzdžiui, ir vieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar pensija yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), preziumuojant, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo, yra skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau tikslinės paskirties išmokos, kurios skirtos konkretiems vieno iš sutuoktinio poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, tikslinė materialinė parama, nėra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, o taip pat naudojimo paskirtį. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Suinteresuotiems asmenims priklausantis 328,88 kv. m. bendro ploto pastatas – gyvenamais namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas) ir 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) santuokos metu buvo įgyti, panaudojant A. R. priklausančias asmenines lėšas, gautas iš jai asmeninės nuosavybės teise priklaususio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių, todėl įvertinus tai, kad A. R. neišreiškė savo valios Pastatą ir Žemės sklypą įgyti asmeninėn nuosavybėn, aplinkybė, jog Pastatas ir Žemės sklypas buvo įgyti iš asmeninių A. R. lėšų, sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Be to, pareiškėjas 2015 metais pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, t. y. prašė nustatyti, kad M. R. priklauso ½ dalis Žemės sklypo ½ dalis Pastato. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo pareiškėją aiškiai suformuluoti pareiškimo dalyką, pareiškime išdėstyti aplinkybes, patvirtinančias pareiškimo dalyką, bei pridėti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo turi suformuluoti taip, kad jo patenkinimo atveju, iš skolininko turto dalies realiai būtų galima atlikti išieškojimą. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrame nekilnojamame daikte, būtina nurodyti, kokią prašoma nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, o taip pat būtina pateikti pastatų planus, žemės sklypų atidalijimo projektus, o žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo atveju, tiksliai nustatytas sklypų dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. 2S-1434-653/2015), kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikto nepakeistą bei nustatė pareiškėjui 20 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas šių trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo pareiškimas, Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotas 2015 metais, buvo paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjas šioje civilinėje byloje yra pateikęs analogišką pareiškimą, koks buvo pateiktas ir 2015 metais, o tai leidžia teigti, jog pareiškėjui yra žinomos tokio pobūdžio pareiškimo padavimo teismui sąlygos ir šių sąlygų pareiškėjas neįgyvendina. Suinteresuoti asmenys paaiškina priežastis, dėl kurių jie patys nesikreipia su tokio pobūdžio pareiškimu, kokį teismui pateikė pareiškėjas. Suinteresuoti asmenys yra BUAB „Faulana“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 763 955,31 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu BUAB „Faulana“ turi apie 1 800 000 Eur piniginių lėšų sumą, o BUAB „Faulana“ hipotekos kreditoriaus reikalavimas (3 928 179,54 Eur) bus tenkinamas iš jam įkeisto BUAB „Faulana“ priklausančio turto, kurio rinkos vertė yra 4 620 000 Eur, pardavimo, suinteresuotų asmenų finansiniai reikalavimai (763 955,31 Eur) BUAB „Faulana“ bankroto byloje bus tenkinami visa apimtimi. Bendrovės administratoriui šios aplinkybės yra žinomos, todėl administratoriaus sprendimu buvo nuspręsta M. R. prievolę bendrovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą įvykdyti tada, kai bus atliekamas M. R. finansinio reikalavimo (760 862,26 Eur) patenkinimas. Tokio susitarimo egzistavimą patvirtina tas faktas, jog 2017 m. balandžio 21 d. administratorius atsiėmė vykdomąjį raštą dėl 252 808,67 Eur išieškojimo iš M. R., o pakartotinai šį vykdomąjį raštą antstoliui įteikė tik tada, kai administratoriui tapo žinoma, jog M. R. iniciatyva buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovei priklausančių 220 000 Eur piniginių lėšų išvaistymo (A. S. šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-497/2019 nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, taikius laidavimo institutą), suinteresuoti asmenys nepritarė administratoriaus ataskaitai, pareikalavo paaiškinimų dėl nepagristai naudojamų BUAB „Faulana“ priklausančių lėšų, bei inicijavo A. S. atstatydinimą iš bendrovės bankroto administratoriaus pareigų (A. S. yra atstatydintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi (neįsiteisėjusi)). Taigi, būtent šios aplinkybės ir lėmė suinteresuotų asmenų veiksmus, nesikreipiant į teismą su pareiškimu dėl M. R. priklausančios dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Toks Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo įvykdymo būdas, t. y. M. R. finansinio reikalavimo tenkinimo apimties sumažinimas priteistos sumos dydžiu, atitinka tiek bendrovės ir jos kreditorių interesus, o taip pat ir suinteresuotų asmenų interesus, kadangi tokiu būdu išsaugomas suinteresuotiems asmenims priklausantis turtas. Bendrovė atgauna jai priteistas sumas ir išlaikomas interesų pusiausvyros principas. Teismo prašo BUAB „Faulana“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti bei priteisti iš BUAB „Faulana“ M. R. ir A. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2276-345/2013 dėl 259 390,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo BUAB „Faulana“ naudai. Antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0174/18/01815. Antstolis 2019 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-174-916 pasiūlė išieškotojui bei suinteresuotiems asmenims: skolininkui M. R. ir bendrosios nuosavybės dalyvei A. R., kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Patvarkyme antstolis nurodo, kad jis 2018-07-19 patvarkymu reg. Nr. S-18-174-13227 priėmęs vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2276-345/2013, tą pačią dieną skolininkui M. R. surašė raginimą reg. Nr. 2-DK-R-1431 įvykdyti sprendimą gera valia. Tačiau skolininkui per raginime nustatytą terminą gera valia neįvykdžius sprendimo, antstolis skolininko turto atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemones – 2018 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-U-15988 areštavo skolininko M. R. vardu registruotą lengvąjį automobilį Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamąjį turtą – 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 328,88 kv. m. bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turtinę teisę į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“, taip pat skolininko sutuoktines A. R. vardu įregistruotą 17,27 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolio 2018 m. rugsėjo 3 d. nurodymu reg. Nr. 2-DK-U-15987 taip pat areštuotos skolininko pinigines lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose. Tęsdamas vykdymo veiksmus, antstolis, patikrinęs Gyventojų registre esančius duomenis, nustatė, jog skolininkas M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1987 m. spalio 24 d. yra sudaręs santuoką su A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai M. R. ir A. R. vedybų sutarties nėra sudarę. Atsižvelgiant i tai, jog antstolio D. K. minėtu 2018 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-U-15988 areštuotas skolininko M. R. vardu registruotas turtas yra įgytas santuokos metu, 2018 m. spalio 8 d. skolininkui buvo išsiustas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šis sutikimas skolininkui įteiktas 2018 m. spalio 10 d. registruota pašto siunta reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas per nustatytą dvidešimties dienų terminą neatliko CPK nustatytų veiksmų dėl skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausančio turto dalies nustatymo.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. R. nuosavybė, dalies nustatymo.

Žinia, kad vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos; taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto bei pajamos, gautos iš abiejų ar vieno sutuoktinio veiklos.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 1987 m. spalio 24 d. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Suinteresuoti asmenys M. R. ir A. R. teismui nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo įgyti, panaudojant A. R. priklausančias asmenines lėšas, todėl įvertinus tai, kad A. R. neišreiškė savo valios šiuos pastatą ir žemės sklypą įgyti asmeninėn nuosavybėn, aplinkybė, jog jie buvo įgyti iš asmeninių A. R. lėšų, sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Nors suinteresuoti asmenys nesutikimą su pareiškimu grindžia pirmiau paminėta aplinkybe ir pateiktomis 1999 m. rugpjūčio 25 d. bei 1998 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimis, iš kurių matyti, jog nekilnojamojo turto pardavėjas yra skolininko sutuoktinė A. R., tačiau, įvertinus pirmiau nurodytą aplinkybę, jog suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 1987 m. spalio 24 d., bei tai, kad teismui nėra pateikta įrodymų, jog šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už asmenines A. R. lėšas, darytina išvada, kad suinteresuotų asmenų aptariamas argumentas niekaip nepaneigia fakto, jog sutartyse nurodytas parduodamas turtas yra abiejų sutuoktinių bendroji nuosavybė, taigi jis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, kadangi byloje nėra duomenų, jog suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, ar suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta, ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis), laikytina, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti.

Minėta, kad vykdomosios bylos Nr. 0174/18/01815 duomenimis nustatyta, jog antstolio 2018 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-U-15988 areštuotas skolininko M. R. vardu registruotas lengvasis automobilis Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas – 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 328,88 kv. m. bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turtinė teisė į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“, taip pat skolininko sutuoktinės A. R. vardu įregistruotas 17,27 kv. m. bendro ploto garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Be to, antstolio 2018 m. rugsėjo 3 d. nurodymu reg. Nr. 2-DK-U-15987 taip pat areštuotos skolininko pinigines lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose. Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininko M. R. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. R. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad skolininkui M. R. kaip nuosavybės teise priklausanti nustatytina ½ dalis lengvojo automobilio Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini), ir ½ nekilnojamojo turto – 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 328,88 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“, taip pat ½ sutuoktinės A. R. vardu įregistruoto 17,27 kv. m. bendro ploto garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ lėšų, esančių sąskaitose laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta tik antstolio aprašytam ir areštuotam turtui (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis yra areštavęs skolininko ir jos sutuoktinės bendrą jungtinį turtą, todėl skolininko dalis bendrame turte gali būti nustatoma CPK 667 straipsnio tvarka.

Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininko M. R. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusę (½ dalį) lengvojo automobilio Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį nekilnojamojo turto – 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 328,88 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“, taip pat ½ dalis sutuoktinės A. R. vardu įregistruoto 17,27 kv. m. bendro ploto garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis lėšų, esančių sąskaitose laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuoto asmens (skolininko) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusę (½ dalį) lengvojo automobilio Mercedes Benz GL450, v/n (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį nekilnojamojo turto – 0,9884 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 328,88 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“, taip pat ½ dalis sutuoktinės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto 17,27 kv. m. bendro ploto garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis lėšų, esančių sąskaitose.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.