- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- eA-149-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04331-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- "Oksvida"
- Trečiasis asmuo
- UAB Bildex, UAB Miežaičių projektai/ "Ūkis mums"
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos UAB "Oksvida"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oksvida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Oksvida“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Ūkis mums“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė ,,Miežaičių projektai“), uždaroji akcinė bendrovė ,,Bildex“) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Oksvida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 3R-346(AG-279/01-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas);
1.2. panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. BR6-190 (toliau – ir Agentūros sprendimas);
1.3. įpareigoti atsakovą pakartotinai įvertinti pareiškėjo 2016 m. birželio 3 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1003235011-1) (toliau – ir 2016 m. paraiška).
2. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, t. y. jis dviprasmiškas, netikslus, neaiškus, motyvai nepakankami, turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Agentūra ir Komisija, priimdamos sprendimus, vadovavosi teisės aiškinimu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintiems Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatams, įstatymo viršenybės principui bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Agentūra, pripažindama, kad jungtinės veiklos sutartis negali būti tinkamu žemės valdymo teisę įrodančiu dokumentu, nesivadovavo Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinės veiklos (partnerystės) institutą, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1V-7 patvirtintomis Žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre taisyklėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2015 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1553-143/2015. Pareiškėjas pabrėžė, jog Agentūra patvirtino, kad jis pateiktais dokumentais įrodė 2016 m. paraiškoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų dirbimo faktą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas, teigdamas, kad jungtinės veiklos sutartis yra tinkamas dokumentas valdymo teisei įrodyti, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351, kuriuose numatyta, kad žemės ūkio valda gali būti sukurta, be kita ko, jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu. Pažymėjo, jog šie nuostatai nedraudžia į valdą įregistruoti vieno iš partnerių nuomos pagrindu valdomus valstybinės žemės sklypus. Agentūrai pateiktos valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos pareiškėjo partnerio, 2016 m. paraiškos teikimo metu buvo galiojančios, jose nenumatytas draudimas nuomininkui tokius žemės sklypus įtraukti į valdą, be kita ko, jungtinės veiklos pagrindu arba reikalavimas nuomojamus valstybinės žemės sklypus įtraukiant į valdą jungtinės veiklos pagrindu privalomai gauti rašytinį nuomotojo sutikimą. Agentūra jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius nepagrįstai prilygino ir sutapatino nuomos ir subnuomos teisiniams santykiams, todėl nepagrįstai reikalavo pateikti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą leisti subnuomoti išnuomotus (2016 m. paraiškoje deklaruotus) valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjo įsitikinimu, įstatymai nediferencijuoja valstybinės ir privačios žemės nuomininkų jungtinės veiklos pagrindais įregistruoti nuomojamus sklypus valdoje. Jis teigė, kad atsakovas negalėjo remtis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Zarasų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. sausio 12 d. raštuose, Tarnybos 2017 m. rugsėjo 12 d. rašte išreikšta nuomone apie tai, ar Bendrovė teisėtai deklaravo jos partneriams išnuomotus valstybinės žemės sklypus, kadangi šie raštai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje, o minėtoms institucijoms nesuteikta teisė spręsti pasėlių deklaravimo, paramos ar išmokų mokėjimo teisėtumo klausimų (teisės viršenybės principo pažeidimas). Pareiškėjas pastebėjo, kad Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ taip pat nedraudžiama valstybinės žemės nuomininkams išnuomotą valstybinę žemę įtraukti į žemės ūkio valdą jungtinės veiklos pagrindu. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju žemės valdymo faktas nustatytinas atsižvelgiant į paramos skyrimo tikslus, taip pat į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009) priėmimo tikslus ir reguliavimo objektą, t. y. šio reglamento kontekste svarbu teisiškai netrukdomas žemės ūkio veiklos vykdymas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija ginčus dėl Agentūros priimamų sprendimų administruojant 2016 m. paraišką nagrinėjo 3 kartus. Pareiškėjo nuomone, Komisija, trečiąjį kartą netenkindama jo prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą (šiuo atveju – teismui ginčijamą Agentūros sprendimą), iš esmės revizavo ankstesnius savo sprendimus, nors tokia teisė jai nesuteikta. Neaišku, kuo vadovaujantis ir kokiais tikslais Komisija ginčijamame savo sprendime nurodė anksčiau nepasisakiusi dėl ginčo esmės, juolab kad Komisijai nesuteikta teisė parinkti, ar ginčą spręsti tik dėl administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, ar ginčą spręsti iš esmės. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos vertinimu, kad pateikta jungtinės veiklos sutartis nėra šalių tinkamai pasirašyta, ir manė, kad toks vertinimas neatitinka ankstesniuose sprendimuose Komisijos konstatuotų aplinkybių. Be to, tokia Komisijos išvada neatitinka Agentūros argumentų, t. y. Agentūra nebuvo nurodžiusi, kad pateikta jungtinės veiklos sutartis nepasirašyta ar pasirašyta netinkamai. Dėl Komisijos išvados apie teisės aktų nuostatų, draudžiančių be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartį įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui ar įkeisti kaip turtinį įnašą, pažeidimą pareiškėjas paaiškino, jog jungtinės veiklos partnerystės šalis – UAB „Miežaičių projektai“ iš valstybinės žemės nuomos sutarčių kylančių teisių ar pareigų veiklos partneriams neperdavė, bei pabrėžė, kad jungtinės veiklos (partnerystės) dalykas nėra nuomos teisiniai santykiai ar iš šių santykių kylančių teisių ir pareigų perleidimas. Komisija neįrodė apsimestinio sandorio (siekio subnuomoti partnerio nuomojamus valstybinės žemės sklypus) sudarymo fakto, o sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas teigė 2016 m. paraiškos vertinimo metu nustatęs šiuos pažeidimus: dvigubą deklaravimą (pažeidimo plotas – 0,01 ha), paramai netinkamus bl3 plotus (pažeidimo plotas – 0,74 ha), neįrodytą teisėtą žemės sklypų deklaravimą, o patikros vietoje metu – ir reikalavimo ganyklas ar pievas nušienauti arba visiškai nuganyti pirmą kartą iki liepos 1 d. (pažeidimo plotai – 0,32 ha, 1,45 ha ir 2,40 ha). Atsakovas buvo gavęs Tarnybos Zarasų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 42SD-2097-(14.42.7.), kuriuo informuojama, jog Bendrovė be teisėto pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje naudoja ir deklaruoja tiesioginėms išmokoms gauti valstybinės žemės plotus. Tarnyba 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SD-227-(7.22.E) informavo atsakovą apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 metais deklaravo ne valstybinės žemė sklypų nuomininkai. Remiantis šia informacija, pareiškėjas 2016 metais deklaravo valstybinius žemės plotus, kurie šių plotų savininko patikėtinio – Tarnybos valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomoti ne pareiškėjui, o UAB „Miežaičių projektai“ (iš viso – 52,65 ha). Tarnyba 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 42SD-2240-(14.42.137E) Agentūrai patvirtino, kad Agentūros 2017 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. BR6-8999 nurodytų pareiškėjo 2016 m. paraiškoje deklaruotų žemės sklypų valdytojas 2016 metais buvo UAB „Miežaičių projektai“. Šias aplinkybes patvirtino iš VĮ Registrų centro gauti duomenys. Nors pareiškėjas Agentūrai įrodė, kad deklaruotuose laukuose vykdė žemės ūkio veiklą, tačiau jis pateiktais dokumentais nepagrindė žemės valdymo teisės į dalį 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų. Atsakovo konstatuotas bendras pažeidimo plotas – 102,39 ha. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai pritaikytos poveikio priemonės.
7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateikta jungtinės veiklos sutartis nėra tinkamas žemės valdymo teisę įrodantis dokumentas, kadangi pareiškėjas deklaravo kitiems asmenims išnuomotus valstybinės žemės sklypus, neturėdamas valstybės patikėtinio leidimo (ar sutikimo) (Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, 2 p.). Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas, teikdamas 2016 m. paraišką, nurodė, kad deklaruojami žemės sklypai nuomojami iš privačių asmenų, tačiau paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad didžioji dalis sklypų nuomojami iš valstybės kito asmens – UAB „Miežaičių projektai“, vienas sklypas priklauso privatiems asmenims. Atsakovas skundo teiginius apie jo padarytus teisės normų pažeidimus laikė klaidinančiais, paaiškino priimant sprendimą vadovavęsis ne tik skunde nurodytais teisės aktais, bet ir kompetentingos institucijos – Tarnybos – pateikta informacija, taip pat viešuose registruose esančia informacija. Agentūros priimtas sprendimas yra teisėtas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. BR6-5795 atsakė pareiškėjui, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis gali būti tinkamas dokumentas, įrodant žemės valdymo teisę, tačiau kartu būtinas žemės savininko pritarimas subnuomai, jei jungtinės veiklos sutartis sudaryta ne su žemės savininku (Civilinio kodekso 6.490 str. 1 d., 6.553 str. 1 d.). Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų, nurodė, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis suteikia teisę sukurti valdą partnerystės pagrindu, įregistruoti valdos partnerį arba partnerius ir nustatyti jų turtinius bei neturtinius įnašus, bet neįrodo šių įnašų valdymo teisės.
8. Atsakovas sutinka su Komisijos sprendime padarytomis išvadomis. Manė, jog tai, kad Agentūros sprendime nenurodyta, jog pateikta jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti, nes tinkamai nepasirašyta, nekeičia fakto, jog valstybinė žemės buvo deklaruota neteisingai, t. y. nebuvo gautas Tarnybos leidimas teisėtam žemės valdymui. Atsakovo vertinimu, Komisijos sprendime pasisakyta dėl esminių situacijai aplinkybių ir nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Oksvida“ skundą.
10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013) bei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, taip pat Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas) ir priėjo prie išvados, kad paramos mokėjimo pareiškėjui pagrindas yra teisėtai valdomų žemės ūkio naudmenų deklaravimas paraiškoje ir patvirtinimas, kad šis plotas yra tinkamas paramai gauti, t. y. pareiškėjas savo vardu gali deklaruoti tik tuos plotus, kurie yra jo valdoje (jie valdomi / naudojami esant teisėtam pagrindui).
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 3 d. pateiktoje paraiškoje deklaravo 102,44 ha (51 lauką) daugiamečių ganyklų pievų. Tarnybos Zarasų skyrius 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 42SD-2097-(14.42.7.) informavo Agentūrą, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje naudoja, deklaruoja tiesioginėms išmokoms gauti valstybinės žemės plotus. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-9720 pareikalavo pareiškėjo per 20 darbo dienų pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę ir žemės dirbimo faktą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d. pateikė Agentūrai jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarytą 2016 m. sausio 22 d. tarp UAB ,,Miežaičių projektai“ ir UAB ,,Bildex“, paslaugų teikimo sutartį, darbų priėmimo-perdavimo akto ir PVM sąskaitų faktūrų kopijas, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su žemės sklypų planais. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. papildomai pateikė Agentūrai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su žemės sklypų planais. Tarnyba 2017 m. sausio 12 d. bei 2017 m. rugsėjo 12 d. raštais, atsakydama į Agentūros paklausimus, pateikė duomenis, jog Bendrovės paraiškoje deklaruoti sklypai pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis buvo išnuomoti UAB ,,Miežaičių projektai“; aplinkybė, kad Bendrovė deklaravo kitiems asmenims išnuomotus sklypus, nereiškia, jog ji, neturėdama valstybės patikėtinio leidimo (sutikimo), gali būti laikoma teisėta sklypų naudotoja.
12. Ginčijamame Agentūros 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. BR6-190 įvardyti konkretūs paraiškėjo deklaruotų žemės sklypų plotai, kurių valdymo teisės jis neįrodė (nepagrindė dokumentais). Agentūra nustatė, kad vienas sklypas, t. y. kontrolinio žemės sklypo (KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (deklaruotas plotas – 3,97 ha) pagal įbraižymą atitinka sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso V. P. ir R. P. bei N. P.. Šio sklypo nuomos sutartis su V. K. įregistruota 2014 m. birželio 17 d. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teikė Agentūrai dokumentus, įrodančius, kad minėtą sklypą valdė teisėtai, t. y. būtų sudariusi subnuomos sutartį su V. K., todėl teismas pripažino pagrįsta Komisijos išvadą, jog pareiškėjas neįrodė Agentūrai šio sklypo teisėto valdymo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad likusį plotą (100,39 ha) Agentūra laiko neteisingai deklaruotu, nes jis pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas UAB ,,Miežaičių projektai“, o pareiškėjo pateikta jungtinės veiklos sutartis su šia bendrove neįrodo, kad pareiškėjas yra teisėtas šių sklypų valdytojas / naudotojas. Iš 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp UAB ,,Miežaičių projektai“ (pirmoji šalis) ir UAB ,,Bildex“ (antroji šalis). Sutartimi šalys įsipareigojo nesukūrusios naujo juridinio asmens bendrai veiklai apjungti nuosavybės teise valdomas, nuomojamas, subnuomojamas, panaudos teisiniais santykiais naudojamas žemės ūkio valdas, techniką, specialistų žinias ir kitus resursus, siekdamos užsiimti žemės ūkio veikla ir gauti išmokas (1.1 p.). UAB ,,Miežaičių projektai“ į bendrą veiklos projektą įneša žemės ūkio paskirties sklypus (sklypų numeriai pateikiami Priede Nr. 1 prie sutarties), o partnerio UAB ,,Bildex“ įnašu pripažįstamos jo patiriamos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla, bei gautos / suteiktos paslaugos, susijusios su projekto įgyvendinimu (2.3.1, 2.3.2 p.). Šalys susitarė, jog valdytoju lieka UAB ,,Miežaičių projektai“, o jungtinės veiklos administratoriumi skiriamas UAB ,,Bildex“, kuri turi užtikrinti žemės plotų tvarkymą ir jų deklaravimą savo lėšomis bei rizika (5.2 p.). Ši sutartis patvirtinta UAB ,,Miežaičių projektai“ ir UAB ,,Bildex“ atstovų parašais ir spaudais, o sutarties Priedas Nr. 1, kuriame pateiktas bendrai jungtinei veiklai UAB ,,Miežaičių projektai“ įnešamų žemės sklypų sąrašas, patvirtintas UAB ,,Bildex“ ir UAB ,,Oksvida“ atstovų parašais ir spaudais. Pareiškėjas teismui prieš pat posėdį pateikė Priedą Nr. 3 prie 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (pasirašytas 2016 m. balandžio 30 d.), kurio 1 punktu šalys susitarė, kad veikloje 2016 m. dalyvaus ir partnerio kolegiali įmonė – UAB ,,Oksvida“. Susitarimo 2 punktu šalys patvirtino, kad visos sutartyje numatytos teisės ir pareigos, aptartos 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje, lieka galioti visa apimtimi, tačiau su išlyga, jog 2016 metais partnerio (UAB ,,Bildex“) teises ir pareigas solidariai dalinasi dvi bendrovės – UAB ,,Bildex“ ir UAB ,,Oksvida“. Atsakovo atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad net tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis būtų buvusi įvertinta kaip tinkama pagrįsti valdymo teisę, Agentūra nebūtų galėjusi to padaryti, nes minėtas Priedas Nr. 3 nebuvo pateiktas anksčiau.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo ginčo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalimi, nes sutartis sudaryta tarp valstybinės žemės nuomotojos UAB ,,Miežaičių projektai“ ir UAB ,,Bildex“, kuriai sutartimi nustatyta plotų dirbimo ir deklaravimo pareiga. Nors sutarties Priedą Nr. 1 pasirašė UAB ,,Bildex“ atstovas ir UAB ,,Oksvida“ atstovas (pastebėta, kad tai tas pats asmuo – V. K.), iš šio priedo nėra aišku, kokie teisiniai santykiai sieja pareiškėją ir UAB ,,Miežaičių projektai“. Be to, šia sutartimi pareiškėjui nebuvo suteikti įgaliojimai deklaruoti Priede Nr. 1 nurodytus plotus.
15. Teismas, nesutikdamas su skundo argumentu, kad valstybinės žemės savininko sutikimas nėra reikalingas siekiant įregistruoti vieno iš partnerių nuomos pagrindu valdomus valstybinės žemės sklypus į žemės ūkio valdą, pirmiausiai atkreipė dėmesį į viešojoje teisėje galiojantį principą, jog yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Teismas akcentavo Civilinio kodekso (6.553 str. 1, 3 d., 6.490 str., 6.491 str. 1, 2 d.) ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (18 p.), nuostatas, susijusias su tuo, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, išanalizavo Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėjo prie išvados, kad teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartį įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui ar įkeisti kaip turtinį įnašą. Šiuo konkrečiu atveju tokio sutikimo nėra, priešingai, byloje yra Tarnybos pateikti raštai, patvirtinantys, kad pareiškėjas deklaravo žemės sklypus neturėdamas atitinkamo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių, jog jis teisėtai valdė deklaruotą plotą, pritartina Agentūros padarytai išvadai, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl parama už šiuos laukus jam negalėjo būti skiriama.
16. Teismas pastebėjo, kad Agentūra ginčijamu sprendimu nutarė neskirti pareiškėjui paramos pagal 2016 m. paraišką būtent dėl to, kad jis nepateikė žemės valdymą patvirtinančių dokumentų. Agentūra nustatė, kad 2016 m. paraiškos faktinis, tinkamas paramai plotas – 0,05 ha, o pažeidimo plotas – 102,39 ha. Kadangi deklaruotas ir nustatytas faktinis plotas skiriasi daugiau nei 50 proc., pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija pagal Taisyklių 81 punktą ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 19 straipsnį, 19 straipsnio a punktą ir 28 straipsnį.
17. Teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad byloje patvirtinta atsakovo konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas nepagrindė deklaruotų valstybinės žemės sklypų teisėto valdymo, todėl poveikio priemonės jam pritaikytos pagrįstai. Iš Agentūros sprendimo turinio matyti, kad sprendime išvardytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaudamasi priėmė sprendimą, nurodytos nustatytos aplinkybės, be to, teisės normos yra konkrečiai susietos su nustatytais pažeidimais. Taigi, Agentūra sprendime konkrečiai įvardijo pareiškėjo padarytų pažeidimų sudėtį, šis sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Komisija pagrįstai nepanaikino tokio Agentūros sprendimo.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Oksvida“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.
19. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nebuvo 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalimi, ir pažymi, kad nė viena iš sutarties šalių niekada nėra nurodžiusi, jog pareiškėjas nebuvo sutarties šalimi, UAB „Miežaičių projektai“ visada palaikė pareiškėjo argumentus. Ginčo sutartį sudarė trys juridiniai asmenys (juridinių asmenų grupė), tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas atliko sutartimi prisiimtas pareigas. Pareiškėjo nuomone, teismas, Komisija ir atsakovas pareiškėją nepagrįstai traktuoja kaip savarankiškai veiklą vykdantį juridinį asmenį, o ne kaip juridinių asmenų grupės dalyvį, kadangi pareiškėjas veikė ne išimtinai savo interesais, paramos lėšas būtų gavę ir kiti ginčo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai. Pažymi, kad ūkininku Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 prasme yra laikomas ne tik pavienis juridinis asmuo, bet ir juridinių asmenų grupė.
20. Pareiškėjas mano, kad teismas plečiamai aiškino teisės aktų nuostatas, pripažindamas, kad išsinuomoto daikto subnuoma, panauda ar įnašas į jungtinę veiklą gali būti laikomi teisėtais tik esant savininko sutikimui. Teigia, kad valstybės įstaigų poziciją dėl būtino savininko sutikimo norint sudaryti jungtinės veiklos sutartį paneigia teismų sprendimai, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-380-613/2018.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ilgalaikės sankcijos už neteisingą plotų deklaravimą taikymo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nepatvirtina pareiškėjo valdymo teisės į nurodytus 2016 m. paraiškoje deklaruotus žemės sklypus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, o Agentūra, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo mastą (tinkamas paramai plotas – 0,05 ha, o pažeidimo plotas – 102,39 ha), pagrįstai taikė pareiškėjui ilgalaikę sankciją. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis nebuvo ginčo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalis bei kad tokia sutartis nepatvirtina jo valdymo teisės į deklaruotus žemės sklypus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
26. 2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką nustato Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Šiose Taisyklėse įtvirtinti atvejai, kai pareiškėjas privalo pateikti Agentūrai žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Be kita ko, Taisyklių 78 punkte nurodyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad jeigu prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla, ir / arba nepateikiami žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai, laikoma, kad buvo deklaruojami didesni naudmenų plotai nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai (7.13.4 p.), t. y. konstatuojamas neteisingo deklaravimo faktas (4.20 p.).
27. Nagrinėjamu atveju Agentūra buvo informuota Tarnybos Zarasų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 42SD-2097-(14.42.7.) (II t., b. l. 28) apie tai, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje naudoja ir deklaruoja tiesioginėms išmokoms gauti valstybinės žemės plotus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu, Agentūra 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-9720 (Komisijos byla, II t., b. l. 68–69) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu bei žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas įrodė žemės dirbimo faktą.
28. Atsakovas, remdamasis jam pateiktais dokumentais, ginčijamame 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. BR6-190 (I t., b. l. 50–62), be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas neįvykdė vieno iš Taisyklių 78 punkte nurodytų reikalavimų – pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, kadangi pateikta 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis sudaryta neturint valstybės patikėtinio leidimo (ar sutikimo); kitaip tariant, pareiškėjas neteisingai deklaravo valstybinius žemės plotus, ir, atsižvelgiant į konstatuoto pažeidimo mastą, jam išmokos nemokamos ir skiriama ilgalaikė sankcija. Komisija ginčijamame 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. 3R-346(AG-279/01-2017) sutiko su atsakovo sprendimu neskirti pareiškėjui paramos ir taikyti jam ilgalaikę sankciją, priėjusi prie išvadų, kad, pirma, pareiškėjas nebuvo ginčo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalimi; antra, buvo pažeistas imperatyvus draudimas be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartį įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui ar įkeisti kaip turtinį įnašą.
29. Pareiškėjas žemės valdymo teisę Agentūrai įrodinėjo remdamasis pateikta 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, kartu su kuria pateiktas sutarties Priedas Nr. 1 (Komisijos byla, II t., b. l. 71–78). Ginčo sutartyje nurodoma, kad ji sudaroma tarp UAB „Miežaičių projektai“ ir UAB „Bildex“, ši sutartis pasirašyta UAB „Miežaičių projektai“ ir UAB „Bildex“ atstovų. Sutarties Priedas Nr. 1 dėl neaiškių priežasčių pasirašytas UAB „Bildex“ ir pareiškėjo UAB „Oksvida“ atstovų (to paties asmens), tačiau, nors priede skirta vieta pasirašyti UAB „Mažaičių projektai“ atstovui, šis asmuo Priede Nr. 1 nepasirašė. Ginčo sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Miežaičių projektai“ į jungtinės veiklos projektą įneša turtą – žemės ūkio paskirties sklypus, kurie naudotini bendrai veiklai ir kurie bendrovei perduoti valdyti ilgalaikės nuomos sutarčių pagrindais; Bendrai jungtinei veiklai perduotinų sklypų unikalūs numeriai ir naudmenos pateikiami Priede Nr. 1 prie šios Sutarties (2.3.1. p.); UAB „Bildex“ turi kasmet savo vardu deklaruoti visus jungtinės veiklos vykdymui skirtus dirbamus / dirbtinus žemės ūkio naudmenų plotus ir užtikrinti, kad deklaracijos būtų pateiktos teisingos ir nustatytais terminais (5.5.1 p.); visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai įsigalioja ir tampa neatskiriamais nuo šios sutarties, kai juos savo parašais bei Šalių antspaudais patvirtina įgalinti abiejų Šalių atstovai (9.2 p.). Nors šios aplinkybės nesudaro pagrindo pritarti Komisijos išvadai, kad 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nebuvo tinkamai pasirašyta (sutartis pasirašyta ją sudariusių asmenų, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 1.76 str. 1 d.), tačiau, vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis, Priedas Nr. 1 nebuvo įsigaliojęs, o Komisija teisingai nurodė, kad šia sutartimi pareiškėjui nebuvo suteikti įgaliojimai deklaruoti Priede Nr. 1 nurodytus plotus.
30. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 16 d. (t. y. teismo posėdžio dieną) teismui pateikė ginčo sutarties Priedą Nr. 3 (III t., b. l. 30), kuriame iš esmės susitariama, jog kartu su UAB „Bildex“ bendroje jungtinėje veikloje 2016 metais dalyvaus ir jos kolegiali įmonė – pareiškėjas UAB „Oksvida“; 2016 metais UAB „Bildex“ teises ir pareigas solidariai dalinasi UAB „Bildex“ ir UAB „Oksvida“, veikdami bendrai. Priedas Nr. 3 pasirašytas visų trijų bendrovių – UAB „Miežaičių projektai“, UAB „Bildex“ ir UAB „Oksvida“ – atstovų. Pareiškėjas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Priedas Nr. 3 buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme, t. y. jis nebuvo pateiktas Agentūrai ir Komisijai priimant ginčijamus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos minėtą Priedą Nr. 3, atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, kad pateiktas naujas dokumentas nekeičia jo sprendimo, tačiau plačiau dėl jo reikšmės kilusiam ginčui nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Priedas Nr. 3 buvo sudarytas 2016 m. gegužės 30 d., pareiškėjo buvo prašoma pateikti jo žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjas nenurodė objektyvių kliūčių šį dokumentą pateikti minėtoms institucijoms, toks dokumentas nepaneigia atsakovo ir Komisijos padarytų išvadų teisingumo, t. y. Komisija, konstatuodama, kad pareiškėjas nepateikė jo teisę deklaruoti UAB „Miežaičių projektai“ į jungtinę veiklą įneštus žemės sklypus patvirtinančių dokumentų, padarė teisėtą ir Komisijos byloje esančius duomenis atitinkančią išvadą.
31. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad nors teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas patvirtinti savo valdymo teisę į 2016 m. paraiškoje nurodytus valstybinės žemės plotus, negalėjo remtis jungtinės veiklos sutartimi, tokia išvada sietina ne su aplinkybe, kad UAB „Miežaičių projektai“ nurodytus žemės sklypus į jungtinę veiklą įnešė be rašytinio Tarnybos sutikimo, o su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintu draudimu valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
32. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog jis, UAB „Miežaičių projektai“ ir UAB „Bildex“ veiklą vykdė kaip juridinių asmenų grupė, jis veiklą vykdė ir kitų jungtinės veiklos dalyvių interesais, atmestini, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šias aplinkybes būtų nurodęs atsakovui priimant sprendimą dėl paramos skyrimo pagal 2016 m. paraišką bei pateikęs tai pagrindžiančius įrodymus (be kita ko, byloje nėra konkrečių duomenų apie UAB „Bildex“ ir, kaip įvardijama ginčo sutarties Priede Nr. 3, jos kolegialios įmonės UAB „Oksvida“ teisinius santykius, veiklos funkcijų pasiskirstymą, taip pat ginčo sutartyje UAB „Bildex“ nustatytų pareigų pasiskirstymą). Akcentuotina, kad administracinės bylos dalykas nėra UAB „Miežaičių projektai“ sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių ar 2016 m. sausio 22 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties teisėtumas, todėl aplinkybė, kad šios sutartys nebuvo panaikintos, nekeičia teisėjų kolegijos priimto galutinio sprendimo.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oksvida“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.