Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2098-619/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
2S-2098-619/2011
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00330-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
H. V.
Suinteresuotas asmuo
R. B., Širvintų rajono II notarų biurui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2098-619/2011Proceso Nr. 2-44-3-00330-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 34.3, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės H. V. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims R. B., Širvintų rajono II notarų biurui ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja H. V. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą mirusio tėvo H. B. palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad ji yra pirmos eilės tėvo turto paveldėtoja. Tėvas mirė 2011 m. sausio 8 d. Pareiškėjos nuomone, kad terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra nepatyrusi ir nežino įstatymų, be to, buvo laikinai išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį. Be to, ji sirgo ir negalėjo judėti, todėl negalėjo nuvykti pas notarą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. nesutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas įstatymo praleistas terminas. Ji nurodo, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kurios lėmė tai, kad ji nepriėmė tėvo palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir kurios galėtų būti laikomos svarbiomis. Pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis R. B. vertina kaip nesvarbias ir apskritai abejoja jų tikrumu arba vertina kaip melagingas. Tai, kad pareiškėja yra nepatyrusi ir nežino įstatymu, anot R. B., negali būti laikoma svarbia priežastimi, nes ir kiti įpėdiniai neturi teisinių žinių. Aplinkybė, kad pareiškėja buvo išvykusi į užsienį, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Melagina aplinkybe R. B. laiko tai, kad pareiškėja nurodė, jog apie tėvo mirtį jai nebuvo pranešta, todėl, kad pareiškėja dalyvavo laidotuvėse. Kritiškai R. B. vertina ir tai, kad dėl venų uždegimo pareiškėja negalėjo judėti ir nuvykti pas notarą.

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono II notarų biuro notaras S. K. atsiliepime nurodė, kad prieštarauja, jog terminas atsiliepimui priimti būtų atnaujintas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad jei teismas pripažins pareškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija termino atnaujinimui neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kelionių nebuvo galima atidėti ar sutrumpinti. Todėl aplinkybę, kad buvo išvykusi iš Lietuvos teismas vertino kaip neatidų ir nerūpestingą pareiškėjos elgesį, kadangi žinodama apie tėvo mirtį ji nesirūpino tėvo palikimu, o svečiavosi užsienyje. Be nurodyto, pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo išvykusi iš Lietuvos. Pažymėjo ir tai, kad dėl palikimo pareiškėja galėjo kreiptis tiek pati, tiek per atstovą. Aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie tėvo mirtį, ji pati paneigė teismo posėdyje nurodydama, kad apie tėvo mirtį ji sužinojo iš pusbrolio ir dalyvavo tėvo laidotuvėse. Kad pareiškėja dalyvavo tėvo laidotuvėse paliudijo ir suinteresuotas asmuo R. B.. Byloje pareiškėja pateikė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijos medicininį pažymėjimą (b.l. 6), iš kurio matyti, kad pareiškėja nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. sirgo kairės kojos blauzdos venų uždegimu. Pareiškėja teigia, kad ji dėl ligos negalėjo judėti, todėl nenuvyko pas notarą, tačiau medicininėje pažymoje tai nenurodyta ir kitais įrodymais ši aplinkybė nepagrįsta. Pažymėjo ir tai, kad ligos laikotarpiu, 2011 m. balandžio 19 d. pareiškėja kreipėsi į notarą su pareiškimu, kad šis neišduotų paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties, kadangi ji kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir tai rodo, kad vis dėlto judėti pareiškėja galėjo, todėl ši aplinkybė svarbia nelaikytina. Nors pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido nežymiai, t.y. 8 dienomis, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kada pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje pateiktas tik 2011 m. balandžio 19 d. pareikšimas, kuriuo pareiškėja prašo notarą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties, kadangi jis kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju terminas palikimui priimti praleistas ne 8 dienas, kaip teigia pareiškėjos atstovas, o 11 dienų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nors terminas praleistas nežymiai, tačiau vertinant pareiškėjos elgesį vien šios aplinkybės terminui atnaujinti nepakanka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė H. V. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant atskirąjį skundą. Nurodo, kad buvo išvažiavusi į užsienį, nes turėjo tikslą surasti nuolatinį darbą per turimus giminaičius užsienyje, nes ilgą laiką yra be darbo. Grįžus į Lietuvą atsinaujino sena lėtinė liga, t.y. blauzdų venų varikozė, kairės blauzdos venų uždegimas ir jai buvo paskirtas lovos režimas. Pažymi, kad dėl nuolat patinusios kojos bei nustatytų pakitimų poodiniuose sluoksniuose buvo siunčiama į Santariškių onkologijos institutą. Per visą susirgimo laikotarpį negalėjusi vaikščioti. Pagerėjus sveikatai 2011 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Širvintų 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo klausimų. Apeliantė pažymi, kad nuo gydymosi iki pagerėjimo praėjo 3 savaitės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. B. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės susirgimas nebuvo svarbia priežastimi per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepriimti palikimo. Apeliantės pateikiamas Maišiagalos ambulatorijos 2011-04-26 Medicininio pažymėjimo Nr. 07, pasirašyto gydytojos O. G., originalas neatitinka anksčiau į bylą pateiktos šio originalo kopijos. Taigi originalas po Širvintų rajono apylinkės teismo nutarties paskelbimo buvo pakoreguotas pridedant įrašą „gulimas režimas“ ir „vaikščioti negali“.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretieji asmenys apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliantės atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama apeliantės H. V. atskirojo skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ir skundui patenkinti.

Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes buvo išvažiavusi į užsienį, o grįžus į Lietuvą atsinaujino lėtinė liga, dėl kurios ji negalėjo vaikščioti, o pagėrėjus sveikatai kreipėsi į Širvintų 2 notarų biurą dėl paveldėjimo klausimų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius atmesta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Taigi teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes byloje išsiaiškino ir jas tinkamai įvertino. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kad buvo išvykusi iš Lietuvos, taip pat dėl palikimo pareiškėja galėjusi kreiptis tiek pati, tiek per atstovus. Taigi pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad terminą praleido dėl išvykimo į užsienį, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, sutrukdžiusi priimti palikimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad grįžus į Lietuvą jai atsinaujino lėtinė liga ir negalėjo vaikščioti, todėl ir negalėjo kreiptis įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2011 m. balandžio 26 d. medicinino pažymėjimo originalą (b.l. 49), kuriame nurodyta medikų išvada dėl jos sveikatos būklės - kairės blauzdos venų uždegimas, gulimas režimas, vaikščioti negali. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė buvo pateikusi teismui to pačio medicininio pažymėjimo kopiją (b.l.6), kuriame nebuvo įrašo „gulimas režimas“, „vaikščioti negali“. Todėl akivaizdu, kad medicininio dokumento originalas, kuriame buvo padarytas įrašas, kad apeliantė vaikščioti negali, skiriasi nuo dokumento kopijos, kuriame tokio įrašo nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokio medicininio dokumento bei jame pateikiamų duomenų tikrumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir konstatuoja, kad pastarasis, spręsdamas klausimą dėl konkrečių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbumo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos elgesį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis priimti palikimą, neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Faktinės aplinkybės, kad apeliantė buvo išvykusi į užsienį, ir turi sveikatos problemų dėl kurių įstatymo nustatytu terminu negalėjo priimti palikimo byloje nėra pagrįsta pridėtais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia skundą, per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios apeliantei atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant diplomatinių atstovybių paslaugomis, ar kad jos asmeninės priežastys - liga sutrukdė savalaikiai paduoti pareiškimą pačiai ar per atstovus dėl palikimo priėmimo Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė (CPK 178 str.).

Įvertinus byloje esančių įrodymų viseto, nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 337 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė