Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-25 · Administracinė byla Nr. eI-667-171/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-02-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
eI-667-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03538-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
žemės ūkio bendrovės „Artojai“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Simas Gudynas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-667-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03538-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Simui Gudynui,atsakovės atstovei A. Č.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Artojai“ patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja ŽŪB „Artojai“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino ir prašo:

1) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-273 dalį, kurioje konstatuota, kad buvo neteisingai deklaruotas 60,92 ha plotas, kurį ŽŪB „Artojai“ deklaravo 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei galvijus paraiškoje Nr. 16-1012154281-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)), ir dėl to ŽŪB „Artojai“ neteisingai apskaičiuotos paramos išmokos ir neteisėtai pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos.

2) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. BR6-200 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje konstatuota, kad buvo neteisingai deklaruotas 60,92 ha plotas ir neteisingai:

a) Apskaičiuota 35 185,80 Eur dydžio kompensacinė išmoka pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai) (toliau – EKO priemonė).

b) Pritaikyta 35 185,80 Eur dydžio sankcija išmokai pagal EKO priemonę.

c) Apskaičiuota 12 915,35 Eur dydžio pagrindinė tiesioginė išmoka.

d) Pritaikyta 5 425,23 Eur dydžio sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai.

e) Apskaičiuota 10 130,84 Eur dydžio žalinimo išmoka.

f) Pritaikyta 10 130,84 Eur dydžio sankcija žalinimo išmokai.

3) Panaikinti NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-172 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje:

a) Apskaičiuota 12 915,35 Eur dydžio pagrindinė tiesioginė išmoka.

b) Pritaikyta 5 425,23 Eur dydžio sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai.

c) Apskaičiuota 10 130,84 Eur dydžio žalinimo išmoka.

d) Pritaikyta 10 130,84 Eur dydžio sankcija žalinimo išmokai.

4) Įpareigoti NMA iš naujo apskaičiuoti ŽŪB „Artojai“ priklausančią paramą už pagal 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei galvijus paraišką Nr. 16-1012154281-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotus plotus:

a) 278,46 ha plotą, deklaruotą pagrindinei tiesioginei išmokai gauti.

b) 278,46 ha plotą, deklaruotą žalinimo išmokai gauti.

c) 96,54 ha plotą, deklaruotą išmokai pagal EKO priemonę (javai) gauti.

d) 181,92 ha plotą, deklaruotą išmokai pagal EKO priemonę (javai, daugiametės žolės sėklai) gauti.

5) Teismui nusprendus, kad ŽŪB „Artojai“ buvo pagrįstai ir teisėtai apskaičiuotos paramos išmokos ir pritaikytos sankcijos pagal 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei galvijus paraišką Nr. 16-1012154281-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl to visiškai ar iš dalies atmetus minėtuose punktuose pateiktus prašymus, maksimaliai sumažinti ŽŪB „Artojai“ pritaikytų sankcijų dėl konstatuoto neteisingo 60,92 ha ploto deklaravimo dydį.

Šalies argumentai

Paaiškina, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Komisiją su skundu ir prašė panaikinti NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-172 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ bei įpareigoti NMA iš naujo apskaičiuoti priklausančią paramą pagal 2016 m. gegužės 25 d. paraišką Nr. 16-1012154281-A1-1 su vėlesniais pakeitimais. 2017 m. rugsėjo 14 d. Komisija sprendimu Nr. 3R-273(AG-218/01-2017) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį dėl apskaičiuotų išmokų ir sankcijų pagal EKO priemonę ir įpareigojo ją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl išmokų (sankcijų) taikymo pagal šią priemonę. Kitą skundo dalį atmetė motyvuodama tuo, kad ji neteisėtai deklaravo 60,92 ha plotą, kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) išnuomojo V. K., todėl NMA pagrįstai pritaikė neteisingo deklaravimo sankciją. Komisija nurodė, kad V. K. ir pareiškėjos jungtinė veikla yra negalima, nes jie veikia ir skirtingose žemės ūkio valdose. Kartu buvo konstatuotas faktinis mėginimas sukurti būtent subnuomos santykius, patvirtinant juos susitarimu jungtinės veiklos sutartyje kartu naudotis, t. y. valstybinės žemės nuomininkui V. K. suteikiant teisę pareiškėjai naudoti valstybinės žemės sklypus, siekiant gauti finansinės naudos – išmokas. Pasak Komisijos, teisinis reglamentavimas draudžia tokią valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų subnuomą be sklypo savininko sutikimo. Mano, kad Komisijos ir NMA priimti sprendimai yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti.

Teigia, kad NMA ir NŽT nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą bei nebandė nuginčyti V. K. 2014 m. rugpjūčio 22 d. su NŽT sudarytų valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių bei 2015 m. balandžio 22 d. V. K. su pareiškėja sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Pažymi, kad, 2015 m. pateikus paraišką, NMA jau buvo žinoma apie V. K. išnuomotus ginčo žemės sklypus bei tarp jo ir pareiškėjos sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Taigi, NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. BR6-172 atsisakius mokėti paramą dėl 60,92 ha dirbamos žemės ploto ir taikius dėl to sankcijas, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, kurių metu turėjo būti įvertintos visos objektyvios aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas.

Nurodo, kad V. K. 2015 m. dirbo tik ekologiniame ūkyje. Valstybinės žemės sklypai, kuriuos jis buvo išsinuomojęs pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. su NŽT sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, ekologiniam ūkininkavimui netiko. Dėl to jis ir pareiškėja, siekdami kooperuoti savo turtą, žinias ir resursus, kad paruoštų žemės sklypus ekologiniam ūkininkavimui ir jie po pereinamojo kontrolinio laikotarpio atitiktų visus reikalavimus bei galėtų būti prijungti prie dirbamų laukų, kuriuose vykdoma ekologinė gamyba, 2015 m. balandžio 22 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią 2015–2016 m. sklypuose vykdė visus žemės ūkio naudmenų apdirbimo ir priežiūros darbus, nuėmė ir realizavo jam vienam tekusį derlių bei kaip realią veiklą vykdęs asmuo turėjo teisę į paramos išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus. Taip pareiškėja ir V. K. sutartimi įsipareigojo atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei, jie subordinavo savo interesus ir bendradarbiavo tikėdamiesi kuo didesnės ne trumpalaikės, bet ilgalaikės asmeninės abipusės naudos. Pažymėtina, kad V. K., būdamas ūkininkas bei ŽŪB „Artojai“ narys, galėjo spręsti dėl veikimo jungtinės veiklos partnerystės pagrindu.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) 2013 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-1971-(12.148) yra išaiškinusi, kad iš valstybės nuomojamą žemę gali deklaruoti kitas asmuo, jeigu jis su žemės sklypo naudotoju (valstybinės žemės nuomotoju) yra sudaręs jungtinės veiklos sutartį. Taigi, NMA priimtas sprendimas prieštaravo Ministerijos politikai, todėl pareiškėjos lūkesčiai gauti išmokas už žemės sklypų plotus (įskaitant ir ginčo 60,92 ha plotus, kuriuos pati įdirbo) yra pagrįsti.

Pažymi, kad ji paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką teikė ir 2015 metais. Joje buvo deklaruoti ir kontroliniai ginčo žemės sklypai. NMA 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. BR6-2087371 už visus 2015 m. deklaruotus, taip pat ir ginčo žemės plotus skirta pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, žalinimo išmoka, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą, kompensacinė išmoka pagal EKO priemonę (javai perėjimui). Ši aplinkybė patvirtina NMA esminius priimtų sprendimų prieštaravimus ir 2017 m. liepos 14 d. sprendimo nepagrįstumą.

Teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytose valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra jokių apribojimų jungtinės veiklos pagrindu disponuoti ginčo žemės sklypais. Pareiškėja ir V. K. jokių imperatyvių įstatymų normų nėra pažeidę. Ji 2015–2016 m. sąžiningai įdirbo 60,92 ha ploto ginčo žemės sklypus bei nuėmė ir realizavo derlių. Be to, ES reglamentuose aiškiai nurodyta, kad teisės į išmoką kriterijus atitinkantis ūkininkas gali perleisti kitam kriterijus atitinkančiam žemės ūkio subjektui išmoką bet kuriuo metų laiku. Lietuvos Respublikos pasirinktos BIS sistemos vienintelis mechanizmas, kaip įgyvendinti tokį privalomą teisės į išmoką perėmimą, yra pasėlių deklaravimas to asmens, kuris tas teises į išmoką yra įgijęs. Pažymi, kad ES norminiai aktai suteikia teisę juridiniam asmeniui veikti jungtinės veiklos pagrindu bei įgyti teisę į išmokas už visą dirbamą žemę.

Nurodo, kad NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas dubliuoja 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo NMA iš naujo apskaičiavo mokėtiną paramos išmokų sumą ir taikomas sankcijas. Mano, kad 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime neteisingai apskaičiuota parama už 96,54 ha plotą, kurį ji deklaravo pagal EKO priemonę (javai). Šiame sprendime nepateiktas nei NMA taikomas išmokos dydis už 1 ha, nei joks kitas šios paramos išmokos apskaičiavimo pagrindimas. Mano, kad bendra paramos išmokos suma, mokėtina už 96,54 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonę (javai), turi sudaryti 22 976,52 Eur, o ne 22 420,75 Eur. Taip pat nurodo, kad pritaikytos sankcijos, palyginti su bendra paramos išmokų suma, yra neproporcingai didelės, todėl turėtų būti sumažintos. Teigia, kad pareiškėja nėra nuolatinė deklaravimo taisyklių pažeidėja, nebuvo pažeisti jokie ginčo plotų naudojimui ir veiklai juose taikytini reikalavimai – visuose plotuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla (ekologinis ūkininkavimas), t. y. jie buvo naudojami pagal paskirtį, ginčo plotų būklė buvo pagerinta, palyginti su būkle iki jų apdirbimo, šiuose plotuose buvo užtikrinta ekologinė gamyba ir pasiekti EKO priemonės tikslai. Pareiškėjos nuomone, NMA konstatuotas neteisingas ginčo ploto deklaravimas, jei teismas patvirtintų šią NMA poziciją, neturi būti laikomas tokiu reikšmingu ir esminiu pažeidimu, dėl kurio pareiškėjai taikoma maksimali sankcija.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintus skundus su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškina, kad pareiškėjai sankcijas dėl neteisingo deklaravimo buvo nuspręsta taikyti nustačius, kad ji be valstybinės žemės savininkės leidimo (tokį leidimą išduoda NŽT) deklaravo 60,92 ha valstybinės žemės. Šios aplinkybės buvo nustatytos atsižvelgus tiek į pareiškėjos pateiktus dokumentus, tiek į 2016 m. paraiškos duomenis, tiek į iš NŽT gautą informaciją.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad neva NMA turi nuginčyti jungtinės veiklos sutartį, siekdama taikyti sankcijas. NMA šiuo atveju jungtinės veiklos sutarties nelaikė kaip tinkamo įrodymo, pagrindžiančio valstybinės žemės deklaravimą, kadangi nebuvo pateikti būtini NŽT sutikimai. Nėra aišku, kodėl pareiškėja mano, kad NMA, siekdama taikyti sankcijas, turi nuginčyti jungtinės veiklos sutartį. Tokie teiginiai laikytini klaidinančiais ir ginčo atveju neesminiais. Be to, šiam ginčui taikytinas imperatyvus viešosios teisės režimas. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė valstybinę žemę kaip turtinį įnašą įnešti į jungtinę veiklą. Kadangi V. K. su pareiškėja tokių sutarčių sudaryti negalėjo arba turėjo NMA pateikti NŽT sutikimą subnuomoti valstybinę žemę, todėl darytina išvada, kad paraiškoje plotų deklaravimas yra netinkamas. Valstybinė žemė nėra privati pareiškėjos nuosavybė, kad ji ja galėtų disponuoti visiškai nevaržoma, t. y. kadangi tai valstybinė žemė, NŽT turi žinoti, kas ir kokiu būdu ta žeme naudojasi. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad konkretus asmuo, patikėjus valstybinę žemę, galėtų ja disponuoti kaip asmenine nuosavybe.

Atkreipia dėmesį, kad tarp pareiškėjos ir V. K. sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygos aiškiai parodo, kad visa su verslu susijusi rizika, pajamos, išlaidos, nuostoliai tenka tik vienai sutarties šaliai – pareiškėjai, o tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles. Taigi, šiuo atveju V. K. yra tik valstybinės žemės perleidėjas, tačiau jokia jungtinė veikla nėra vykdoma, tarp šių šalių susidarę santykiai pagal tikslus yra labiau saistomi panaudos ar subnuomos santykiais.

Dėl Ministerijos 2013 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 2D-1971 nurodė, kad jame pateiktas asmeninės ūkio žemės sąvokos išaiškinimas negali būti taikomas dėl valstybės žemės nuomos ar suteikimo laikinai naudotis. Kitaip tariant, šis išaiškinimas yra absoliučiai neaktualus pareiškėjos atveju. Jame kalbama apie asmeninio žemės ūkio, o ne apie valstybinę žemę, valdomą pagal nuomos sutartis. Be to, pareiškėjai NMA niekada nebuvo davusi garantijų, kad parama pagal 2016 m. paraišką bus išmokėta visa, juolab kad buvo nustatyta pažeidimų, todėl pareiškėja jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių turėti negalėjo.

Paaiškina, kad NMA tikrina, ar vykdoma žemės ūkio veikla ir ar pareiškėjai turi teisėtą pagrindą vykdyti žemės ūkio veiklą konkrečiuose žemės plotuose. Taigi, neužtenka vien tik vykdyti žemės ūkio veiklą, bet kiekvienas pareiškėjas turi turėti pagrįstą teisę tuo žemės sklypu naudotis. Taigi NMA sutinka su Komisijos sprendime nurodytais teiginiais, kad teisinis reglamentavimas draudžia valstybės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų subnuomą be sklypo savininko sutikimo, t. y. negavus rašytinio valstybinės žemės nuomotojo sutikimo.

Kadangi pareiškėja deklaravo iš viso 60,92 ha plotą, kai šis valstybinės žemės paskirties žemės sklypas buvo deklaruotas ne valstybinės žemės sklypų nuomininkų, ji neturėjo teisėto šių sklypų valdymo pagrindo, atmestini pareiškimai, kad NMA turėjo išmokėti paramą pagal pareiškėjos pateiktus duomenis.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja prašo panaikinti 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, tačiau šiuo atveju yra aktualus 2017 m. lapkričio 6 d. priimtas naujas NMA sprendimas Nr. BR6-11736 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjai pritaikyta analogiška sankcija dėl 60,92 ha žemės ploto bei apskaičiuota 39 581,76 Eur paramos suma (2017 m. liepos 14 d. sprendimu apskaičiuota paramos suma buvo 29 416,40 Eur).

Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl neproporcingai didelės sankcijos. Nurodo, kad sankcijos dydis paskirtas remiantis teisės aktais, NMA savo nuožiūra negali spręsti, ar taikyti atitinkamus teisės aktus, ar ne, taigi, jokių išimčių pareiškėjai dėl sankcijos dydžio negali būti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintus skundus su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.

Teigia, kad teisės aktuose apskritai nėra įtvirtintos galimybės asmeniui jam laikinai suteiktą naudotis valstybinės žemės plotą perleisti laikinai naudotis kitam asmeniui.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pasirašytose valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra jokių formuluočių, kad nuomininkas gali subnuomoti (ar disponuoti su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis) išnuomotus žemės sklypus (išnuomotais žemės sklypais) tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, todėl V. K. ir ŽŪB „Artojai“ nebuvo jokių apribojimų jungtinės veiklos pagrindu disponuoti ginčo žemės sklypais. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 18 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodoma, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai, kad sąlyga dėl nuomininko pareigos subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą nebuvo įrašyta į valstybinės žemės nuomos sutartis, nedaro nei šių sutarčių, nei šios sąlygos negaliojančia – ji buvo nustatyta norminiu teisės aktu ir galiojo sudarant sutartis. Taigi, sutarčių, kuriose nebuvo numatyta aptariama sąlyga (dėl subnuomos), sudarymas negali pakeisti ir nepakeičia nustatyto teisinio reglamentavimo. Nagrinėjamoje situacijoje Komisija pagrįstai pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas draudžia tokią valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypų subnuomą be žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. negavus rašytinio valstybinės žemės nuomotojo sutikimo.

Pažymi, kad Ministerija 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 2D-4215 (12.152 E) „Dėl valstybinės žemės valdymo pagrindo“ pateikė nuomonę, kad nustatyti atvejai, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą deklaravo (kad ir jungtinės veiklos pagrindu) ne tie asmenys, kuriems ši žemė buvo išnuomota ar suteikta laikinai naudotis, negali būti laikomi teisėtais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-172 dalies, kurioje apskaičiuota pagrindinė išmoka ir pritaikyta sankcija, apskaičiuota žalinimo išmoka ir pritaikyta sankcija, ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-273 dalies, kiek tai susiję su konstatuotu neteisėtu (neturint ginčo sklypų valdymo (naudojimo teisės)) deklaravimu 60,92 ha ploto bei sankcijų dėl to taikymu, NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. BR6-200 dalies, kurioje konstatuota, kad neteisingai deklaruotas 60,92 ha plotas ir neteisingai apskaičiuota išmoka pagal EKO priemonę bei pritaikyta sankcija, apskaičiuota pagrindinė tiesioginė išmoka ir pritaikyta sankcija, apskaičiuota žalinimo išmoka ir pritaikyta sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad NMA, įvertinusi pareiškėjos 2016 m. gegužės 25 d. pateiktą paraišką, 2017 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-172 pareiškėjai skirti 29 416,40 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Šiuo sprendimu pareiškėjai pritaikė neteisingo deklaravimo sankciją, nustačiusi, kad ji neteisėtai deklaravo 60,92 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą.

NMA konstatavo, kad tai yra valstybinės žemės sklypai ir pareiškėja juos valdo nepagrįstai, nes juos valstybė išnuomojo V. K.. NMA pareiškėjos valstybinės žemės valdymo jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su V. K., nelaikė teisėta, nes teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės teisinius santykius, nėra nustatyta, kad gali būti išduodamas NŽT leidimas nuomojamus valstybinės žemės sklypus naudoti pagal sudarytas jungtinės veiklos sutartis. Taip pat šiame sprendime pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija dėl įsipareigojimų pagal EKO priemonę bei neskirta parama dėl nepakankamo gyvulių kiekio pagal EKO priemonę (daugiametės žolės).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su skundu į Komisiją ir prašė jį panaikinti.

Komisija, išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-273(AG-218/01-2017), kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-172 dalį dėl apskaičiuotų išmokų ir sankcijų pagal EKO priemonę ir įpareigojo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl išmokų (sankcijų) taikymo pagal šią priemonę. Komisija NMA sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija dėl neteisėto deklaravimo, pripažino teisėta ir pagrįsta. Šiuo atveju Komisija konstatavo faktinį mėginimą sukurti būtent subnuomos santykius, patvirtinant juos susitarimu jungtinės veiklos sutartyje kartu naudotis, t. y. valstybinės žemės nuomininkui V. K. suteikiant teisę pareiškėjai naudoti valstybinės žemės sklypus, siekiant gauti finansinės naudos. Teisinis reglamentavimas draudžia tokią valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypų subnuomą be sklypo savininko sutikimo, t. y. negavus rašytinio valstybinės žemės nuomotojo sutikimo. Taip pat nurodė, kad V. K. ir pareiškėja turi atskiras valdas, todėl pareiškėja negali būti laikoma V. K. valdos partnere, o V. K. valdoje esantys (jam išnuomoti) plotai negali būti perleisti be NŽT sutikimo. Žemės ūkio veiklos subjektų jungtinė veikla (partnerystė) galima tik tuo atveju, kada jie veikia vienoje žemės ūkio valdoje.

2017 m. lapkričio 16 d. NMA priėmė sprendimą Nr. BR6-200, kuriuo pagal pareiškėjos 2016 m. gegužės 25 d. pateiktą paraišką skyrė 39 581,76 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Šiame sprendime pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija dėl neteisėtai deklaruoto 60,92 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto bei dėl įsipareigojimų pagal EKO priemonę nesilaikymo.

Taigi, šioje byloje susiklostė situacija, kai bylos nagrinėjimo metu NMA, vykdydama minėtą Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, iš naujo įvertino pareiškėjos paraišką. Teismo nuomone, būtent NMA 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas pareiškėjai sukelia tiesiogines pasekmes, o 2017 m. liepos 14 d. sprendimas laikytinas tarpine paramos skyrimo pareiškėjai procedūros dalimi. Tokio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. 2017 m. liepos 14 d. sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgus į tai, kad NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjai nebesukelia, NMA 2017 m. lapkričio 16 d. priėmus sprendimą, kuriuo pareiškėjos paraiška buvo iš naujo įvertinta, bylos dalis, kurioje prašoma panaikinti NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, nutrauktina.

Dėl NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi pareiškėjai pateikiant paraišką) 4.22 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Tų pačių taisyklių 4.31 papunktyje nustatyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

Pagal Taisyklių 68.11 papunktį, atsakovė, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę tiesioginių išmokų sumą. Žalinimo išmoka mokama pagal NMA atliktą atitikties žalinimo reikalavimams patikrinimą.

Neteisingas deklaravimas apibrėžiamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (Taisyklių 4.20 papunktis).

NMA, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai.

Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis.

NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

Byloje nėra ginčo, kad kontrolinius žemės sklypus (KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (11,81 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. 1 (50,70 ha) pareiškėja deklaravo 2016 m. gegužės 25 d. pateiktoje paraiškoje ir juos valdo pagal jungtinės veiklos sutartį su V. K., kuriam šiuos sklypus buvo išnuomojusi valstybė.

NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo nuostatose neįtvirtina galimybė asmeniui suteiktą jam laikinai naudotis valstybinės žemės plotą perleisti laikinai naudotis kitam asmeniui.

Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, ir viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktas).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

CK 6.491 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

Viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės nuomotojas (Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT) būtų davęs išankstinį rašytinį sutikimą įnešti valstybinės žemės sklypus, išsinuomotus valstybinės žemės nuomos sutartimis, kaip turtinį įnašą į pareiškėjos ir V. K. jungtinę veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį.

Taigi, sutiktina su NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo argumentu, kad 60,92 ha (neteisėtai deklaruotas 10,22 ha plotas iš 11,81 ha ploto (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1) ir 50,70 ha plotų ((duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1) pareiškėja valdymo teisės neįrodė, nes buvo pažeista tvarka, nustatyta minėtame CK straipsnyje, t. y. negautas rašytinis sutikimas iš nuomotojos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, dėl valstybinės žemės suvaržymo.

Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (Taisyklių 68.4 papunktis).

2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamentos ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas (ES) 640/2014), 19 straipsnis reglamentuoja administracines nuobaudas už deklaruotą per didelį plotą, t. y. jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 proc. remiamo ploto, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama (19 straipsnio 1 dalis). Jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 proc., su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą (19 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos 2016 m. gegužės 25 d. paraiškoje bendras deklaruotas plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 278,46 ha, o NMA nustatė faktinį tinkamą paramai išmokėti plotą – 217,54 ha, t. y. 60,92 ha mažesnį. Taigi, deklaruotas plotas faktinį plotą viršijo daugiau nei 20 proc., todėl, remiantis minėta Reglamento (ES) 640/2014 19 straipsnio 1 dalies nuostata, NMA pagrįstai pareiškėjai neskyrė žalinimo išmokos, pritaikiusi 100 proc. sankciją.

Taisyklių 4.11 papunktyje nurodyta, kad ilgalaikė sankcija – pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų. Tų pačių Taisyklių 4.29 papunktyje nustatyta, kas sankcija – tai pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

Reglamentas (ES) 640/2014 2016 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1393 iš dalies pakeistas, įterpiant 19a straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai remiamo ploto.

Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal Reglamentą (ES) Nr. 640/2014.

Byloje jau nustatyta, kad pareiškėjos 2016 m. gegužės 25 d. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 60,92 ha, t. y. 28 proc. Taigi, NMA pagrįstai pritaikė 5 425,23 Eur sankciją dėl neteisingo deklaravimo pagrindinei tiesioginei išmokai, vadovaudamasi Taisyklių 81 punktu ir Reglamento (ES) 640/2014 19a straipsniu.

Ginčijamu NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu taip pat buvo pritaikyta 100 proc. sankcija išmokai pagal EKO priemonę nustačius, kad deklaruotas plotas faktinį plotą viršijo daugiau kaip 50 proc.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – EKO taisyklės) 3.1 papunktį, ilgalaikė sankcija – pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.

Tų pačių taisyklių 52 punkte nustatyta, kad sankcijos dėl vėlavimo pateikti paramos paraiškas, taip pat dėl deklaruoto per didelio ploto taikomos pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies III skyriaus 13 straipsnį, IV skyriaus 16 ir 19 straipsnius.

Kaip minėta, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas atvejis, kai parama neskiriama, jei ploto skirtumas didesnis nei 50 proc.

Pareiškėjos 2016 m. gegužės 25 d. pateiktoje paraiškoje žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal EKO priemonę, buvo 181,92 ha, NMA nustatytas faktinis plotas, tinkamas paramai gauti, – 121 ha, t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą jau minėtais 60,92 Eur – daugiau nei 50 proc. tinkamo paramai gauti ploto (121 ha). Taigi, vadovaujantis EKO taisyklėmis ir minėtu reglamentu, pareiškėjai pagrįstai pritaikyta 100 proc. sankcija už neteisingą deklaravimą išmokai pagal EKO priemonę.

EKO taisyklių 22 punkte nustatyti paramos gavėjų įsipareigojimai. Šių taisyklių 22.6 papunktyje nustatyta, kad per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 10 proc. pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Parama sumažinama, jei daugiau kaip 10 proc. ir sumažintų laukų plotų suma viršija 22.6 papunktyje nurodytą pagal priemonę leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažintą plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažintą plotą, apskaičiuota paramos pagal priemonę suma sumažinama 3 proc. (EKO taisyklių 53.1.3 papunktis).

Pareiškėja 2015 m. birželio 14 d. paraiškoje deklaravo tuos pačius KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (11,81 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (50,70 ha). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 buvo neteisingai deklaruotas 10,22 ha (86,53 proc.), o Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 – 50,70 ha (100 proc.), t. y. įsipareigotas plotas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ 2016 m. paraiškoje sumažėjo daugiau nei 10 proc., pagrįstai buvo pritaikyta EKO taisyklių 53.1.3 papunktyje nustatyta sankcija.

Taigi, kaip matyti, visos sankcijos buvo pritaikytos remiantis teisiniu reguliavimu, įvertinus deklaruoto ploto sumažėjimą, kuris atsirado atėmus nepagrįstai deklaruotą valstybinės žemės plotą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek sankcijos taikymas, tiek ir jos proporcingumas pagrįstas remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis dėl konkretaus nustatyto neteisingai deklaruoto ploto ir faktinio tinkamo paramai ploto dydžiu. Teisei prieštaraujančios veikos pripažinimas ir atsakomybės taikymas (sankcijos skyrimas) yra ta priemonė, kuri atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, todėl negali būti vertinama kaip pažeidžianti proporcingumo principą. Pareiškėjos patikslinto skundo argumentai, kad ji nėra nuolatinė deklaravimo taisyklių pažeidėja, visuose plotuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla (ekologinis ūkininkavimas), plotų būklė buvo pagerinta, palyginti su būkle iki juos apdirbant, šiuose plotuose buvo užtikrinta ekologinė gamyba ir pasiekti EKO priemonės tikslai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad paramos gavėjai pirmiausia turi laikytis įsipareigojimų paramai gauti, už paraiškos duomenis atsako ją pateikusi pareiškėja. NMA skiria paramą ir taiko sankcijas, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, jai nesuteikta diskrecijos teisė vertinti minėtų pareiškėjos argumentų priimant sprendimą.

Pareiškėja patikslintame skunde nesutinka su išmokos pagal EKO priemonę (javai) apskaičiavimu.

Iš ginčijamo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo matyti, kad tinkamas plotas, už kurį mokama parama, yra 96,54 ha, o išmoka sudaro 22 420,75 Eur.

EKO taisyklių 48.1 papunktyje nustatyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už javus – 238 Eur už 1 ha. Taigi, remiantis šia EKO taisyklių nuostata, atsižvelgus į tinkamą plotą, už kurį mokama parama už javus pagal minėtą priemonę, išmoka sudarytų 22 976,52 Eur, t. y. ši suma didesnė, nei nurodyta ginčijamame sprendime.

Kadangi NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime nemotyvavo šios sumos, dėl kurios kilo ginčas, apskaičiavimo, atsakovės atstovė neatitikimų negalėjo paaiškini ir teismo posėdyje, sprendimo dalis, kurioje pareiškėjai apskaičiuota 22 420,75 Eur išmoka pagal EKO priemonę (javai), naikintina ir grąžintina atsakovei motyvuoti sprendime apskaičiuotą sumą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis).

Likusi sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti remiantis pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais.

Pareiškėjos reikalavimai įpareigoti atsakovę iš naujo apskaičiuoti paramos išmoką, kurios daliai pritaikytos sankcijos, arba sumažinti pritaikytas sankcijas yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, todėl konstatavus, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išskyrus jo dalį dėl EKO priemonės (javai) išmokos apskaičiavimo, išvestiniai reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Bylos dalį, kurioje pareiškėja žemės ūkio bendrovė „Artojai“ prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-172 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-273 dalį, nutraukti.

Pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. BR6-200 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje apskaičiuota 22 420,75 Eur išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai) ir perduoti atsakovei priimti naują motyvuotą sprendimą dėl šios dalies.

Likusią pareiškėjos patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė