- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2-6682-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00331-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Mantas Ūsas (pirm.)
- Atsakovas
- Z. G.
- Ieškovas
- R. R.
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo R. R. ieškinį atsakovui Z. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12 000 Eur skolą, 1 016,72 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovas 2019-05-15 sudarė rašytinę paskolos sutartį kuria ieškovas iki 2019-07-15 paskolino grynaisiais pinigais atsakovui 2 000 Eur paskolos sumą. Taip pat ieškovas ir atsakovas 2019-11-21 sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas iki 2020-11-21 paskolino grynaisiais atsakovui 10 000 Eur paskolos sumą. Nurodė, kad su atsakovo atsiliepime pateiktu prašymu išdėstyti būsimą teismo sprendimą ir tokio prašymo motyvais, nesutinka, todėl teismo prašo tokio atsakovo prašymo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas yra verslininkas, vykdantis ilgalaikę individualią veiklą, pajamos yra pakankamai didelės, reguliarios, tačiau jis į bylą nėra pateikęs jokių kitų duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie jo ypatingai prastą turtinę padėtį ir dėl to negalėjimą laiku ir iš karto įvykdyti teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių giminystės ryšiai nesieja, atsakovui reikėjo piniginių lėšų verslo vystymui, todėl ieškovas paskolino. Pažymėjo, kad dėl skolos sumos ginčo nėra, atsakovas prašo skolos mokėjimą išdėstyti po 300 Eur, tačiau nuo gegužės mėnesio, kai pradėta ši civilinė byla, ieškovui neatliko nei vienos įmokos. Vienintelė įmoka yra atlikta 100 Eur į advokato sąskaitą dėl bylinėjimosi išlaidų, duomenys apie tai teismui pateikti. Nurodė, kad ieškovas buvo susisiekęs su atsakovu dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas derybų nebetęsė, ieškovui neperskambino. Nurodė, kad ieškovas dėl skolos išdėstymo nesutinka, tuo labiau, kad jau yra užvestos kitos bylos pas antstolį dėl skolų išieškojimo ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, tik apsunkės skolų išieškojimas, bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad atsakovas skolingas yra ir bankui dėl būsto paskolos, vadinasi, atsakovo finansinė padėtis tikrai sunki ir nėra aišku, ar atsakovas galės mokėti po 300 Eur kas mėnesį ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti iš atsakovo 14 059,72 Eur skolą, tačiau ją išdėstant 47 mėnesių terminui, 46 mėnesius mokant po 300 Eur, 47-ąjį mėnesį mokant 259,72 Eur. Nurodo, kad jo turtinė, finansinė padėtis yra sudėtinga ir sunki. Taip pat nurodė, kad teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir paramą pilnamečiui vaikui, turi įsiskolinimą kitam kreditoriui.
Šalies argumentai
Atsakovas Z. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo skolinosi pinigus, siekdamas atsidaryti naują parduotuvę Kelmėje, tačiau šalyje įvedus karantiną, prekyba sustojo, išsinuomotos patalpos buvo parduotos. Nurodė, kad jo sugyventinė mirė prieš 10 metų, su ja augino 3 vaikus, iš jų 2 vaikai jau yra pilnamečiai, mažiausiai dukrai – 16 metų, kurią išlaiko, kita dukra yra 20 m. – studentė, kuriai teikia paramą. Nurodė, kad yra skolingas ir kitam kreditoriui apie 20 000 Eur, iš jo skolinosi taip pat prekybos vystymui, išieškoma apie 300 Eur kas mėnesį. Taip pat turi įsiskolinimą bankui, yra paimta paskola gyvenamojo namo įsigijimui, kas mėnesį moka 560 Eur, šiuo metu turi įsiskolinimą bankui už 3 mėnesius. Pajamos kas mėnesį sudaro apie 500-600 Eur iš individualios veiklos ir kitos darbinės pajamos sudaro apie 500-600 Eur. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 100 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. gegužės 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 2 000 Eur iki 2019 m. liepos 15 d.
Ieškovas ir atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovui paskolino 10 000 Eur iki 2020 m. lapkričio 21 d.
Iš UAB „Apskaitos sėkmė“ 2022 m. liepos 27 d. informacijos nustatyta, kad atsakovas vykdydamas individualią veiklą – mažmeninė prekyba – 2021 m. užbaigė nuostolingai. Pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys patvirtina, kad atsakovas nuomojasi patalpas komercinei veiklai vykdyti.
Atsakovas yra sudaręs kredito sutartį su AB SEB banku, kuriam įkeistas nekilnojamais turtas. Iš pateikto atsakovo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke išrašo nustatyta, kad sąskaitoje esančių lėšų likutis 2022 m. liepos 22 d. buvo 0,01 Eur.
Iš 2022 m. liepos 28 d. pinigų perlaidos Nr. PP2770654 AB Lietuvos pašte nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovo atstovui pervedė 100 Eur už teisines paslaugas.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
Byloje tarp šalių ginčo dėl paskolos sutarčių sudarymo, pinigų perdavimo fakto nekilo – atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ir pinigai ieškovo jam perduoti verslo plėtojimui. Paskolos grąžinimo terminai suėję. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 12 000 Eur paskolos suma.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paskaičiavo, kad už laiku negrąžintą paskolą atsakovas turi sumokėti 1 016,72 Eur palūkanų, skaičiuojant 5 proc. nuo negrąžintos sumos iki ieškinio pateikimo teismui. Atsakovas palūkanų dydžio, termino už kurį skaičiuojamos neginčijo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnį, 6.37 straipsnį ir 6.261 straipsnio 1 dalį, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, jam iš atsakovo priteistina 1 016,72 Eur palūkanų suma.
Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 293 Eur žyminis mokesti, 1 200 Eur advokato teisinės paslaugos (suma paskaičiuota minusavus atsakovo sumokėtą 100 Eur sumą), iš viso 1 493 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
CPK 284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti kitos šalies interesai. Teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė skolos mokėjimą išdėstyti 47 mėnesių terminui, 46 mėnesius mokant po 300 Eur, 47-ąjį mėnesį mokant 259,72 Eur Nurodė, kad jo materialinė padėtis yra bloga, išlaiko vieną nepilnametę dukrą, taip pat teikia paramą studijuojančiai dukrai, turi kitų kreditorių, kuriems yra skolingas, jau tris mėnesius vėluoja mokėti paskolą bankui. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu su atsakovo prašymu išdėstyti skolos mokėjimą kategoriškai nesutiko, akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebendradarbiavo, neatsakė į skambučius, kai buvo norima aptarti taikos sutarties sąlygas, per visą laiką atliko tik 100 Eur mokėjimą už teisines paslaugas, todėl nėra aišku, ar jis turės galimybė mokėti po 300 Eur per mėnesį. Ieškovo atstovas akcentavo, kad išdėsčius mokėjimą dalimis bus pažeistos ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių teisės, nes ieškovui bus mokamos įmokos, apeinant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.
Atsakovas prašo teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 47 mėnesiams. Teismas sprendžia, kad priteistos sumos mokėjimo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui objektyviai nepagrįstas, pažeistų ne tik ieškovo teises ar interesus, bet ir suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui bei iš esmės paneigtų teismo sprendimo ir jo privalomumo pobūdį, pažeistų teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovo negalėjimas iš karto sumokėti priteistos skolos pats savaime nėra pagrindas nepagrįstai ilgam terminui nukelti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi išdėsčius skolos mokėjimą, teismo sprendimo vykdymas išlieka privalomu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad skolos nesumokėjimas/sumokėjimas turės įtakos ne tik atsakovui, bet taip pat ir ieškovui, todėl neproporcingas priemonių taikymas, kai nepagrįstai ilgai neįvykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, gali turėti neigiamos įtakos ir ieškovo interesams, teisėtiems lūkesčiams – ieškovas yra suinteresuotas, kad jam palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, taip pat nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Be to, į bylą pateikti duomenys bei atsakovo pateikti paaiškinimai rodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, atsakovas žodžiu paaiškino, kad prekybos apimtys rudenį turi padidėti, jis gaus daugiau pajamų, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Priešingai, atsakovas nurodė, kad jau tris mėnesiu vėluoja mokėti paskolą bankui, ieškovo atstovo nuomone, tai labai rimtas signalas, kad paskolos sutartis gali būti nutraukta ir pradėtas išieškojimas iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad lėšų jis neturi, duomenų, ar turi santaupų grynaisiais pinigais, nepateikė, todėl nėra aišku, kaip jis ieškovui kas mėnesį sumokės po 300 Eur. Be to, sutiktina su ieškovo atstovo pozicija, kad nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 8 d.), atsakovas kas mėnesį jau galėjo ieškovui mokėti po 300 Eur, tai parodydamas savo ketinimų rimtumą, tačiau to nedarė, per visą bylos nagrinėjimą pervedė tik 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 47 mėnesiams, nes toks išdėstymas pažeistų ieškovo teisėtus interesus (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo Z. G. 12 000 Eur skolą, 1 016,72 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto 13 016,72 Eur (trylika tūkstančių šešiolika eurų 72 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 493 Eur (tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. R..
Atsakovo Z. G. prašymą dėl sprendimo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.