- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-802-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00120-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- V. K., J. K., D. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ ieškinį atsakovams V. K., J. K. ir D. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Totochemical“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. K., J. K. ir D. G. 141 091,71 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams V. K., J. K. ir D. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, taip pat areštuoti atsakovei J. K. priklausančias UAB „Totochemical“ akcijas (49 procentus). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovai gali perleisti jiems priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – areštavo atsakovams V. K., J. K. ir D. G. 141 091,71 Eur sumai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, taip pat areštavo atsakovei J. K. priklausančias UAB „Totochemical“ akcijas (49 procentus).
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, kad atsakovai V. K. ir D. G. įsiteisėjusiu Telšių apylinkės Mažeikių rūmų teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę finansines nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai gali elgtis nesąžiningai, parduoti jiems priklausantį turtą, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai V. K. ir J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
6.2. Ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kadangi vien tai, kad atsakovai pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamoje byloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų ketinimus turtą perleisti, slėpti ar imtis kitų veiksmų, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Totochemical“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, o tai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą. Ieškovės teigimu, atsakovai neatlygina nuostolių įmonei, kuri juos patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
10. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
11. Apeliantai teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo atsakovams sąlygų egzistavimo.
12. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Totochemical“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. K., J. K. ir D. G., kaip buvusių įmonės akcininkės, vadovės ir darbuotojo, 141 091,71 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra abstraktūs ir subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti. Tai, ar egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovams, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.
14. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Apeliantai teigia, kad ieškovė neįrodė grėsmės galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neįrodytas atsakovų nesąžiningumas, kadangi vien tai, jog atsakovai pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamoje byloje.
16. Akcentuotina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
17. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovų) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovų interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, pati savaime nesudaro pagrindo atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą, t. y. spręsti, jog atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovai, kaip buvę įmonės akcininkė, vadovė ir darbuotojas, netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė bendrovės interesus, kad savo iniciatyva neatlygina ieškovei galimai patirtos žalos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šios aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovų nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. patvirtinančios, kad jie ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdami neatsiskaityti su ieškove, tokiu būdu apsunkindami ir galbūt būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.
19. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, tačiau atsakovei D. G. nepateikus atskirojo skundo, yra pagrindas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų V. K. ir J. K. turtui bei akcijoms panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje dalyje atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų V. K. ir J. K. turtui bei akcijoms, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų V. K. ir J. K. turto atžvilgiu.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.