Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys – M. R., A. R. ir antstolis D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui M. R. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisė priklausančio turto: lengvojo automobilio, 0,9884 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas iš BUAB „Faulana“. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2276-345/2013 dėl 248 966,11 Eur skolos iš skolininko M. R. išieškojimo pareiškėjai. Vykdymo procese buvo nustatyta, jog skolininkas yra sudaręs santuoką, todėl antstolio rastas ir areštuotas turtas priklauso skolininkui ir jo sutuoktinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį ji turi teisę savo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo suformuluoti taip, kad jos prašymo patenkinimo atveju, iš skolininko turto dalies realiai būtų galima atlikti išieškojimą. Taigi pareiškėjai, prašančiai nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tenka pareiga aiškiai nurodyti, kokia konkreti dalis kokiame konkrečiame turte skolininkui turi būti nustatyta, taip pat nurodyti, kokiu būdu tai turi būti atlikta. Tuo atveju, kai prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrame nekilnojamame daikte, būtina nurodyti, kokią prašoma nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Todėl teismas nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti pareiškimo dalyką, pareiškime išdėstyti aplinkybes, patvirtinančias pareiškimo dalyką, bei pridėti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi neaktualia CPK 667 straipsnio redakcija. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, pagal kuriuos CPK 667 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šie pakeitimai reiškia, jog naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma tik tuo atveju, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Tokios pozicijos laikomasi ir pagal naują CPK 667 straipsnio redakciją formuojamoje teismų praktikoje.

6.2. Nagrinėjamoje byloje nei išieškotoja, nei skolininkas ar kitas bendraturtis tokio prašymo nėra pateikę, todėl teismo reikalavimas išieškotojai nurodyti, kokia konkreti dalis, kokiame konkrečiame turte skolininkui turi būti nustatyta, taip pat nurodyti, kokiu būdu tai turi būti atlikta, yra nepagrįstas bei nepagrįstai suvaržantis išieškotojos teises. Naudojimosi turtu tvarkos nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti išieškotojos pareiškimą. Tokio pobūdžio klausimai gali būti išspręsti ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Tokia praktika buvo suformuota ir taikyta dar iki CPK 667 straipsnio redakcijos pakeitimo. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir (ar) atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

7. Suinteresuotieji asmenys M. R. ir A. R. atsiliepimu į pareiškėjos BUAB „Faulana“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. CPK 667 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. CPK 667 straipsnio pakeitimais buvo sukonkretinta skolininkui priklausančių nekilnojamojo daikto dalių nustatymo tvarka ir terminai, tačiau iš esmės nuostata liko ta pati, kokia buvo suformuota ir teismų praktikoje iki CPK 667 straipsnio pakeitimų, tai yra jog dalys bendrojoje nuosavybėje būtų nustatytos tokiu būdu, jog realiai būtų galima iš jų išieškoti.

7.2. Teismas, priėmęs pareiškimą, nepriėmė nutarties, įpareigojančios pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus. Tuo tarpu suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimą į pareiškimą ir aiškiai išreiškus savo valią dėl skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies nustatymo būdo, pareiškėja buvo įpareigota pateikti tam tikrus dokumentus, kuriais vadovaujantis teismas galėtų nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Suinteresuotų asmenų valia, išreikšta atsiliepime į pareiškimą, laikytina pakankama, nustatant tą faktą, ar suinteresuoti asmenys pateikė prašymą dėl skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto dalies nustatymo būdo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 667 straipsnio 3 dalį teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Pagal šio straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog išieškotoja neprašė nustatyti skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo, gyvenamojo namo ir garažo naudojimosi tvarkos, todėl pirmos instancijos teismas pareiškimą priėmė ir išsiuntė jo kopiją suinteresuotiems asmenims, išaiškindamas jų teisę pateikti atsiliepimą į pareiškimą.

10. Skolininkas su sutuoktine atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos prašymu ir prašė jį atmesti, neišreikšdami reikalavimo dėl jiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo. Suinteresuotieji asmenys nurodė, jog pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimus teismas turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, tačiau patys neišreiškė pageidavimo nustatyti tokią tvarką, tačiau ginčijo pareiškėjos prašymą kitais pagrindais, tai yra, jog skolininko sutuoktinė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo iš asmeninių lėšų, skolininkas taip pat yra ir pareiškėjos kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas pareiškėjos bankroto byloje (el.b.l. 11-15). Taigi atsiliepime suinteresuotieji asmenys rėmėsi jau negaliojančia CPK 667 straipsnio redakcija, taip pat citavo 2015 m. pirmos ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriose buvo remiamasi jau nebeaktualia CPK 667 straipsnio redakcija.

11. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjai terminą trūkumams šalinti, įpareigodamas pateikti teismui duomenis, kokia konkreti dalis kokiame konkrečiame turte skolininkui turi būti nustatyta, taip pat nurodyti, kokiu būdu tai turi būti atlikta. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 667 straipsnio 3 dalies redakciją teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik tada, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Nagrinėjamoje byloje išieškotoja tokio prašymo nereiškė. Atsiliepime į pareiškimą skolininkas ir jo sutuoktinė taip pat aiškiai tokio prašymo nesuformulavo. Pažymėtina, jog suinteresuotiesiems asmenims pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį reikalaujant nustatyti nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką, būtent jiems, o ne pareiškėjai, tektų pareiga pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus pateiktų šiam klausimui išnagrinėti aktualius duomenis – gyvenamojo namo, žemės sklypo bei garažo planus ir pageidaujamus naudojimosi tvarkos variantus.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 667 straipsnio pasikeitimus ir nepagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams šalinti, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui nagrinėti pareiškime nurodytus reikalavimus.

13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškime nurodytus pareiškėjos BUAB „Faulana“ reikalavimus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.