- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-67-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00758-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos bravorai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Breweries“, D. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, J. V., UAB „Verslo konsultavimo biuras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos bravorai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Butautų dvaro bravoras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Breweries“ ir D. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, J. V., UAB „Verslo konsultavimo biuras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aukštaitijos bravorai“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB „Taruškų alaus bravoras“) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė:
1.1. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 pagal ieškovės UAB ,,Butautų dvaro bravoras“ ieškinį atsakovams UAB „Baltic Breweries“ ir D. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, J. V., UAB „Verslo konsultavimo biuras“, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. balandžio 22 d. Išimtinių teisių į prekės ženklą BUTAUTŲ DVARO pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės restruktūrizuojamos UAB ,,Butautų dvaro bravoras“ ir UAB ,,Baltic Breweries“; taikė restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „Baltic Breweries“ grąžinti išimtines teises į prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (registracijos Nr. 55017) ieškovei restruktūrizuojamai UAB ,,Butautų dvaro bravoras“, o ieškovę restruktūrizuojamą UAB ,,Butautų dvaro bravoras“ įpareigojo grąžinti atsakovei UAB „Baltic Breweries“ 30 000 Lt (8 688,60 Eur); pripažino figūrinio prekių ženklo Butautų DVARO 1750 (registracijos Nr. 72316) registraciją negaliojančia; priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Breweries“ ieškovės naudai 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-499-823/2018 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą, pakeisdamas tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
4. Pareiškimas grindžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teigė, kad minėtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – pareiškėjos UAB „Aukštaitijos Bravorai“ materialiųjų teisių ir pareigų; sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes pareiškėja faktiškai nuo 2013 m. su atsakovės UAB „Baltic Breweries“ sutikimu naudojo ženklą ir į ženklą panašų figūrinį ženklą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismui panaikinus ženklo pirkimo - pardavimo sutartį ir pripažinus figūrinio ženklo registraciją negaliojančia pareiškėja neteko teisės naudoti ženklo ir figūrinio ženklo. Be to, nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-2667-580/2019 (naujas bylos Nr. e2-468-580/2020) pareiškėja pastebėjo, kad nagrinėdamas bylą teismas nežinojo esminių bylos aplinkybių, kurios būtų turėjusios įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.
7. Nei teismas, nei atsakovai nedisponavo, o ieškovė galimai sąmoningai nepateikė informacijos apie tikruosius ieškovės ketinimus – ieškovė jau kurį laiką buvo nusprendusi neužsiimti alaus, giros ar panašių gėrimų gamyba, todėl pardavė šiai veiklai naudojamą įrangą, pastatus, prekės ženklus, o ženklas tik buvo vienas iš sandorių.
8. Teismas, žinodamas aplinkybes, kad ieškovė ir jos akcininkas bei jo šeimos nariai aktyviai perleido visą turimą turtą, susijusį su alaus gamyba pareiškėjai, tikėtina nebūtų padaręs išvados, jog dėl ženklo perleidimo ir figūrinio ženklo naudojimo, buvo pažeisti ieškovės interesai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Butautų dvaro bravoras“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Administratorė“ pateikusi atsiliepimą į prašymą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėja neturi teisės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokį prašymą gali pateikti tik šalys ir tretieji asmenys, o asmenys, neįtraukti į bylos nagrinėjimą gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
Šalies argumentai
10. Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „Baltic Breweries“ vadovas V. U. buvo ir pareiškėjos UAB „Aukštaitijos bravorai“ vadovas, o atsakovė UAB „Baltic Breweries“ yra ir pareiškėjos UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcininkė. Taigi atsakovė ir pareiškėja yra susijusios ne tik per valdymo organus, bet ir pareiškėjos akcijos priklauso atsakovei UAB „Baltic Breweries“. Dėl šių priežasčių pareiškėjai turėjo ir galėjo būti žinoma apie sprendžiamus klausimus civilinėje byloje, atitinkamai bet kuriuo metu turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, jei manė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Baltic Breweries“ pateikusi atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad prašyme išdėstytos aplinkybės iš tiesų leidžia konstatuoti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai atnaujinti procesą byloje dėl prekių ženklų.
12. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje dėl prekių ženklų reiškė reikalavimą atsakovei dėl žalos, galimai padarytos neteisėtai naudojant prekių ženklus, atlyginimo. Ieškovė byloje dėl prekių ženklų reiškė reikalavimą priteisti 70 000 Eur dydžio žalą iš atsakovės. Tačiau nagrinėjant bylą dėl prekių ženklų iš esmės, ieškovė reikalavimo atsakovei dėl žalos atlyginimo atsisakė. Tačiau jokioje bylos dėl prekių ženklų stadijoje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo būtent pareiškėjai ir iš pareiškėjos priteisti žalą nereikalavo.
13. Atitinkamai, ieškovei nereiškiant jokio materialaus reikalavimo pareiškėjai, nebuvo pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą dėl prekių ženklų tiek atsakovu, tiek ir trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tačiau, kaip nurodė pareiškėja, byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti žalą tiek atsakovės, tiek ir pareiškėjos atžvilgiu.
14. Negana to, vienas iš esminių ieškovės ieškinio byloje dėl žalos atlyginimo pagrindų yra galimai prejudicinė teismų sprendimų byloje dėl prekių ženklų galia kitoje byloje dėl žalos atlyginimo: ieškovė byloje dėl žalos atlyginimo įrodinėja, kad teismų sprendimai byloje dėl prekių ženklų tariamai patvirtina pareiškėjos ir atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų ir ieškovės įrodinėjamos žalos. Tokia ieškovės pozicija byloje dėl žalos atlyginimo lemia, kad teismų priimtais sprendimais byloje dėl prekių ženklų buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko sutiktina su pareiškėja, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl prekių ženklų.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo J. V. pateikęs atsiliepimą į prašymą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja galėjo įstoti į bylą pirmosios instancijos teisme, nes apie nagrinėjamą bylą viską žinojo. Prašymo patenkinimas pakenktų visų pirma J. V., kaip bankrutuojančios UAB „Butautų dvaro bravoras“ vienintelio akcininko ir kreditoriaus, teisėms ir interesams, taip pat prieštarautų kitų bankrutuojančios UAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių interesams.
16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Aukštaitijos bravorai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
18. Nurodė, kad pareiškėja negali teikti prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi tai neatitinka CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas plačiau nepasisakė.
19. Spręsdamas ar yra pagrindas atnaujinti byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, teismas nustatė, kad pareiškėja su atsakove UAB „Baltic Breweries“ ir kitais akcininkais, sudarė 2015 m. gruodžio 11 d. sutartį, kuria akcininkai susitarė, jog ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po šios sutarties pasirašymo UAB „Baltic Breweries“ parduos UAB „Aukštaitijos bravorai“ (senas pavadinimas UAB „Taruškų alaus bravoras“) prekės ženklus Butautų dvaro 1750 (fig. paraiškos Nr. 2015 0235), BUTAUTŲ DVARO (Nr. 2006 1636). Dėl to, konstatavo, kad civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas susijęs su nuosavybės teise į ženklą, o taip pat dėl figūrinio ženklo registracijos, todėl byla turėjo esminės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
20. Tačiau, teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 ieškinys buvo pateiktas tik 2016 m. balandžio 20 d. Kai tuo tarpu pareiškėjai pagal anksčiau nurodytą akcininkų susitarimą ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 11 d. turėjo būti perleisti prekės ženklai.
21. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktoje 2015 m. gruodžio 11 d. akcininkų sutartyje įtvirtintas susitarimas yra tik susitarimas dėl ginčo prekių ženklų perleidimo ateityje. Byloje duomenų, kad buvo pratęstas terminas ar buvo sudaryta atitinkama sutartis perleidžianti atitinkamus prekės ženklus nepateikta. Taigi, akivaizdu, kad įsipareigojimas parduoti ženklus baigėsi dar prieš ieškovei UAB ,,Butautų dvaro bravoras“ inicijuojant civilinės bylos nagrinėjimą, o aplinkybę, kad pareiškėjai apie šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo neabejotinai žinoma, patvirtina byloje esantys duomenys.
22. Dėl nustatytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos 2017 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017, pareiškėjai UAB „Aukštaitijos bravorai“, nebuvo sukurta jokių pareigų, pareiškėjos teisės nepažeistos, sprendime niekaip tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų.
23. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Vien tuo pagrindu, kad pareiškėjai būtų sudaryta galimybė dalyvauti šioje byloje dalyvaujančio asmens statusu ir išsakyti savo poziciją, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Apeliantė UAB „Aukštaitijos bravorai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017; arba perduoti proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
24.1. Ginčo laikotarpiu apeliantė naudojo ženklą ir figūrinį ženklą, o atsakovė UAB „Baltic Breweries“ buvo įsipareigojusi perleisti apeliantei ženklą ir figūrinį ženklą. Taigi, ginčo baigtis turėjo lemiamos reikšmės ar apeliantė galės toliau teisėtai naudoti ženklą ir figūrinį ženklą.
24.2. Tai, kad apeliantė jau kurį laiką naudojo ženklą, žinojo ir pati ieškovė, kadangi buvo inicijavusi civilinę bylą (Nr. e2-9517-589/2016) apeliantės atžvilgiu, kuria bandė uždrausti apeliantei naudoti ženklą. Apeliantė su prekybininkais bei paslaugų tiekėjais yra sudariusi sutartis dėl prekių ženklo „Butautų dvaro“ reklamavimo, kas reiškia, kad netgi kiti ūkio subjektai pripažįsta apeliantę, kaip ženklo „Butautų dvaro“ teisėtą naudotoją ir savininkę.
24.3. Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas susijęs su nuosavybės teise į ženklą, o taip pat dėl figūrinio ženklo registracijos, apeliantės manymu, byla turėjo esminės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
24.4. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-499-823/2018 paliko byloje priimtą sprendimą nepakeistą ir nors atsisakydamas įtraukti į bylą apeliantę, motyvavo tuo, kad byla neturės reikšmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms, tačiau 2019 m. vasario mėnesį apeliantė gavo ieškovės ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. e2-2677-580/2019 (naujas bylos Nr. e2-468-580/2020), kuriuo ieškovė reikalauja iš atsakovės UAB „Baltic Breweries“ ir apeliantės priteisti žalą dėl neteisėto ženklo ir figūrinio ženklo naudojimo.
24.5. Apeliantė, teikdama procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-2677-580/2019 ir tik prijungus bylos medžiagą prie civilinės bylos Nr. e2-2677-580/2019 pastebėjo, kad byloje nebuvo pateikti reikšmingi ieškovę, atsakovę ir apeliantę sietini dokumentai, kurie įrodo naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos teismui nagrinėjant bylą.
24.6. Pastebėtina, kad ieškinys byloje buvo pateiktas motyvuojant tuo, kad ženklas buvo parduotas už ženkliai per mažą kainą, kadangi ženklas yra esminis ieškovės naudojamas prekių ženklas, o ženklo neturėjimas daro žalą ieškovės veiklai. Tačiau ieškovės akcininkas J. V., kartu su savo kitais šeimos nariais, didelę dalį savo turto, susijusio su alaus gamyba (taip pat ir kitus tiek pat reikšmingus prekių ženklus), perleido apeliantei.
24.7. Nedalyvaudama byloje, apeliantė negalėjo atskleisti esminių aplinkybių, t. y., kad ženklai atsakovei buvo parduoti ne už mažą kainą, ar apgaunant ieškovę, tačiau tai buvo sisteminiai, pačios ieškovės akcininkų veiksmai, siekiant parduoti visą ieškovės verslą tretiesiems asmenims ir šį pardavimą skaidant dalimis.
24.8. Dėl to, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad sprendimu nebuvo pasisakyta dėl apeliantės teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
25. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Butautų dvaro bravoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
25.1. Teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje gali teikti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, dėl to neegzistuoja pagrindas spręsti dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
Šalies argumentai
25.2. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį dėl akcininkų sudarytos sutarties galiojimo, t. y. apeliantė neįrodė, kad atsakovės UAB „Baltic Breweries“ įsipareigojimas parduoti apeliantei ženklą ir figūrinį ženklą nėra pasibaigęs.
25.3. Nors apeliantė pažymi, kad bankrutuojanti UAB „Butautų dvaro bravoras“ inicijuotoje byloje dėl žalos atlyginimo tam tikros aplinkybės yra grindžiamos remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu prašomoje atnaujinti byloje, tačiau apeliantė siekiamoje atnaujinti byloje nustatytas aplinkybes savo atžvilgiu galėtų kvestionuoti ir paneigti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Dėl to, bankrutuojančios UAB „Butautų dvaro bravoras“ inicijuota byla nesudaro vienareikšmiško pagrindo teigti, kad apeliantės siekiamoje atnaujinti byloje, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo tiesiogiai nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
25.4. Ieškovės manymu, nors apeliantė galimai naudojosi ženklu ir figūriniu ženklu ginčo laikotarpiu, tačiau tai nesudaro vienareikšmiško pagrindo teigti, kad apeliantės siekiamoje atnaujinti byloje priimtu sprendimu buvo tiesiogiai nuspręsta dėl jos teisių ir (ar) pareigų, nes pagal teismų praktiką šio pagrindo taikymas gali būti pateisinamas tuo atveju, kai teismo sprendimu tiesiogiai nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir (ar) pareigų.
25.5. Apeliantė neneigia aplinkybių, kad jai apie bylą buvo žinoma nuo pat jos inicijavimo pradžios. Dėl to ji turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, jeigu manė, kad sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
26.1. Nuo pat pradžių ieškovė kėlė klausimą, kokiu pagrindu apeliantė naudojasi atsakovei tuo metu priklausiusiais prekių ženklais, tačiau atsakovė nei viename savo procesiniame dokumente nepaminėjo, kad 2015 m. gruodžio 11 d. yra sudaryta akcininkų sutartis, kurioje aptariamas minėtų prekių ženklų perleidimas pareiškėjai. Atsakovė leido suprasti, kad tėra tik žodinis jos leidimas pareiškėjai naudoti minėtus prekių ženklus savo veikloje.
26.2. Pareiškėjos minimoje Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9517-589/2016 ginčas tarp ieškovės ir pareiškėjos vyko ne dėl minėtų prekių ženklų neteisėto naudojimo, o dėl teisės į ieškovės juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir klaidinančios reklamos. Pareiškėja akivaizdžiai klaidina teismą, teigdama, kad ieškovė bandė toje byloje uždrausti pareiškėjai naudoti minėtus prekių ženklus.
26.3. Aplinkybė, kad apeliantei buvo žinoma apie prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimą aiškiai patvirtina byloje pateiktas atsakovės triplikas, kuriame ji ne tik neprašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti pareiškėją, tačiau ir išreiškė prieštaravimą tokiam įtraukimui, nors ieškovė tokį procesinį prašymą buvo pareiškusi. Tokia pozicijų kaita gana keista, turint omeny, kad tie patys asmenys buvo pareiškėjo ir atsakovės valdymo organais.
27. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
29. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-408-881/2017 pagal ieškovės restruktūrizuojamos (šiuo metu bankrutuojančios) UAB „Butautų dvaro bravoras“ ieškinį atsakovams UAB „Baltic Breweries“ ir D. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
31. Ieškiniu buvo reiškiami šie reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2013 m. balandžio 22 d. išimtinių teisių į prekės ženklą BUTAUTŲ DVARO (toliau – Ženklas) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Baltic Breweries“; 2) taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Baltic Breweries“ grąžinti išimtines teises į prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (registracijos Nr. 55017) ieškovei, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovei 30 000 Lt (8 688,60 Eur); 3) pripažinti figūrinio prekių ženklo Butautų DVARO 1750 (registracijos Nr. 72316) registraciją negaliojančia (toliau – Figūrinis ženklas); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. balandžio 22 d. Išimtinių teisių į prekės ženklą BUTAUTŲ DVARO pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės restruktūrizuojamos UAB ,,Butautų dvaro bravoras“ ir UAB ,,Baltic Breweries“; taikė restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „Baltic Breweries“ grąžinti išimtines teises į prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (registracijos Nr. 55017) ieškovei restruktūrizuojamai UAB ,,Butautų dvaro bravoras“, o ieškovę restruktūrizuojamą UAB ,,Butautų dvaro bravoras“ įpareigojo grąžinti atsakovei UAB „Baltic Breweries“ 30 000 Lt (8 688,60 Eur); pripažino figūrinio prekių ženklo Butautų DVARO 1750 (registracijos Nr. 72316) registraciją negaliojančia; priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Breweries“ ieškovės naudai 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 687 Eur. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
34. Pareiškėja UAB „Aukštaitijos bravorai“ pareiškusi prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 jį grindžia dviem įstatyme įtvirtintais pagrindais, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
35. Nurodo, kad 2015 m. gruodžio 11 d. atsakovė UAB „Baltic Breweries“ ir kiti pareiškėjos UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcininkai pasirašė sutartį, kuria be kitų įsipareigojimų susitarė, kad „ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po šios sutarties pasirašymo akcininkas UAB „Baltic Breweries“ parduos (perleis teises) UAB „Aukštaitijos bravorai“ šiuos prekinius ženklus: Butautų DVARO 1750 (registracijos Nr. 72316), BUTAUTŲ DVARO (registracijos Nr. 55017). Taip pat pažymi, kad ginčo laikotarpiu, ji turėdama atsakovės UAB „Baltic Breweries“ sutikimą naudojo savo veikloje minėtus prekės ženklus.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą nurodė, kad pareiškėja negali teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo jį grįsdama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, nes tai neatitiktų CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatų. Spręsdamas ar yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, teismas konstatavo, kad pareiškėjai apie prašomą atnaujinti bylą buvo žinoma, todėl į bylos nagrinėjimą ji galėjo įstoti anksčiau, taip pat, jog priimtu sprendimu, pareiškėjai nebuvo sukurta jokių pareigų, jos teisės nebuvo pažeistos, o pačiame sprendime niekaip tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, be to, pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
37. Apeliantė pateikusi skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad priimtas sprendimas civilinėje byloje, kurios atnaujinimo siekia apeliantė, neturi įtakos apeliantėms teisėms ir pareigoms. Taip pat, teismas nepagrįstai nenagrinėjo proceso atnaujinimo naujų aplinkybių paaiškėjimo pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu
38. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje lemia išvadą, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Tačiau, pažymėtina, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
41. Atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Aukštaitijos bravorai“, kuri nebuvo prašomoje atnaujinti byloje dalyvaujančiu asmeniu, negali teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi tai neatitinka CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatų.
42. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl apeliantės prašymo atnaujinti procesą jos nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
43. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
46. Nagrinėjamu atveju apeliantė minėtu pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjami ieškovės UAB „Butautų dvaro bravoras“ ieškinyje atsakovams UAB „Baltic Breweries“ ir D. B. pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. balandžio 22 d. išimtinių teisių į prekės ženklą BUTAUTŲ DVARO pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Baltic Breweries“ grąžinti išimtines teises į prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (registracijos Nr. 55017) ieškovei, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovei UAB „Baltic Breweries 30 000 Lt (8 688,60 Eur); pripažinti figūrinio prekių ženklo Butautų DVARO 1750 (registracijos Nr. 72316) registraciją negaliojančia.
47. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimu, kuriuo buvo išspręstas minėtas ginčas tarp sudarytos sutarties šalių, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos UAB „Aukštaitijos bravorai“ teisių ar pareigų. Šioje byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai apeliantei. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė UAB „Butautų dvaro bravoras“ dublike buvo išdėsčiusi prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Aukštaitijos bravorai“ nustačius, kad faktiškai būtent ji naudoja prekės ženklus, tačiau atsakovė UAB „Baltic Breweries“ triplike paprieštaravo, tvirtindama, kad tarp šalių kilęs ginčas niekaip nėra susijęs su apeliante.
48. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai apie prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą neabejotinai buvo žinoma, kadangi pareiškėja kaip juridinis asmuo yra susijusi su UAB „Baltic Breweries“, kuri byloje buvo atsakove, t. y. tiek pareiškėjos, tiek UAB „Baltic Breweries“ vadovu buvo V. U., be to, UAB „Baltic Breweries“ buvo ir pareiškėjos akcininku, nepaneigta, apeliantė iš esmės net neginčija tokios išvados.
49. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Butautų dvaro bravoras“ ieškinys pareiškėjai UAB „Aukštaitijos bravorai“ dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą, nesąžiningos konkurencijos ir klaidinančios reklamos ( civilinė byla Nr. e2-283-589/2017). Minėtoje byloje pareiškėja pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį prašė sustabdyti šią bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4525-881/2016 (naujas bylos Nr. e2-408-881/2017). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjai jau 2016 metais buvo žinoma prašomos atnaujinti bylos ginčo esmė ir ji turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, bet to nedarė. Pastebėtina, kad apeliantė šios aplinkybės nepaneigė.
50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas apeliacine tvarka atsakovės UAB „Baltic Breweries“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo, 2018 m. spalio 29 d. nutartyje taipogi konstatavo, jog byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ apie kilusį teisminį ginčą buvo ar turėjo būti žinoma, tačiau ji savo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu proceso įstatyme nustatytais terminais nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neįrodė, jog jai apie vykstantį procesą nebuvo žinoma ir ji negalėjo anksčiau įstoti į procesą.
51. Apeliantė taip pat nurodo, kad kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas susijęs su nuosavybės teise į ženklą, o taip pat dėl figūrinio ženklo registracijos, manytina, jog byla turėjo esminės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
52. Kaip minėta, apeliantė savo teises į ginčo prekės ženklus kildina iš tarp jos ir atsakovės UAB „Baltic Breweries“ 2015 m. gruodžio 11 d. sudarytos sutarties, kuria UAB „Baltic Breweries“ įsipareigojo parduoti (perleisti) bendrovei minėtus prekės ženklus. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji turėdama UAB „Baltic Breweries“ sutikimą, ginčo laikotarpiu naudojo ženklą ir figūrinį ženklą, todėl prašomoje atnaujinti byloje, buvo iš esmės nuspręsta ir dėl jos teisių ir / ar pareigų.
53. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 11 d. akcininkų sudarytoje sutartyje įtvirtintas susitarimas yra tik susitarimas dėl ginčo prekių ženklų perleidimo ateityje, kuris, kaip nurodo ir pati pareiškėja, nei susitarime nurodytu terminu, nei per metus nuo jo sudarymo nebuvo realizuotas. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad sutartyje nustatytas prekės ženklų pardavimo (perleidimo) terminas (30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo) buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įsipareigojimas parduoti (perleisti) ženklus baigėsi dar prieš ieškovei UAB „Butautų dvaro bravoras“ inicijuojant civilinės bylos nagrinėjimą.
54. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad nors galimai apeliantė naudojosi ženklu ir figūriniu ženklu ginčo laikotarpiu, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantės siekiamoje atnaujinti byloje priimtu sprendimu buvo tiesiogiai nuspręsta dėl apeliantės teisių ir / ar pareigų, nes pagal teismų praktiką šio pagrindo taikymas gali būti pateisinamas tuo atveju, kai teismo sprendimu buvo tiesiogiai nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir / ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-112-378/2019). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo prekės ženklai nebuvo parduoti (perleisti) pareiškėjai, nėra pagrindo teigti, kad sprendimu teismas pasisakė dėl jos teisių ir / ar pareigų.
55. Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi taip pat nurodo, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti žalą iš atsakovės UAB „Baltic Breweries“ ir apeliantės dėl neteisėto ženklo naudojimo civilinėje byloje Nr. e2-2677-580/2019 ( naujas bylos Nr. e2-468-580/2020), dėl to civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017, kurios atnaujinimo siekia apeliantė, priimtas sprendimas turi įtakos apeliantėms teisėms ir / ar pareigoms. Apeliantės teigimu, ieškovės inicijuotoje byloje, apeliantės neteisėti veiksmai įrodinėjami civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 priimtu sprendimu, kaip prejudiciniu.
56. Pažymėtina, kad nors ieškovė minėtoje byloje nurodytas aplinkybes grindžia remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017, tačiau apeliantė jos siekiamoje atnaujinti byloje nustatytas aplinkybes savo atžvilgiu galėtų kvestionuoti ir paneigti civilinėje byloje Nr. e2-2677-580/2019. Tokią poziciją pagrindžia kasacinio teismo praktika, kurioje nustatyta, kad pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-363-421/2018). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės inicijuota civilinė byla Nr. e2-2677-580/2019 ( naujas bylos Nr. e2-468-580/2020) dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo teigti, jog prašomoje atnaujinti byloje buvo tiesiogiai nuspręsta dėl apeliantės materialiųjų teisių ir / ar pareigų.
57. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju negalimas proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Apeliantės argumentai ir pateikti įrodymai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, t. y., kad sprendime niekaip tiesiogiai nepasisakyta dėl apeliantės teisių ir / ar pareigų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą.
58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimas vien tuo pagrindu, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ būtų sudaryta galimybė dalyvauti šioje byloje dalyvaujančio asmens statusu ir išsakyti savo poziciją, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, kai asmuo, neprašęs jo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teisme, nors tokią galimybę turėjęs, vėliau ima prašyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, remdamasis iš esmės vien savo nedalyvavimu teismo procese.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
60. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė bankrutuojanti UAB „Butautų dvaro bravoras“, tiek trečiasis asmuo J. V. prašė teismo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė. Dėl to, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.