- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-162-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5863-1037/2019 pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. D., „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. S. su skundu kreipėsi į antstolį V. D. prašydama atšaukti varžytynes ir neskelbti naujų turto varžytynių, kadangi netinkamai įkainotas iš varžytynių parduodamas turtas. Be to, kaip nurodė skolininkė, turto pardavinėti iš varžytynių negalima, nes Vilniaus apygardos teisme nebaigta nagrinėti byla dėl kreditoriaus veiksmų.
2. Antstolis V. D. 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. 036-3061 atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė ir turtas įvertintas 76500 Eur. Areštuotas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, todėl 2018 m. balandžio 13 d. buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo bei šis nekilnojamasis turtas įvertintas 57 000 Eur verte, tačiau pirmosiose ir antrosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2018 m. lapkričio 19 d. priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. sausio 25 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo bei minėtas turtas įvertintas 42 000 Eur verte. Skolininkė per įstatymų nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto vertės nepateikė. Pasak antstolio, nepavykus parduoti turto net 4 varžytynėse, skelbiant naujas varžytynes buvo būtina sumažinti turto vertę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad įkeisto turto priverstinis pardavimas vyksta nuo 2015 metų, skolininkė nepateikė motyvuoto prieštaravimo dėl antstolio atlikto turto įkainojimo. Be to, skolininkė turi galimybes pats ieškoti turto pirkėjų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų atmetė.
5. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolis V. D. nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK) normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą bei šio turto pardavimą iš varžytynių, t. y. areštuoto turto vertę nustatė pagal turto vertintojo atliktą turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (ekspertizę), parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina atitinkamai sudarė aštuoniasdešimt ir šešiasdešimt procentų nustatytos turto vertės. Neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą buvo tęsiamas, o turtas perkainotas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, apskaičiavimų, kokia, jos nuomone, šiuo metu yra reali areštuoto turto rinkos vertė. Teismas pažymėjo, kad skolininkė ar jos atstovė galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl turto vertės nesudarė pagrindo išvadai, kad turtas įkainotas netinkamai. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad antstolio nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina nėra neproporcinga to turto rinkos vertei ir skolininkės nuosavybės teisės nepažeidžia.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalimi, skolininkė, manydama, kad turtas gali būti parduotas už didesnę nei antstolio nustatytą kainą, gali pati surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, ir tokiu būdu užbaigti vykdymo procesą.
7. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo atšaukti varžytynes, nes Vilniaus apygardos teisme nėra baigta nagrinėti civilinė byla dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kita nagrinėjama civilinė byla nėra tas atvejis, kuriam esant vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta ir atšauktos turinčios vykti varžytynės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, įpareigojant antstolį sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų V. S. ir V. K. apeliacinius skundus ir įpareigoti antstolį V. D. grąžinti 2656,20 Eur pinigų sumą pagal antstolio V. D. 2018 m. kovo 27 d. patvarkymą pareiškėjos V. S. naudai arba kreditoriaus (išieškotojo) „Swedbank“, AB, naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas formaliai įvertino antstolio sustabdymo pagrindus, nes antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams.
8.2. Apeliantė įsitikinusi, kad jai yra daromi nuolatiniai nuostoliai. Teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kiek ir kada apeliantė atsiskaitė bankui, antstoliui, kiek dar liko ir kokios galimybės likviduoti skolą.
8.3. Teismas visiškai ignoravo tai, kad pareiškėjos V. S. atstovė I. R. pati surado pirkėją neįkeistam, bet areštuotam V. S. turtui (duomenys neskelbtini), su pirkėju buvo sutarusi minėtą objektą parduoti už 60000 Eur, tačiau antstolis, tarpininkaudamas tam pačiam pirkėjui šį objektą pardavė tik už 40000 Eur, sau išsimokėdamas 2656,20 Eur. Apeliantė nesutinka su 2018 m. kovo 27 d. antstolio atliktu išieškotų lėšų paskirstymu vykdant vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir mano, kad skola auginama ne tik antstolio neveikimu, bet ir palūkanų skaičiavimu. Apeliantės nuomone, antstolis V. D. šioje vykdomojoje byloje neteisingai apskaičiuoja vykdymo išlaidas ir sau atlygį už darbą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė kelia pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus klausimus, peržengia bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje ribas ir bando įtikinti apeliacinės instancijos teismą bylą nagrinėti visiškai nauju pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių dėl 74 169,29 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojo „Swedbank“, AB, naudai. Skolininkės turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra įkeistas pagal hipotekos taisykles (v. b. l. 4–6). 2017 m. balandžio 25 d. turto pateikta skolininkės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaita (ekspertizė), iš kurios matyti, kad skolininkei priklausantis turtas – 0,5 ha ploto žemės sklypas, pakelės motelis ir kiemo statiniai įvertinti 76 500 Eur (v. b. l. 76–167). 2018 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos pirmosios nurodyto turto varžytynės (v. b. l. 209). 2018 m. vasario 23 d. antstolio patvarkymu Nr. B-22 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis, ir paskelbtos antrosios varžytynės (v. b. l. 216, 229). 2018 m. balandžio 12 d. antstolio patvarkymu Nr. B-40 antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes taip pat nedalyvavo nė vienas dalyvis (v. b. l. 237). Antstolis teikė išieškotojui „Swedbank“, AB, siūlymus dėl varžytynėse neparduoto turto perėmimo, tačiau išieškotojas atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 217, 236). 2018 m. balandžio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 036-1664 dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo ir motyvuodamas tuo, kad areštuotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), neparduotas iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, ir turtas neatitinka realios rinkos vertės, įvertino turtą 57 000 Eur verte (v. b. l. 238). Areštuoto turto vėl nepardavus nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, išieškotojui atsisakius perimti iš varžytynių neparduotą nekilnojamąjį turtą ir pateikus pasiūlymą toliau tęsti skolos išieškojimą iš skolininkės, 2019 m. sausio 25 d. antstolio patvarkymu Nr. 036-284 nekilnojamojo turto įvertinimas buvo pakeistas dar kartą ir parduodamo iš varžytynių turto vertė sumažinta iki 42000 Eur (v. b. l. 265-266, 272, 273, 275, 296, 297, 303, 304, 313, 315, 316). 2019 m. vasario 26 d. paskelbtos pirmosios turto varžytynės, kurios neįvyko (v. b. l. 323, 331). Išieškotojui atsisakius perimti iš varžytynių neparduotą nekilnojamąjį turtą, 2019 m. rugsėjo 16 d. paskelbtos antrosios turto varžytynės, kurios, E-varžytynių sistemos duomenimis, neįvyko (v. b. l. 332, 345).
Dėl areštuoto turto įkainojimo ir jo pardavimo varžytynėse
15. Pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindė esminiu argumentu, jog turtas įkainotas per maža kaina. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pripažino, kad antstolis V. D. nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą bei šio turto pardavimą iš varžytynių.
16. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
19. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė prieštaravimų dėl turto vertės CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka nėra pareiškusi. Nutarties 14 punkte detaliai išdėstyta skelbtų ir neįvykusių skolininkės turto varžytynių eiga bei neatsirandant šio turto pirkėjui nurodytas pardavinėjamo turto vertės mažėjimas. Nė dėl vienos iš antstolio nustatytos turto vertės skolininkė jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl turto vertės įkainojimo antstoliui nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas šiais aspektais skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, su jomis visiškai sutinka ir atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo iš esmės nėra grindžiamas argumentais dėl netinkamo areštuoto turto įkainojimo, todėl mano, kad nėra tikslinga plačiau dėl to pasisakyti.
Dėl naujų reikalavimų atskirajame skunde kėlimo
20. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kiek yra atsiskaityta su banku, antstoliu ir kokios skolininkės galimybės likviduoti skolą. Apeliantė nesutinka su 2018 m. kovo 27 d. antstolio atliktu išieškotų lėšų paskirstymu vykdant vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir mano, kad skola auginama ne tik antstolio neveikimu, bet ir palūkanų skaičiavimu, todėl apeliantė atskiruoju skundu prašo įpareigoti antstolį V. D. grąžinti 2656,20 Eur pinigų sumą pareiškėjos V. S. naudai arba kreditoriaus (išieškotojo) „Swedbank“, AB, naudai. Be to, apeliantės nuomone, antstolis šioje vykdomojoje byloje neteisingai apskaičiuoja vykdymo išlaidas ir sau atlygį už darbą.
21. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta (CPK 338 straipsnis). Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai. Taigi, CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinėje instancijoje nevertinamos tos aplinkybės, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Esant šioms aplinkybėms, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja teismo nutarties teisėtumo. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, pareiškėja skunde negali kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, kurių nevertino antstolis ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo
23. Atskiruoju skundu apeliantė prašo įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų V. S. ir V. K. apeliacinius skundus ginčijant jiems banko vienašališką kredito sutarties nutraukimą.
24. Lietuvos teismų sistemos LITEKO ir šios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos V. S. įgaliota atstovė I. R. 2019 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti antstolio V. D. kontoros vykdomas elektronines varžytynes. Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė pareiškimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių terminą trūkumams pašalinti iki 2019 m. lapkričio 4 d. ir pateikti rašytinius įrodymus, kad I. R. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kad ji atstovauja savo artimam giminaičiui, bei nurodyti, kokio turto varžytynes prašoma stabdyti, taip pat nurodyti varžytynių duomenis. Telšių apylinkės teisme gautas pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 5 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui V. D. vykdomojoje byloje priimti procesinį sprendimą priverstinai pardavinėti iš varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas jų apeliacinis skundas. Taip pat prašė vykdomojoje byloje atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai 2 656, 20 Eur pagal antstolio 2018 m. kovo 27 d. priimtą patvarkymą.
25. Pareiškėjai keliant naujus reikalavimus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir jų taikymą siejant su kitoje byloje nagrinėjamu ginču, teismas sprendė, kad ji trūkumų, nurodytų Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartyje, nepašalino, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi jos pateiktą 2019 m. spalio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą, o 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktą skundą atsisakė priimti kaip nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė šią Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį būtų skundusi apeliacine tvarka.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų aplinkybių pareiškėja nenurodė, atskirojo skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik bendro pobūdžio argumentais. Pažymėtina, kad nei CPK 626 straipsnis, reglamentuojantis privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, nei CPK 627 straipsnis, reglamentuojantis antstolio teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, nenumato galimybės antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą iki įsiteisės civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas. Be to pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas bendrąja CPK nustatyta tvarka, todėl už aptarto prašymo pateikimą mokėtinas žyminis mokestis, kurio apeliantė nėra apmokėjusi (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašymas dėl išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo nepagrįstas.
27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.