- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e2-145-368/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00120-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Totochemical“
- Atsakovas
- V. K., J. K., D. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Totochemical“ ieškinį atsakovams V. K., J. K., D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Totochemical“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. K., J. K. ir D. G. 141 091,71 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo su ieškovu.
2. Nurodo, kad 2017-05-04 tarp ieškovės UAB „Totochemical“ administracijos ir atsakovo V. K. buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo sutarta, kad V. K. yra priimamas dirbti įmonėje darbų vadovu, kuris veikė pagal UAB „Totochemical“ tuo metu buvusios vienintelės akcininkės 2017-05-10 išduotą įgaliojimą kaip faktinis įmonės vadovas, nes to reikalavo vienintelė įmonės akcininkė, buvusi sutuoktinė atsakovė J. K., nežiūrint į tai, jog įmonės vadove buvo paskirta atsakovė D. G.. Ieškovė teigia, jog V. K. paskirtas pagal J. K. 2017-05-10 išduotą įgaliojimą, o J. K., kaip vienintelė įmonės akcininkė, abu veikdami kartu su įmonės direktore D. G., sukūrė įmonėje tokią aplinką, kad visi kartu slėpė gaunamas bendras įmonės pajamas, vengė mokėti einamus valstybei mokesčius, vengė mokėti valstybei PVM mokestį, kitus mokėjimus susijusius su darbo santykiais iki to momento, kai V. K. ir D. G. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje minėti asmenys buvo kaltinami PVM mokesčio slėpimu, vengimu mokėti pelno mokestį, vengimo mokėti gyventojų pajamų mokestį. Tvirtina, jog įmonės direktorė D. G., tiek faktinis vadovas V. K., šias nuslėptas ir neleistinais veiksmais gautas pinigines lėšas naudojo savo asmeniniams tikslams, o tai reiškia, kad V. K. gautas pinigines lėšas iš įmonės veiklos naudojo savo ir akcininkės J. K. asmeniniam gyvenimui, asmeniniams bendriems interesams tenkinti, bendram nekilnojamam, kilnojamam turtui išlaikyti.
3. Ieškovė nurodo, jog įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovai V. K. ir D. G. yra pripažinti kaltais ir nuteisti už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą. V. K., kaip įmonės faktinis vadovas ir J. K. atstovas, veikdamas su D. G. nesąžiningai, atliko draudžiamus veiksmus susijus su įmonės piniginių lėšų pasisavinimu, mokesčių slėpimu bei UAB „Totochemical“ atžvilgiu padarė nuostolius (žalą), tai yra pasisavino 105 985,71 Eur įmonės apyvartinių lėšų, nesumokėjo – 22 257,00 Eur PVM mokesčio, nesumokėjo – 8 415,00 Eur pelno mokesčio, nesumokėjo – 4 434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir įmonei padarė 141 091,71 Eur žalos, todėl įmonei padarytą žalą visi trys atsakovai privalo atlyginti solidariai.
Atsiliepimas
4. Atsakovai V. K., J. K. ir D. G. prašo ieškinį atmesti, laiko, jog ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovės išdėstyti teiginiai niekaip nepagrindžia atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Teigia, jog ieškinyje nėra nurodytų jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl kurių būtų kilusi ieškovės deklaruojama tariama žala. Ieškovei jos nurodoma tariama žala iš viso nėra atsiradusi. Jokių įrodymų, kad būtų atsiradusi jai žala, ieškovė nepateikė. Atsakovai V. K. ir D. G. nurodo, jog nebuvo nuteisti už ieškovės lėšų pasisavinimą, o J. K. iš viso nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovai teigia, kad pinigų sumos, kurias asmuo sumoka vykdydamas savo prievoles valstybei, nevertintinos kaip žala. Atsiskaitymui su valstybe kaip kreditoriumi panaudotos lėšos negali būti laikomos patirta žala, nes tai visiškai neatitinka žalos sampratos. Pradelstų piniginių prievolių, atsiradusių iš mokestinių prievolių valstybei, įvykdymas nėra neteisėtas veiksmas, o vykdant tokias pinigines prievoles panaudotos ieškovės piniginės lėšos nėra žala ieškovei ir jos kreditoriams. Todėl jokia žala ieškovei nekilo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Ginčo esmė
5. Sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės UAB „Totochemical“ reikalavimo atsakovams V. K., J. K. ir D. G. dėl jų, kaip buvusių ieškovės vadovų ir akcininkės solidarios atsakomybės dėl žalos atlyginimo ieškovei.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
6. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Totochemical“ darbų vadovas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nustatyta, kad veikdamas pagal vienintelės akcininkės J. K. 2017-05-10 išduotą įgaliojimą kaip faktinis įmonės vadovas atsakovas V. K. kartu su atsakove D. G. apgaulingai tvarkė ir organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą, pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Atsakovui V. K. ir atsakovei D. G. atlikus aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, bendrovė neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo, darbo užmokesčio darbuotojams, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu, PVM sąskaitomis faktūromis, tad bendrovė išvengė mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą viso 35 106,00 Eur.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 141 091,71 Eur žalą
7. Ieškovė prašo iš atsakovų V. K., J. K. ir D. G. solidariai priteisti 141 091,71 Eur patirtą žalą, kurią patyrė dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. siekia įrodyti, kad atsakovams kilo deliktinė civilinė atsakomybė. Bendrovė nurodo, kad ieškinio reikalavimas susideda iš 35 106,00 Eur bendrovės sumokėtų mokesčių valstybei ir 105 985,71 Eur pasisavintų lėšų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, kadangi tik įrodžius visas šias sąlygas ieškinio reikalavimas gali būti tenkinamas.
8. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovai V. K. ir D. G. buvo pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 (neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimas) ir 222 (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas)straipsniuose. Nuosprendyje nurodoma, kad nusikalstamas veikas atsakovai atliko bendrovės naudai, ko pasėkoje bendrovė išvengė prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad dėl atsakovų veiksmų nesumokėjus mokesčių bendrovė (o ne atsakovai) neteisėtai gavo turtinės naudos. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kokios apimties neteisėtą turtinę naudą gavo bendrovė, ši sumokėjo nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą. Dėl neteisėtų veiksmų visą nesumokėtą mokesčių sumą atlygino ieškovė, kadangi neegzistavus nuosprendyje aptartoms nusikalstamoms veikoms, minėtieji mokesčiai vis vien būtų sumokėti. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad dalis nesumokėtų mokesčių sumos buvo įskaityta dėl nustatytos permokos (17 667,44 Eur) (ieškinio priedas Nr. 8), kita dalis (17 438,56 Eur) apmokėta bankiniais pavedimais (ieškinio priedas Nr. 9).
9. Ieškovė patirtą žalą nurodo kaip jos atliktą mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, kas savo pobūdžiu yra ne žala, o prievolė valstybės atžvilgiu. Ieškovė žalą kildina iš nuosprendyje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad dėl atsakovo V. K. ir atsakovės D. G. veiksmų bendrovė išvengė, todėl vėliau turėjo sumokėti 22 257,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 8 415,00 Eur pelno mokesčio ir 4 434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Ieškovės reikalavimas dėl 35 106,00 Eur bendrovės nesumokėtų mokesčių valstybei yra nepagrįstas, kadangi jis mėginamas grįsti tik nuosprendžiu, kuriame nėra nustatyta, kad atsakovai būtų atlikę neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Nuosprendžiu nepagrindžiant atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, galėjusius sukelti žalą bendrovei. Kita deliktinės atsakomybės sąlyga – žala, taip pat yra neįrodyta, kadangi žalos atlyginimas kildinamas iš bendrovės mokėtinų mokesčių, kuriuos bendrovė bet kokiu atveju privalėtų mokėti, sumokėjimo. Neįrodžius šių dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl likusių deliktinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir kaltės) egzistavimo, o nesant visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo įmonėje, nėra žala bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).
10. Teismas sutinka su atsakovų V. K. ir J. K. argumentais, jog ieškovė siekia suklaidinti teismą nurodydama neteisingas aplinkybes, klaidingai interpretuodama nuosprendį, siekiant įrodyti neva patirtą žalą. Bendrovė nurodo, kad atsakovai pasisavino 105 985,71 Eur sumą (pajamas, kurias turėjo gauti bendrovė), todėl nuo šių neapskaitytų pajamų sumos bendrovė turėjo sumokėti 22 257,00 Eur PVM mokesčio. Kitaip tariant, bendrovė nurodo, kad atsakovai gavo pajamas, kurias iš tiesų turėjo gauti bendrovė, todėl šią 105 985,71 Eur sumą atsakovai privalo grąžinti bendrovei. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog 22 257,00 Eur PVM mokesčio sumą, kurią turėjo sumokėti ieškovė susidarė dėl to, kad: 1) bendrovė 2016 m. liepos mėn. nurodė 6 912,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą; 2) 2016 m. gruodžio mėn. nurodė apmokestinamų sandorių mažiau, negu įrašyta sandorių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose ir 824,00 Eur sumažino mokėtiną PVM; 3) bendrovė 2017 m. liepos mėn. nurodė 14 521,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, bendrovė turėjo sumokėti 22 257,00 Eur PVM mokesčio sumą ne todėl, kad buvo gauta neapskaitytų pajamų, o todėl, kad buvo nurodyta didesnė išlaidų suma, ko pasėkoje bendrovei neteisėtai sumažėjo mokėtinas PVM mokestis į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad PVM prievolė padidėjo ne dėl gautų pajamų, o nurodytų didesnių išlaidų, bendrovės argumentas, jog PVM mokestis atsirado dėl neapskaitytų pajamų laikytinas nepagrįstu. Kadangi vienintelis argumentas, nurodantis 105 985,71 Eur reikalavimo dydį yra klaidingas ir prieštaraujantis nuosprendžiu nustatytiems prejudiciniams faktams, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos fakto ir dydžio. Be to, pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovės J. K. neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais sukeltą žalą ar prielaidas spręsti, kad atsakovė J. K. galėtų būti solidariai atsakinga kartu su atsakovais V. K. bei D. G., todėl ieškinio reikalavimas atsakovei J. K. yra nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės ieškinį, patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovės. Iš bylos duomenų matyti, kad už advokato darbą atsakovė J. K. sumokėjo 1 814,37 Eur, o D. G. 1 500,00 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Totochemical“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti už advokato darbą iš ieškovės UAB „Totochemical“ (j. a. k. 302351015) atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 814,37 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturioliką eurų, 37 ct) ir atsakovei D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.