- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eA-2399-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03538-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- ŽŪB "Artojai"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eA-2399-756/2019 pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Artojai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Artojai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Artojai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-273 dalį, kuria konstatuota, kad buvo neteisingai deklaruotas 60,92 ha plotas, kurį ŽŪB „Artojai“ deklaravo 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei galvijus paraiškoje Nr. 16-1012154281-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)), ir dėl to ŽŪB „Artojai“ neteisingai apskaičiuotos paramos išmokos bei neteisėtai pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. BR6-200 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria konstatuota, kad buvo neteisingai deklaruotas 60,92 ha plotas ir neteisingai: a) apskaičiuota 35 185,80 Eur dydžio kompensacinė išmoka pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai) (toliau – ir EKO priemonė); b) pritaikyta 35 185,80 Eur dydžio sankcija išmokai pagal EKO priemonę; c) apskaičiuota 12 915,35 Eur dydžio pagrindinė tiesioginė išmoka; d) pritaikyta 5 425,23 Eur dydžio sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai; e) apskaičiuota 10 130,84 Eur dydžio žalinimo išmoka; f) pritaikyta 10 130,84 Eur dydžio sankcija žalinimo išmokai; 3) panaikinti Agentūros 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-172 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje: a) apskaičiuota 12 915,35 Eur dydžio pagrindinė tiesioginė išmoka; b) pritaikyta 5 425,23 Eur dydžio sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai; c) apskaičiuota 10 130,84 Eur dydžio žalinimo išmoka; d) pritaikyta 10 130,84 Eur dydžio sankcija žalinimo išmokai; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo apskaičiuoti ŽŪB „Artojai“ priklausančią paramą už pagal 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei galvijus paraišką Nr. 16-1012154281-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotus plotus: a) 278,46 ha plotą, deklaruotą pagrindinei tiesioginei išmokai gauti; b) 278,46 ha plotą, deklaruotą žalinimo išmokai gauti; c) 96,54 ha plotą, deklaruotą išmokai pagal EKO priemonę (javai) gauti; d) 181,92 ha plotą, deklaruotą išmokai pagal EKO priemonę (javai, daugiametės žolės sėklai) gauti; 5) teismui nusprendus, kad ŽŪB „Artojai“ buvo pagrįstai ir teisėtai apskaičiuotos paramos išmokos ir pritaikytos sankcijos pagal 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei galvijus paraišką Nr. 16-1012154281-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl to visiškai ar iš dalies atmetus minėtuose punktuose pateiktus prašymus, maksimaliai sumažinti ŽŪB „Artojai“ pritaikytų sankcijų dėl konstatuoto neteisingo 60,92 ha ploto deklaravimo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu: nutraukė bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-172 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-273 dalį; pareiškėjo patikslintą skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. BR6-200 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje apskaičiuota 22 420,75 Eur išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai), ir įpareigojo atsakovą dėl šios dalies priimti naują motyvuotą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo ŽŪB „Artojai“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikindamas Agentūros 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. BR6-200 ,,Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui taikyti ilgalaikę sankciją. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą.
II.
Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties 27–28 punktų išaiškinimo.
Prašyme teigiama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje nurodyta, jog Agentūra pareiškėjui nepagrįstai taikė ilgalaikę sankciją pagal Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnį, nustačius didesnį nei 50 proc. plotų skirtumą (esant neteisingam deklaravimui), kadangi, kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „<...> ilgalaikės sankcijos taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas suderinamu su proporcingumo principu“. Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnyje numatyta, jog esant didesniam nei 50 proc. plotų skirtumui iš karto taikoma ilgalaikė sankcija, t. y. taip apibrėžiamas proporcingumas. Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio sankcijos taikomos proporcingai, nes vertinamas pažeidimo mastas: 1) pažeidimo mastas – didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto (Reglamento Nr. 640/2014 19 str. 1 d.); 2) pažeidimo mastas – didesnis nei 50 proc. (Reglamento Nr. 640/2014 19 str. 2 d.). Taigi Agentūra nustačiusi pažeidimo plotą procentine išraiška sankcijas taiko pagal Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnį.
Agentūra prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties 27–28 punktų išaiškinimo: 27 punktas – „Iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas nenustatė, kad ginčo deklaruoti žemės plotai realiai nebūtų buvę dirbami pagal nustatytas taisykles, arba kad tą patį žemės plotą būtų deklaravę keli asmenys <...>“. Atsakovo teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išmokos skiriamos ir ilgalaikės sankcijos netaikomos tik tuomet, kai pateikiami tiek žemės valdymo, tiek žemės dirbimo dokumentai, t. y. vien dirbimo fakto neužtenka. Agentūra prašo išaiškinti – ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 27 punktą reikia suprasti taip, kad vien žemės dirbimo dokumentai turi būti vertinami, nepaisant aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo dėl reikalavimo pateikti tiek dirbimo, tiek valdymo dokumentus; 28 punktas – „<...> byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog pareiškėjas Paraiškoje ginčo žemės plotus deklaravo neturėdamas valdymo teisės į juos ne dėl suklydimo, o dėl siekio nesąžiningai įgyti teisę į nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų paramą <...>“. Agentūra prašo išaiškinti, kaip ji turėtų nustatyti / įvertinti pareiškėjo intenciją teikiant paraišką, t. y. kaip gali būti nustatomi tikrieji šalies ketinimai paraiškos teikimo metu.
Atsakovas pastebi, kad yra formuojama nenuosekli teismų praktika, nes analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-149-822/2020, vertindamas ilgalaikės sankcijos taikymo klausimą, padarė išvadą, kad Agentūra vadovaudamasi Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsniu pagrįstai taikė ilgalaikę sankciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-149-822/2020 nėra nurodoma, kad Agentūra turi išnagrinėti tikruosius pareiškėjų siekius bei ketinimus teikiant paraiškas. Atsakovo teigimu, formuojant skirtingą teisminę praktiką kyla teisinio vertinimo neaiškumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016, 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo išaiškinti: ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties 27 punktą reikia suprasti taip, kad vien žemės dirbimo dokumentai turi būti vertinami, nepaisant Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio nuostatų dėl reikalavimo pateikti tiek dirbimo, tiek valdymo dokumentus; kaip atsakovas turėtų nustatyti / įvertinti pareiškėjo intenciją teikiant paraišką, t. y. kaip gali būti nustatomi tikrieji šalies ketinimai paraiškos teikimo metu.
Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo prašymo turinio matyti, jog jis nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas, o klausia, kaip turėtų būti suprantami teismo motyvai, juos iš esmės ginčydamas. Taigi, atsakovas iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o tolimesnio situacijos aiškinimo (teisinių konsultacijų teikimo) galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Taigi atsakovas prašo išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.
Atsakydama į atsakovo teiginį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl ilgalaikės sankcijos taikymo yra nenuosekli, teisėjų kolegija pažymi, jog priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį buvo atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019 suformuotą teisės aiškinimą, kadangi abiejų šių bylų faktinės aplinkybės yra panašios.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymo išaiškinti teismo nutartį turinys neatitinka tokio prašymo tikslų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis, kurią prašoma išaiškinti, yra pakankamai aiški ir motyvuota, jos įvykdymas nėra apsunkintas, o rezoliucinė dalis aiški ir suprantama, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eA-2399-756/2019 atmesti.
Nutartis neskundžiama.