- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1434-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13422-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- BUAB „Faulana“
- Skolininkas
- M. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) BUAB „Faulana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Faulana“, atstovaujamo bankroto administratoriaus A. S., pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo; suinteresuoti asmenys – skolininkas M. R., skolininko sutuoktinė A. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Faulana“ pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, t.y. prašė nustatyti, kad skolininkui M. R. priklauso ½ dalis 0,9884 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis A. N. vykdydamas Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2276-345/2013 dėl skolos išieškojimo iš M. R., areštavo bendrą skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir pasiūlė išieškotojui BUAB „Faulana“ kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėją įpareigojo aiškiai suformuluoti pareiškimo dalyką, pareiškime išdėstyti aplinkybes, patvirtinančias pareiškimo dalyką, bei pridėti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Išaiškino, kad pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį pareiškėjas prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo turi suformuluoti taip, kad jo patenkinimo atveju, iš skolininko turto dalies realiai būtų galima atlikti išieškojimą. Pažymėjo, jog tuo atveju, kai prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrame nekilnojamame daikte, būtina nurodyti, kokią prašoma nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Nurodė, jog turi būti pateikti pastatų planai, žemės sklypų atidalijimo projektai, o žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo atveju, tiksliai nustatyta sklypų dalis. Teismas pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas BUAB „Faulana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Faulana“ pareiškimo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantas tvirtina, kad CPK 667 straipsnio 2 dalis pareigą nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką nustato teismui, joje nenumatyta pareiškėjo pareiga pateikti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Mano, kad pareiškėjas savo nuožiūra, t.y. be skolininko ir jo sutuoktinės susitarimo, neturi teisės spręsti klausimų, kurie priskirti išimtinai nekilnojamojo daikto savininkui. Apelianto įsitikinimu, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką teismas privalo įpareigoti pateikti skolininką bei jo sutuoktinį. Teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėją įpareigojo pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis A. N., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2276-3245/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. R. išieškotojo BUAB „Faulana“ naudai, areštavo bendrą skolininko M. R. ir jo sutuoktinės A. R. turtą, t.y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (b.l. 4-5, 18).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, pareiškėjas netinkamai suformulavo pareiškimo dalyką bei nepateikė visų reikalingų įrodymų, būtinų skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymui. Apeliantas mano, kad įstatymas nenustato išieškotojui pareigos pateikti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, ir jis savo nuožiūra neturi teisės spręsti šių klausimų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija.
Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Ši norma yra imperatyvi ir teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Taip šios procesinės normos pobūdį aiškina ir kasacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).
Minėtos proceso normos tikslas, t.y. sąlygų išieškojimui iš skolininko nekilnojamojo turto sudarymas, rodo, jog išieškotojas yra suinteresuotas, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrame turte, ir kad ji būtų parduota už kuo didesnę kainą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į įstatymo reikalavimą nustatant skolininko dalį bendrame turte nustatyti naudojimosi ta dalimi tvarką, apelianto argumentas, kad minėtas klausimas yra priskirtas išimtinai nekilnojamojo daikto savininkui, laikytinas nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei nėra ribojama teisė bylos nagrinėjimo metu pateikti savo naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo variantus (projektus, parengtus nustatyta tvarka).
Įvertinus tai, kad pareiškėjas, inicijavęs bylos nagrinėjimą, nesuformulavo prašymo dėl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, nepateikė jokių duomenų, būtinų žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarkai nustatyti, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą aiškiai suformuluoti atitinkamą reikalavimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neapribojo pareiškėjui teisės įrodinėti ginčo aplinkybes bei nesprendė ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų pakankamumo klausimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliantui pakartotinai nustatytinas 20 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui BUAB „Faulana“, atstovaujamam bankroto administratoriaus A. S., 20 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.