Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja J. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, apeliantas) 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. BR6-(11.2.6)-1948 ,,Dėl mokėtinos išmokų sumos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad Agentūra 2014 m. kovo 3 d. sprendime Nr. BR6-(11.2.6)-1948 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės dalį už 2010 m. balandžio 26 d. paraiškoje, reg. Nr. 10-1005485231-A1-1 (toliau – ir Paraiška), deklaruotą 42,29 ha žemės sklypą 2010 m. rugpjūčio 13 d. nustatė pažeidimą. Padaryta išvada, kad ji neturėjo žemės valdymo teisės į šį sklypą. Įvertinus, kad kitas susijęs pareiškėjas įrodė žemės valdymo teisę pažeidimo nustatymo dieną, jai buvo paskirta pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenas priklausomai nuo įvykdytų įsipareigojimų ploto, t. y. ne už deklaruotą 42,29 ha plotą, bet už 32,29 ha žemės plotą. Atsakovas pritaikė sankcijas dėl neteisingo dirbamų žemės plotų deklaravimo 2010 m. ir priklausiusią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus – 14 407,78 Lt, sumažino iki 11 000,80 Lt. Pareiškėja tvirtino, kad Agentūra nesivadovavo įsiteisėjusiais, prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais. Atsakovas, pakartotinai priimdamas naują sprendimą, akivaizdžiai piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir grubiai pažeidė jos teises. Dėl Agentūros veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, kad dėl tos pačios Paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones Nr. 10-1005485231-A1-1 Agentūra priėmė penktą neteisėtą sprendimą. Teismų sprendimais yra išspręsti visi klausimai dėl Paraiškos už deklaruotus žemės plotus, todėl vien dėl to Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Agentūra, nepaisydama, kad neturi jokių kitų, iki šiol teismų neištirtų įrodymų, primygtinai laikosi pozicijos, jog buvo įvykdytas pažeidimas – esant jos kaltei tas pats 10 ha žemės plotas buvo deklaruotas du kartus – jos ir kito pareiškėjo. Agentūra Sprendime nurodė tas pačias aplinkybes, kurias patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2831/2012 ir 2014 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-103/2014. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje išaiškino, kad kitas Agentūros nurodytas asmuo, deklaravęs tą patį žemės sklypą, paraišką pateikė 2010 m. birželio 12 d. ir prie jos pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad tą patį 10,02 ha žemės sklypą nuomoja nuo 2010 m. birželio 5 d. Teismo įsitikinimu, tokie duomenys, kai nėra pateikti duomenys apie žemės sklypo savininkų susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra pateiktas išnuomotos žemės sklypo perdavimo nuomininkui aktas su žemės planu, yra akivaizdžiai nepakankami daryti išvadas apie kurio nors asmens dvigubai deklaruotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog nesant duomenų, kada ir kokia žemės sklypo dalis buvo perduota pagal nuomos sutartį kitam asmeniui, kuris taip pat deklaravo tą patį 10 ha žemės plotą, Agentūros argumentai dėl jai visų 10 ha neteisingo deklaravimo negali būti laikomi pagrįstais. Šios teismo išvados ir įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę. Teismas išaiškino, kad sprendimo panaikinimas suponuoja atsakovui pareigą užbaigti administracinę procedūrą, laikantis teismo sprendimų nurodymų – skirti pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenas priklausomai nuo pareiškėjos įvykdytų įsipareigojimų ploto. Tvirtino, kad pagal Paraišką visiškai įvykdė įsipareigojimus 42,29 ha deklaruotam žemės plotui. Pareiškėja pažymėjo, jog Paraiškos padavimo metu nebuvo privalomo reikalavimo sudarytas žemės nuomos ar panaudos sutartis įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras). Kadangi Agentūrai buvo pateikti žemės dirbimą bei valdymą patvirtinantys dokumentai, ji įrodė žemės valdymo faktą iki 2010 m. pabaigos. Atsakovas nenurodė motyvų, kodėl jos žemės nuomos sutartis nepatvirtina žemės valdymo fakto. Sprendime daromos nuorodos į teisės aktus, tačiau nenurodoma konkreti teisės norma. Visi Agentūros sprendimai, kuriuose buvo konstatuojama, kad ji neįrodė žemės valdymo fakto, buvo panaikinti. Teismai konstatavo, kad 2010 m. nebuvo pasirašyta jokių sutarčių dėl žemės sklypo dalies perdavimo kitam pareiškėjui pagal nuomos sutartį. Ji, 2010 m. rugpjūčio 22 d. pateikdama atsakymą, nurodė, kad valdo žemės sklypą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, žemės sklypas nebuvo matuojamas. Teisminiai ginčai tęsiasi 4 metus tik dėl Agentūros kaltės. Jai buvo apribota galimybė paneigti savo kaltę. Ji nebuvo informuota apie kitą pareiškėją, deklaravusį tą patį žemės plotą. Negalėjo tinkamai ir laiku pasirengti, kad paneigtų sprendimo argumentus, ir nuo pat pradžių įrodyti tiesą. Nagrinėjant bylas teismuose buvo išsiaiškina, jog atsakovas pripažino jos žemės dirbimo faktą ginčo plote. Jai įrodžius žemės dirbimo faktą, kitas pareiškėjas, šio fakto neįrodęs, negalėjo gauti išmokų. Agentūros 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. BR6-1670464, kuriame konstatuota, kad ji neįrodė žemės valdymo fakto, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas. Pareiškėjos nuomone, Agentūros piktybinis neveikimas laikytinas piktnaudžiavimu valdžios galiomis, o pakartotiniai vienas paskui kitą priimami neteisėti analogiški sprendimai, kuriais jai pritaikomos neteisėtos sankcijos – biurokratizmu. Tokiu elgesiu diskredituojama teisinė sistema, o tai reiškia jos pasitikėjimo valstybės institucijomis sumažėjimą bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Agentūros nesilaikymas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, ilgas delsimas atlikti teisės aktų priskirtas funkcijas privertė ją kreiptis į teismą, todėl buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Nemanė, kad yra prisidėjusi prie Agentūros neveikimo ar kitaip kliudžiusi vykdyti teisės aktų įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Valdžios institucija nevykdo savo tiesioginės pareigos tinkamai ir teisingai tarnauti žmonėms. Toks Agentūros elgesys suponuoja teisinį netikrumą, įgytų teisių neapibrėžtumą ir paneigia asmens teisėtus lūkesčius, pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Pabrėžė, jog teisės aktai nesuteikia Agentūrai teisės paraišką administruoti pakartotinai ir pakartotinai taikyti sankcijas, priešingai – reglamentuojamas pirminis ir vienkartinis paraiškų administravimas. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Kadangi Agentūra jai už Paraišką taiko sankciją penktą kartą, Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų Agentūros veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti ši valstybės institucija. Nėra atgavusi jai priklausančios apie 15 000 Lt išmokos. Dėl neteisėtų Agentūros veiksmų turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Nuo ketverius metus besitęsiančių neteisėtų atsakovo veiksmų pablogėjo jos sveikata: sutriko širdies darbas, pablogėjo kraujotaka, padidėjo kraujospūdis, dėl negautų lėšų negalėjo visa apimtimi vykdyti ūkinės veiklos. Ji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nepasitikėjimu, pažeminimu. Neturtinę žalą pareiškėja vertino 10 000 Lt. Ji taip pat prašė priteisti iš atsakovo 400 Lt, sumokėtų advokatui už skundo parengimą.