- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-3116-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33131-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- UAB „Apollona“
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui UAB „Apollona“ dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo, tretieji asmenys antstolis Arminas Naujokaitis ir Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus rajono 7- ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2018 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5370, pakeičiant jo B punktą – nurodant mokėtinų sutartinių palūkanų sumą 1135 Eur ir nurodant 15 proc. metinių palūkanų normą; pakeičiant jo C punktą - nurodant 29 135 Eur sumą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai ir sumažinti delspinigius iki 0,05 proc.; panaikinant D ir E punktus; pakeičiant F punktą – nurodant nuostolių sumą 116,40 Eur, pakeisti Vilniaus rajono 7- ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2018 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5372, pakeičiant jo B punktą – nurodant mokėtinų sutartinių palūkanų sumą 907 Eur; pakeičiant jo C punktą - nurodant 8907 Eur sumą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai ir sumažinti delspinigius iki 0,05 proc.; panaikinant D ir E punktus; pakeičiant F punktą – nurodant nuostolių sumą 51,92 Eur, priteisti iš atsakovės UAB „Apollona“ ieškovės R. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0157/18/01824 ir sustabdyti turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01824. Nurodė, kad vykdomuosiuose įrašuose Nr. JŠ- 5370 ir JŠ- 5372 nurodytos išieškotinos sumos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Bendrai sumoje R. K. prašo vietoj 58061,38 EUR skolos patikslinti skolą į 41827 EUR sumą, t. y. ginčijama sudaro 16234,38 EUR. Tokio dydžio sumos skirtumas, kai skolos suma nuo 58061,38 EUR mažintina iki 41827 EUR sumos, leidžia R. K. refinansuoti minėtas paskolas per kitas kredito įstaigas. Teismui nustačius, jog bendra skola yra 41827 EUR, ieškovė turėtų galimybę skolintis ir iš savo giminaičių, kadangi skola būtų sumažinta. Tenkinus ieškinį, R. K. atsiveria kitos galimybės siekti išgelbėti savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra jos vienintelė gyvenamoji vieta. R. K. supranta, kad turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo sustabdymas pratęs ilgesniam laikui naujojo savininko galimybę įregistruoti nupirktą turtą VĮ Registrų centre, tačiau R. K. nėra kalta, jog atsakovė vykdomuosiuose įrašuose baudas, delspinigius ir palūkanas nurodė pažeidžiant įstatymus ir ieškovės interesus. Realizavus hipoteka įkeistą turtą ir surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, nesant aiškiai galutinei skolos sumai UAB „Apollona“ nepagrįstai praturtėtų ir naudotųsi R. K. priklausančiomis lėšomis. Atsakovė UAB „Apollona“ dėl turto realizavimo sustabdymo nepatirtų jokių neigiamų padarinių, kai tuo tarpu R. K. patirtų nuostolius, kadangi turtas būtų įregistruotas kito asmens vardu, nors varžytinės įvyko vykdomųjų įrašų pagrindų, kuriuose buvo nurodytos ženkliai didesnės ir akivaizdžiai nepagrįstos išieškotinos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymas atmestas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertino ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastaroji grindė tokių priemonių ėmimosi būtinumą, taip pat ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones- tiek visos vykdomosios bylos sustabdymą, tiek konkretaus vykdymo veiksmo- turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą. Pabrėžė, kad nors ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad yra/buvo paskelbtos jai priklausančio turto varžytynės, tačiau teismas savo iniciatyva patikrinęs elektroninių varžytynių interneto puslapį www.evarzytynes.lt nustatė, kad ieškovei priklausančio turto – buto (duomenys neskelbtini) varžytynės Nr. 159514 baigtos 2018 m. spalio 4 d., didžiausia pasiūlyta kaina – 41340 Eur. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog yra skolinga atsakovei 41827 Eur sumą. Dėl to, akivaizdu, kad didžiausia pasiūlyta kaina yra mažesnė nei skolos suma, su kuria besąlygiškai ieškovė sutinka. Nurodė, kad iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentacijos neaišku, kaip būsimo teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, įvykdymą galėtų apsunkinti sumos, su kuria ieškovė sutinka, išieškojimas. Teismas pabrėžė, kad nėra pateikta duomenų, jog ieškovė būtų skundusi antstolio veiksmus, susijusius su varžytynių skelbimu, turto vertės nustatymu ir pan.
4. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė teigia, kad pakeitus vykdomuosius įrašus ir sumažinus išieškomą sumą iki 41827 Eur sumos, ji turėtų galimybę refinansuoti paskolą, tačiau jai dėl sunkios turtinės padėties yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl, įvertinęs tikėtiną ieškovės mokumą, suabejojo, ar atsirastų kreditorius, pageidaujantis suteikti paskolą, kai yra akivaizdu, kad ieškovė negrąžina 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. vasario 17 d. suteiktų paskolų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės svarstymus apie galimą refinansavimą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovė ieškinio reikalavimų tikėtinai nepagrindė, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimo teismo sprendimo įvykdymu, t. y. teismo vertinimu negalima daryti išvados, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantė R. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės- prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
6. Nurodo, kad būtinumas pateikti papildomus dokumentus, iškilo po teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytų aplinkybių.
7. Ieškovės R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių tuo dar labiau pažeisdamas ieškovės interesus, nes teismui nusprendus, jog ieškovė atsakovei UAB „Apollona“ skolinga ne 58061,38 EUR bet 41827 EUR darytina išvada, jog antstolis vykdantis R. K. atžvilgiu vykdomąją bylą turėtų taikyti atgręžtinį teismo sprendimo vykdymą. Be to, akivaizdu, ir tai jog išieškojus ir paskirsčius išieškotas sumas, ieškinį patenkinus būtų užprogramuoti nauji ginčai dėl išieškotų piniginių lėšų atgręžtinio grąžinimo.
Šalies argumentai
8. Ieškovė R. K. nurodo, kad ji kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus rajono 7- ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2018 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5370, taip pat pakeisti Vilniaus rajono 7- ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės2018 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5372. Ieškovė R. K. savo ieškinyje nurodo, kad minėtuose notaro išduotose vykdomuosiuose įrašuose nurodytos išieškotinos sumos ne tik kad yra neteisingos bet ir akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Akivaizdu, vien tai, kad civilinis kodeksas draudžia paskolos sutartyse numatyti ir delspinigius ir baudas ir palūkanas tai yra viską kartų. Nepaisant to, notarė išduodama vykdomuosius įrašus visiškai į tai neatsižvelgė ir išdavė neteisėtus vykdomuosius įrašus. Todėl, galima daryti išvadą, kad šiai dienai antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimą R. K. atžvilgiu pagal neteisėtai notarės išduotus vykdomuosius įrašus, kuriuose nurodytas sumas ieškovė kreipdamasi su ieškiniu į teismą ir siekia pakeisti.
9. Taigi ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia grėsme, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba taps neįmanomu. Taip pat nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese egzistuoja rizika, kad išieškojus lėšas, ieškinį patenkinus, kiltų atgręžimo problema.
Šalies argumentai
10. Ieškovė R. K. nurodo, kad buvo paskelbtos ir įvyko jai priklausančio turto – buto (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 159514, kurios baigėsi 2018 m. spalio 4 d., didžiausia pasiūlyta kaina – 41340 EUR. Taigi šiuo konkrečiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomosios bylos, egzistuoja grėsmė, kad patenkinus ieškinį – pervestos lėšos už butą ir paskirstytos atsakovei UAB „Apolona“ turėtų būti grąžintos antstoliui, o antstolis tokias lėšas turėtų grąžinti pirkėjui, kuris varžytinėse nusipirko R. K. butą, o butas turėtų būti grąžintas ieškovei. Taip pat turėtų būti atstatomas visas kraustymasis iš buto. Dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentacijos neaišku, kaip būsimo teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, įvykdymą galėtų apsunkinti sumos, su kuria ieškovė sutinka, išieškojimas. Teismas pabrėžia, kad nėra pateikta duomenų, jog ieškovė būtų skundusi antstolio veiksmus, susijusius su varžytynių skelbimu, turto vertės nustatymu ir pan.
Šalies argumentai
12. Ieškovė R. K. su tokia teismo argumentacija nesutinka. Visų prima skolos sumažinimas daugiau nei 16000 EUR, ieškovei palengvina galimybę skolintis pinigus iš giminaičių ar refinansuoti UAB „Apolona“ suteiktas paskolas. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, jog ieškovei yra suteikta nemokama teisinė pagalba, R. K. nuomone, tai nepaneigia fakto, kad skolos sumažinimas 16234,38 EUR sumai yra labai ženklus, ir ši suma sudaro net trečdalį paskolos sumos. Vėl gi, toks ženklus paskolos sumažinimas galimai sudaro R. K. galimybę ir su pačia UAB „Apolona“ ginčą baigti taikiai išdėstant skolą mokėti dalimis. Tai yra skolos sumažinimas trečdaliu R. K. sudaro sąlygas žymiai lengviau siekti tartis su kreditoriais, kurie skolą galėtų refinansuoti ar galų gale tartis su pačia UAB „Apolona“. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad varžytinėse buvo parduotas vienintelis R. K. būstas ir ji nebeturi kur gyventi. Teismas tik šabloniškai konstatavo, kad ieškinys praktiškai nieko nekeičia. Tačiau ieškovė su tuo sutikti negali, kadangi žymus paskolos sumos sumažinimas sudaro ieškovei galimybę bandyti išsaugoti savo vienintelį būtą ir ieškoti būdų perskaičiuotą mažesnę paskolą grąžinti išieškotojui UAB „Apolona. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė UAB „Apollona“ dar 2018 m. rugsėjo 12 d. Pranešime dėl skolos detalizacijos išdėstė pasiūlymą R. K. refinansuoti paskolą, fiksuojant 52439,17 EUR skolos sumą, ją sumokant dalimis. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo daromas išvadas, jog įvertinant tikėtiną ieškovės mokumą, abejotina, ar atsirastų kreditorius, pageidaujantis suteikti R. K. paskolą. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į sunkius padarinius, kurie įvyktų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra R. K. netektų savo nuolatinio ir vienintelio būsto, nors vykdomas išieškojimas pagal sumas, kurias visas kartu skaičiuoti draudžia įstatymas, o palūkanos vykdomuosiuose dokumentuose apkritai neteisingai įrašytos.
13. Taip pat ieškovė R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. neskundė antstolio veiksmų ir buvo pasyvi. R. K. nurodo, 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas skundas antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl turto vertės nustatymo. Antstolis Arminas Naujokaitis 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė Patvarkymą dėl skundo tenkinimo Reg. Nr. B-159069 (Priedas – 3). 2018 m. rugpjūčio 10 d. R. K. pateikė prašymą UAB „Apollona“ dėl skolos dydžio nustatymo šalių susitarimu (priedas – 4). Taip pat, ieškovei buvo paskirtas valstybės garantuojamas advokatas, 2018 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys, tačiau ieškiniui buvo nustatyti trūkumai, dėl R. K. nežinomų priežasčių nustatyti trūkumai ieškiniui, advokato pataisyti nebuvo. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti per Liteko sistemą. Taip pat ieškovei nėra suprantama, kodėl advokatas nepateikė skundų ir dėl turto pardavimo iš varžytinių antstoliui Arminui Naujokaičiui. Tuomet ieškovė R. K. kreipėsi pagalbos į advokatę Agniją Frejerę buvo surašytas ieškinys taip pat prašoma taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, ieškovė nuomone, nėra teisinga daryti išvadas, kad R. K. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išgelbėti savo butą.
14. Teismui atmestus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokia teismo pozicija laikytina nepagrįsta, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas UAB „Apollona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė atskirajame skunde pateikė versiją, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomosios bylos, egzistuoja grėsmė, kad patenkinus ieškinį- pervestos lėšos už butą ir paskirstytos atsakovui turėtų būti grąžintos antstoliui, o antstolis tokias lėšas turėtų grąžinti pirkėjui, kuris varžytynėse nusipirko ieškovės butą, o butas turėtų būti grąžintas ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sąžiningai, pagrįstai ir teisėtai buvo skaičiuojamos ieškovei sutarties palūkanos, o ieškovės reikalavimai dėl delspinigių dydžio sumažinimo, baudos dėl įsipareigojimų, susijusių su draudimu nevykdymo, baudos nuo negrąžintos paskolos sumos ir išieškojimo išlaidų panaikinimo laikytini pertekliniais, nes ieškovui sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 proc. per dieną ir visiškai panaikinus baudas bei išieškojimo išlaidas, šioje dalyje nebeliko ginčo objekto.
Šalies argumentai
16. Ieškovė prašo sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, tačiau šiai dienai butas jau yra priverstinai realizuotas, turto pardavimo iš varžytynių aktas yra pasirašytas pirkėjo bei priimtas 2018-11-05 patvarkymas, kuriuo antstolis paskirstė 41 340 Eur pinigines lėšas, gautas už parduotą iš varžytynių hipoteka įkeista turtą.
17. Atsakovas taip pat pažymi, jog ieškovei kreipiantis į atsakovą dėl skolos detalizacijos pateikimo, atsakovo iniciatyva ieškovei buvo pasiūlyta sumažinti net 35 725,07 Eur įsiskolinimą su ta sąlyga, kad ieškovė padengs 52 439,17 Eur įsiskolinimą iš karto, o ne dalimis, tačiau į šį pasiūlymą ieškovė nereagavo ir nepateikė atsakovui jokio atsakymo. Informacijos apie tai, kad ieškovė kreipėsi į kitas kredito įstaigas dėl refinansavimo ar ieškojo kitų subjektų, galinčių suteikti ieškovei paskolą, atsakovui iki šiol nėra žinoma. Taigi kaip matyti, ieškovė negalėjo užtikrinti tinkamo sutartinių prievolių vykdymo atsakovui, todėl kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, abejotina, ar atsirastų kreditorius, pageidaujantis suteikti ieškovei paskolą, kai ieškovė piktybiškai ir sistemingai nevykdė finansinių įsipareigojimų paskolos sutarčių galiojimo laikotarpiu, o suėjus paskolų grąžinimo terminams, paskolų negrąžino.
18. Aplinkybė, jog ieškovė apskundė per nustatytą terminą antstolio veiksmus dėl turto įkainojimo nepaneigia ieškovės pasyvaus elgesio, kadangi per nustatytą terminą ieškovė taip ir nepasiūlė savo turto vertintojo, kuris atliktų turto vertinimą ir išlaidų už ekspertizę neapmokėjo, ko pasekoje antstolis paskelbė ieškovei priklausančio turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė atsiliepime į atskirąjį skundą dalyje dėl notaro atliktų vykdomųjų įrašų neteisėtumo ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad notaras neturi pareigos tikrinti hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytų reikalavimų teisingumo. Šiuo atveju pagrindas išduoti vykdomuosius įrašus- suėjęs prievolės įvykdymo terminas.
20. Pažymi, kad visa informacija apie UAB „Apollona“ taikomas palūkanas, delspinigius ir baudas buvo nurodytos ieškovo su UAB „Apollona“ sudarytose paskolos sutartyse, kurių notaras netvirtino. Notaras patvirtino tik hipotekos sutartis, kurios užtikrino ieškovo su UAB „Apollona“ sudarytas paskolos sutartis. UAB „Apollona“ prašomos ir notaro vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos taip pat neviršijo šalių sutartos maksimalios hipotekos sumos. Ginčas dėl vykdomuosiuose įrašuose nurodytu sumų dydžio ir jų paskaičiavimo tvarkos turi būti sprendžiamas tarp UAB „Apollona“ ir ieškovo. Pareigą įrodyti reikalaujamų ieškoti sumų dydį ir pagrįsti jų apskaičiavimo tvarką turi UAB „Apollona“.
21. Trečiasis asmuo antstolis Arminas Naujokaitis atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
22. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus. Nurodo, jog būtinumas juos pateikti atsirado po skundžiamoje nutartyje teismo nustatytų aplinkybių. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes. Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.
23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog šie įrodymai pagrindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus, taip pat į aplinkybę, kad papildomi įrodymai pridėti kartu su atskiruoju skundu, todėl tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys atsiliepimuose į atskirąjį skundą turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 180 str.).
24. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų bei, kad nėra grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
25. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu ginčija įsiskolinimo atsakovui dydį, prašydama jį sumažinti, atitinkamai pakeičiant išduotus vykdomuosius įrašus. Prašymus stabdyti vykdomąją bylą bei stabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą vykdomojoje byloje grindė tuo, jog realizavus hipoteka įkeistą turtą ir surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą, nesant galutinei skolos sumai UAB „Apollona“ nepagrįstai praturtėtų ir naudotųsi ieškovei priklausančiomis lėšomis, nuosavybės teisė į ieškovei priklausantį hipoteka atsakovui įkeistą butą pereitų tretiesiems asmenims, dėl to pasunkėtų galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Tačiau vien ieškinio pateikimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą (vykdymo veiksmus), ko iš esmės siekia apeliantė, prašydama uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai prima facie nepatvirtino ir nebuvo pakankami, kad pirmosios instancijos teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas, todėl pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmos instancijos teismas neturėjo.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovui buvo išduoti du vykdomieji įrašai, kuriuos jis pateikė vykdymui antstoliui Arminui Naujokaičiui, bendrai 58 061,38 Eur dydžio skolai išieškoti. Iš ieškinio matyti, jog ieškovė sutinka su 41 827 Eur dydžio įsiskolinimu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškovei priklausančio turto- buto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynės baigėsi 2018 m. spalio 4 d., o turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą- 41340 Eur. Atsakovas pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodė, jog šiai dienai turtas jau yra priverstinai realizuotas, turto pardavimo iš varžytynių aktas yra pasirašytas pirkėjo bei priimtas 2018-11-05 patvarkymas, kuriuo antstolis paskirstė 41 340 Eur pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šiuos nustatytus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta 41 827 Eur dydžio įsiskolinimą, o turtas iš varžytynių buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, kuri yra mažesnė už skolos sumą, kurią pripažįsta ieškovė, todėl šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja ir antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. nėra aišku kaip būsimo teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas galėtų apsunkinti sumos, su kuria ieškovė sutinka, išieškojimas.
29. Šios byloje nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertintinos kaip patvirtinančios, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą bei sustabdyti pačią vykdomąją bylą, apylinkės teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.), dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Be to, pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sąlygoja atsakovo nuostolius, nes ieškovei suteikta paskola yra negrąžinama pakankamai ilgą laiką. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neproporcingai pažeistų atsakovo kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo, teises.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog nors apeliantė skunde ir nurodo, kad skolos sumažinimas daugiau nei 16 000 Eur, ieškovei palengvintų galimybę skolintis pinigus iš giminaičių ar refinansuoti UAB „Apolona“ suteiktas paskolas, tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad apeliantė ėmėsi kitų veiksmų, apart šio ieškinio pateikimo, kad skola atsakovui būtų grąžinta, t. y. byloje nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi pagalbos į giminaičius, į kitas kredito įstaigas, iki varžytynių paskelbimo, jeigu tokios galimybės egzistavo ir ieškovė galėjo jomis pasinaudoti. Teismas pastebi tai, jog nors ieškovė ir pripažįsta, kad yra skolinga atsakovui, tačiau vykdydama savo prievoles atsakovui netinkamai, būdama apdairi ir protinga, turėjo suvokti iš to kilsiančias pasekmes bei aktyviai siekti jų išvengimo. Tačiau jokie produktyvūs veiksmai nebuvo atliekami. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi prisiimti kilusias pasekmes, kurios iš esmės atsirado dėl jos pasyvumo bei neatsargumo.
32. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
33. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 316 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.