Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos, pirmininkas), sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant apelianto atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, ekspertui Vidmantui Šerepkai, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-435/2013 pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Tauras“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Talda“, D. T. ir D. M., dėl atsiskaitymų grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, kadangi sprendimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad atsakovei buvo perduotos patalpos, kuriose buvo atliktas patalpų pagerinimas, kuris pagal pateiktas sąskaitas sudaro 146725,38 Lt ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2009-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009, kurioje išaiškinta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškovui privaloma nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia ieškinio reikalavimą, tuo tarpu ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas nurodyti neprivalo. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu teismas ieškovo nurodytiems faktiniams santykiams nepritaikė materialinių teisės normų ir tik sprendime nurodė, kodėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio materialinės teisės norma, kurią ieškovas nurodė ieškinyje, nors ieškovo nurodyta materialinės teisės norma teismo nesaisto. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad 2011-03-30 patalpų perdavimo-priėmimo akte, kuriuo ieškovas perdavė patalpas atsakovei, nurodyta, jog patalpose 201-1 (14,87 kv. m), 201-2 (7,18 kv. m); 201-3(13,79 kv. m), 201-4 (17,10 kv. m) su bendrojo naudojimo patalpomis 1-1 (1/30 nuo 17,74 kv. m), 1-2 (1/30 nuo 51,61 kv. m, 201-8391/30 nuo 16,7 kv. m) pakeisti nauji langai, įvesta nauja elektros instaliacija su apskaita, apsaugos ir priešgaisrinė signalizacijos, kondicionavimo-vėdinimo sistema, naujos grindys ir lubos, šarvuotos durys; patalpose 201-42 iki 201-50;201-52;201-53;201-56;201-59 iki 201-62;201-654 iki 201-67;201-67A;201-81;201-82 su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 11-5(1/2 nuo8,78kv. m), 201-51(1/3 nuo 123,42kv. m), 201-54 (1/3 nuo 13,39kv. m), 201-55 (1/3 nuo 15,06 kv. m), 201-58 (1/3 nuo 15,52 kv. m) pakeisti nauji langai, padaryta nauja elektros instaliacija su apskaita ,apsaugos, priešgaisrinė signalizacijos, kondicionavimo-vėdinimo sistema, naujos grindys (akmens mases plytelės, kiliminė danga, marmoleumas, plaukiojantis parketas) ir lubos, naujos durys bei nauja santechninė įranga, visiškai renovuota dalis stogo;Pirmosios instancijos teismo teisėjas pažeidė CPK 160 straipsnyje nustatytas teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas, kadangi šių funkcijų nevykdė. Teisėjas pasirūpino tinkamu bylos išnagrinėjimu, tačiau nenustatė išsamių esminių bylos aplinkybių, dėl ko bylos esmė buvo neatskleista. Teismas nepasisakė ir dėl ieškovo argumentų, kad teismo pareiga yra kvalifikuoti teisinius santykius ir šiems santykiams pritaikyti teisės normas;Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo atstovės prašymą skirti ekspertizę, tuo proceso operatyvumo principą priešpastatydamas teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Nurodo, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą;Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustačius, jog atsakovei patalpos buvo grąžintos teismo sprendimo pagrindu pagal įstatymą, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai atsirasti negalėjo, kadangi atsakovė pagerintas patalpas gavo ne pagal įstatymą, o teismo sprendimu. Be to, joks įstatymas neleidžia asmeniui be pagrindo praturtėti, o restitucijos esmė yra grąžinti tai, ką šalis gavo. CK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios restitucijos taikymą, nenumato, kaip turi būti atlyginama, jei turtas buvo iš esmės pagerintas, tačiau vadovaujantis savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, pagerinimai atlyginami net grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo. Kadangi ieškovas buvo teisėtas turto valdytojas sandorio pagrindu, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, patalpų pagerinimo vertė jam, kaip UAB „Talda“ teisių perėmėjui, turi būti priteista;Nepagrįsti teismo argumentai, kad dėl to, jog ginčijamų sandorių šalys, tame tarpe ir V. T., buvo nesąžiningi, AB „Tauras“ turtas buvo grąžintas ir dėl V. T. neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad turtas buvo grąžintas todėl, jog buvo paneigta sąžiningumo prezumpcija. Be to, patalpų pagerinimas nesusijęs su jokiais neteisėtais V. T. ar kitų asmenų veiksmais. Pažymi, kad ieškovas šią teisę įgijo teisėtos reikalavimo perleidimo sutarties iš trečiojo asmens UAB „Talda“, kuri neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pagrindu;Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2011-10-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad pareikštas reikalavimas kilo iš ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių, kadangi reikalavimas kilo taikius restituciją, kuomet atsakovė įgijo daug didesnės vertės patalpas negu turėjo iki sandorio sudarymo. Tuo tarpu sprendime tesimas nenurodė, vadovaujantis kokiu teisiniu pagrindu atsakovei leidžiama įgyti didesnės vertės turtą ir praktiškai praturtėti;Teismas nepritaikė materialinių teisės normų, kurias privalėjo pritaikyti, t. y. teismas galėjo atsisakyti ginti atsakovės teises, kadangi atsakovė pažeidžia CK 1.137 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodančias, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus. Kadangi atsakovės atsisakymas atlyginti gautą patalpų pagerinimą yra būtent nesąžiningas civilinių teisių įgyvendinimas, ji, atsisakydama atlyginti atliktą patalpų pagerinimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia procesinių teisės normų pažeidimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, neargumentuoja, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu ieškinys turėjo būti tenkintas. Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje buvo nurodoma, kad atsakovė be pagrindo gavo turtą, kuris priklauso pradinei ieškovei UAB „Talda“, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas dėl be pagrindo perduoto turto priteisimo yra negalimas ir atitinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą. Teismas įvertino aplinkybes, kad atsakovei buvo grąžintos pagerintos patalpos, tačiau dėl to UAB „Talda“ ir jos procesinių teisių perėmėjas V. T. neturi reikalavimo į atsakovę. Apeliantas nenurodo, kokias teisės normas ir kodėl pirmos instancijos teismas turėjo taikyti, jei nepagrįstai ieškovo reikalavimui pirmos instancijos teismo buvo taikytos teisės normos reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą. Šalys buvo atstovaujamos advokatų, tretieji asmenys į teismo posėdį nebuvo atvykę, todėl teismo posėdžiui pirmininkavusi teisėja neturėjo aiškinti šalims jų procesinių teisių, be to apelianto teiginiai, kad teismas pasirūpino tinkamu bylos išnagrinėjimu ir nepasirūpino, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, yra nesuprantami ir prieštaringi. Apeliantas nenurodo, kokių esminių aplinkybių nenustatė pirmos instancijos teismas.

Teismas pakankamai išsamiai priimtoje atskiroje nutartyje argumentavo, kodėl atmetė ieškovo atstovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantas turi teisę prašyti priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, todėl manydamas, kad šioje byloje būtina skirti ekspertizę, apeliantas galėjo atitinkamą prašymą pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau tokio prašymo nepateikė ir ši aplinkybė, atsakovės nuomone, patvirtina faktą, jog ekspertizė nėra būtina. Pažymi, kad UAB „Talda“ atsakovei nieko neperdavė, o atsakovė iš UAB „Talda“ nieko negavo, jų nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl UAB „Talda“ neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovei. Jei kažkokie reikalavimai dėl faktinės situacijos, pripažinus sutartis negaliojančiomis ir taikius restituciją, galėtų būti reiškiami atsakovei, juos galėtų reikšti tik pripažintų negaliojančiomis sutarčių šalys (V. T., D. T. ar D. M.), bet ne UAB „Talda“. UAB „Talda“ buvo sudariusi nuomos sutartis su V. ir D. T. bei D. M., kurių pagrindų ir atliko atitinkamus remonto darbus (pagerinimus), todėl kompensacijos už atliktus remonto (pagerinimo) atlyginimo klausimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas atitinkamai UAB „Talda“ ir V. ir D. T. bei D. M. sutarytų sutarčių pagrindu.

Nustačius, kad remonto darbai, dėl kurių atlikimo yra reiškiamas reikalavimas šioje byloje, buvo atlikti remiantis sutarčių pagrindu, UAB „Talda“ kaip remonto atlikusio asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos sutarčių, pagal kurias buvo atlikti remonto darbai, pagrindu ir sutartinius santykius reglamentuojančių teisės normų, o ne reiškiant reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo. Reikalavimą dėl savo teisių gynimo pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto normas ieškovas galėtų reikšti tik tuo atveju, kai ginant atitinkamas teises remiantis sutarčių teisę reglamentuojančiomis teisės normomis pažeistos jo teisės būtų apgintos nevisiškai. Apelianto argumentai, kad teismas neturėjo vadovautis paminėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuotais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, nes faktinės aplinkybės skiriasi, atmestini, kadangi kasacinio teismo nutarties teisinė situacija atitinka šioje byloje nagrinėtą situaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-08-06 sprendimu, kuriuo buvo panaikintos pirkimo pardavimo sutartys, pripažino, jog V. ir D. T. bei D. M. buvo nesąžiningi. D. M. visą laiką buvo UAB „Talda“ direktorius, todėl ir UAB „Talda“ laikytina nesąžininga. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pagerinimai buvo atlikti remiantis nuomos sutarties pagrindu neatlygintinai, todėl pagerinimų vertė taip pat pripažintina kaip V. ir D. T. su D. M. turto pagerinimo pajamomis (Mokesčių įstatymų prasme – pajamomis natūra). Tačiau kaip minėta visos pajamos turėtų būti perduotos atsakovei.

Papildomai nurodo, kad UAB „ Talda“ visus remonto darbus buvo atlikusi savo sąskaita, t. y. buvo sutarimas, kad UAB „Talda“ atitinkamus darbus atliks neatlygintinai, o pagal sutartį, kuri pasibaigė dėl restitucijos, jokie remonto darbai nebuvo atlikti. Pažymi, kad byloje yra kelios sutartys, kurių šalimi buvo UAB „Talda“, todėl būtina nustatyti, kurios konkrečiai iš pateiktų sutarčių turėtų būti taikomos duotai situacijai. Iš UAB „Talda“ į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog visi remonto darbai dėl kurių reiškiamas reikalavimas buvo atlikti 2003 – 2005 metais, todėl šiuo atveju ginčui išspręsti turi būti taikomos 2003-12-01 ir 2004-01-30 sutarčių sąlygos. Į bylą pateikta 2008-01-30 sutartis UAB „Talda“ atliktiems remonto darbams negali būti taikoma, kadangi remonto darbai buvo atlikti iki šios sutarties sudarymo dienos. Vertinant sutarčių, kurių pagrindu buvo atlikti remonto darbai, sąlygas, matyti, jog UAB „Talda“ buvo sutarusi, jog bet kokie patalpų pagerinimo darbai yra atliekami ieškovo sąskaita, todėl pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, UAB „Talda“ neturi teisės reikalauti kompensuoti dėl pagerinimo patirtų išlaidų ir nuomos sutarčių pagrindu. Jei būtų laikoma, jog UAB „Talda“ sudarytos nuomos sutarčių sąlygos neturi būti taikomos UAB „Talda“ ir visą laikotarpį ji naudojosi patalpomis be pagrindo, ji turėtų atsakovei sumokėti kompensaciją už visą naudojimosi patalpomis laikotarpį (nuo 2003-12-01 iki 2011-04-01), kurios dydis būtų lygus apie 740 680,16 Lt (nuomos mokesčio dydis numatytas sutartyje 8 416,82 x 88 mėnesiai). Tačiau atitinkamo dydžio sumą atsakovei turi sumokėti V. ir D. T. bei D. M., todėl atsakovė šiuo metu UAB „Talda“ nereiškia priešpriešinių reikalavimų, o juos ketina pareikšti kitiems asmenims. 2008-01-30 negyvenamųjų patalpų sutarties sąlygos, sprendžiant ginčą dėl iki jos sudarymo atliktų darbų, negali būti taikomos, kadangi šios sutarties nuostatos taikomos tik faktinei situacijai, susiklosčiusiai po šios sutarties sudarymo dienos. Sprendžiant klausimą ar sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas pažeidė UAB „Talda“ teises, reikia įvertinti, kurios sutarties sąlygos galiojo atitinkamu momentu. Iš byloje esančių sutarčių matyti, kad restitucijos taikymo metu galiojo 2008-01-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2004/02/01 sąlygos, todėl vertinant ieškinyje nurodytų aplinkybių kontekste (atliktų remonto darbų) būtina įvertinti, kokios patalpos buvo perduotos naudotis UAB „Talda“ pagal 2008-01-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad patalpų remonto darbai buvo atlikti 2003 – 2005 metais, todėl UAB „Talda“ 2008-01-30 sutartimi išsinuomojo jau suremontuotas patalpas. Dėl ko šios sutarties pasibaigimas dėl restitucijos ieškinyje nurodytame kontekste (remonto darbai) nepažeidė UAB „Talda“ teisių.

Pagal tuo metu, kai UAB „Talda“ teigimu buvo atliekami kapitalinio remonto darbai, galiojusio Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalį, norint atlikti kapitalinį remontą buvo būtinas statybos leidimas. Ieškovas į bylą tokio leidimo nepateikė, todėl visi UAB „Talda“ atlikti kapitalinio remonto darbai laikytini atliktais savavališkai, dėl ko jos teisių perėmėjas taip pat neturi teisės reikalauti atlyginti savavališkai atliktų pagerinimų išlaidų. Iš į bylą pateiktų sąskaitų taip pat matyti, jog didžioji dauguma medžiagų ir darbų gali būti priskirta patalpų išlaikymo ar einamojo remonto išlaidoms, todėl UAB „Talda“ ir dėl šios priežasties neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą. Ieškinyje įrodinėjama, jog patalpos buvo pagerintos 146 725,38 Lt suma, tačiau didžiąją daugumą sąskaitų faktūrų negalima laikyti įrodymais, patvirtinančiais išlaidas į konkrečias šiuo metu atsakovui priklausančias patalpas, kadangi nėra įrodymų, jog pirktos medžiagos ar darbai buvo panaudos ir atlikti būtent šiuo metu atsakovei priklausančių patalpų pagerinimui. Be to, tarp šių yra sąskaitų, kuriose nurodyti darbai ar medžiagos (įrengimai) apskritai negali būti priskirti prie jokių patalpų pagerinimų. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Talda“ yra juridinis asmuo, kuriam taikomi buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai. Todėl UAB „Talda“ reikalavimai turėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei registrais. UAB „Talda“ teismui pateikė apyvartos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad iki 2012-04-30 bendrovė nebuvo apskaičiusi jokių už remontus gautinų sumų, t. y. bendrovė nei iš atsakovės, nei iš trečiųjų asmenų neketino gauti lėšas už atliktus pagerinimus. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra galima įvertinti, kokia įtaką turi 2003-2005 metais atlikti remonto darbai 2011 metais grąžinant patalpas atsakovei, todėl ieškinio reikalavimų tenkinimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2003-11-19 pirkimo-pardavimo sutartimis ir patalpų priėmimo perdavimo aktais įgijo nuosavybės teises į AB „Tauras“ patalpas, kurių ½ dalį 2004-01-09 pirkimo - pardavimo sutartimis ir priėmimo perdavimo aktais perleido trečiajam asmeniui D. M.. Ieškovas, pirmiausia jam vienam priklausančias 55,44 kv.m. administracines ir 741,89 kv.m. gamybines patalpas, 2003-12-01 nuomos sutartimi išnuomojo UAB „Talda“ iki 2003-12-31, mokant 8416,82 Lt nuomos mokestį per mėnesį (t.t. 1262,52 Lt GPM, 1 t., b.l. 15-17). 2003-12-31 nuomos sutartis (1 t., b.l. 9-11) tokiomis pat sąlygomis buvo pratęsta iki 2004-01-31. Po ½ dalies patalpų perleidimo D. M., 2004-01-30 buvo sudaryta nuomos sutartis (1 t., b.l. 12-14) iki 2008-12-31, kurioje nuomotojais lygiomis dalimis nurodyti ieškovas ir D. M., o 2008-01-30 (2 t., b.l. 125-128) nuomos sutartimi iki 2012-12-31 nustatytas 10 011,48 Lt. nuomos mokestis (t.t. GPM). Bylos duomenys patvirtina, kad nuomininkas UAB „Talda“ patalpas ieškovui perdavė nuomos terminui nepasibaigus, t.y. 2011-03-30 patalpų perdavimo-priėmimo aktu ir tos pačios dienos patalpų perdavimo-priėmimo aktu ieškovas jas perdavė teisėtam savininkui AB „Tauras‘ (2 t., b.l. 130). Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Talda“ patalpas nepertraukiamai nuomojosi nuo 2003-12-01 iki 2011-03-30, o atskirose patalpų nuomos sutartyse buvo fiksuojamas tik patalpų savininkų pasikeitimas, kas nuomos santykių nenutraukė, nuomos termino pratęsimas ar nuomos kainos pasikeitimas, t.y. nuomos teisiniai iš esmės buvo tęsiami. Visose nuomos sutartyse buvo nuostatos dėl visų UAB „Talda“ išlaidų, turėtų dėl patalpų remonto ar jų pagerinimo grąžinimo nuomininkui, jeigu nuomos sutartis bus nutraukta anksčiau negu numatyta sutartimi ne dėl jo kaltės (5.9 p., 4.2.2 p.). Nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad nuomos sutartis reikia vertinti kaip atskiras ir naujai sudarytas bei spręsti, kurios iš jų laikotarpiu buvo atlikti remonto darbai ir kurios iš jų nutraukimas suponavo pagrindą atlyginti nuomininko turėtas patalpų remonto, pagerinimo išlaidas. Prievolė atlyginti UAB „Talda“ turėtas išlaidas tenka visiems nuomotojams, teikusiems jai nuomos paslaugas, todėl esant solidariajai pareigai (CK 6.6 str. 3 d.), ją įvykdęs bendraskolis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai (CK 6.9 str.), nes kreditorius turi teisę reikalauti, tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju darbai buvo atlikti per 2003-12-23 – 2005-11-16 patalpų nuomos laikotarpį ir nuomininkas į jas investavo 146 725,38 Lt. Ieškovas pastarąją sumą sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Talda“ (nuomininkui, 2 t., b.l. 113) ir tai buvo konstatuota 2012-05-07 Sutartyje dėl teisių perleidimo (2 t., b.l. 114). Pirmosios instancijos teismas 2012-06-14 nutartimi pakeitė pradinį ieškovą UAB „Talda“ procesinių teisių perėmėju V. T. (2 t., b.l. 41-43,115-116, 122-123, CPK 48 str.), tačiau iš esmės Sutartyje dėl teisių perleidimo nurodytos aplinkybės ir ieškinio pagrindas yra pagrindu konstatuoti, kad byloje įvyko ne procesinių teisių perėmimas, bet netinkamas ieškovas su jo sutikimu buvo pakeistas tinkamu, kuomet AB „Talda“ ir atsakovo AB „Tauras“ nesiejo nei prievoliniai, nei sutartiniai teisiniai santykiai (CPK 45 str.). Tokia išvada daroma ir pagal toliau nurodomas aplinkybes dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

Lietuvos apeliacinio teismas 2010-08-06 sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2008-02-11 teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino bei pripažino neteisėtomis ir negaliojančiomis pirmiau paminėtas 2003-11-19 ir 2004-01-09 pirkimo - pardavimo sutartis, priėmimo - perdavimo aktus, taikė restituciją ir ginčo patalpas AB „Taurui“ priteisė iš ieškovo bei D. M. (I t., b.l. 21-37). Teismo sprendime buvo konstatuota, kad „pripažintina, jog atsakovo AB ,,Tauras“ turtas buvo parduotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, priešingai bendrovės tikslams ir sandoriai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Konstatavus, jog esant tokioms aplinkybėms, dalis šio turto A. T. ir D. T. neteisėtai buvo perleista D. M., o taip pat tai, kad atsakovai veikė nesąžiningai ir todėl AB ,,Tauras“ tokiu būdu netekus savo turto, jis privalo būti grąžintas, todėl šie ginčijami sandoriai taip pat pripažįstami negaliojančiais ir taikoma restitucija, tai yra AB ,,Tauras“ natūra priteisiamas ginčo turtas, o kitiems atsakovams atitinkamai priteisiami pinigai, kuriuos jie gavo pagal šiuos sandorius (CK 1.80 str. 4 d., 1.82 str. 1, 4 d., 6. 145 str., 6.148 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai teigė, jog ginčo patalpų nuomininkas trečiasis asmuo UAB ,,Talda“ atliko jų remontą, ir pateikė į bylą įrodymus, tokiems tvirtinimams pagrįsti (t. 2, b. l. 132-184, t. 3, 2-46, 86-145, t. 5, 18-19). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai nepatvirtina to, jog buvo iš esmės pakeistas ar sukurtas naujas daiktas, todėl šis sprendimas neužkerta kelio ginčą, kilusį dėl investicijų, kuriomis pagerintas savininko AB ,,Tauras“ turtas, nagrinėti ieškininės teisenos tvarka kitoje byloje“.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju aktualus materialinių ginčo santykių teisinis kvalifikavimas, kuomet ieškovas prašo priteisti iš atsakovo AB „Tauras“ 146 725,38 Lt teismo sprendimu iš ieškovo ir trečiojo asmens jam grąžinto turto pagerinimo išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kuomet ieškovo nesąžiningumas neteisėtai įgyjant atsakovo nuosavybę yra nustatytas pirmiau paminėtu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), jo turėtos išlaidos galėtų būti teisingai atlygintos tik taikant savininko teisų gynimą reglamentuojančias daiktinės teisės normas ir konkrečiai, CK 4.97 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruoštu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Be to, nagrinėjamu atveju išlaidas dėl patalpų remonto turėjo su atsakovu jokiais teisiniais santykiais nesusietas asmuo - UAB „Talda“, išnuomotas patalpas pritaikęs savo poreikiams su ieškovo sutikimu be teisėto savininko valios, todėl priteisimas iš atsakovo ne tik būtinų daikto išlaikymo išlaidų, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, kuomet bylai išnagrinėti taikė teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą (CK 6.237 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Minėta, kad nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas tyrė reikšmingas atsiskaitymams grąžinus daiktą iš svetimo neteisėto valdymo aplinkybes ir atitinkamai gali įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą, negrąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2013-10-08 nutartimi skyrė ekspertizę dėl darbų ir panaudotų medžiagų apimties nustatymo. Ekspertui taip pat buvo užduotas klausimas, kuriuos darbus reikėtų priskirti prie būtinų negyvenamųjų patalpų išlaikymo išlaidų (3 klausimas, 3 t., b.l. 115-117). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad ekspertas šį klausimą performavo ir išvadą davė dėl patalpų pagerinimo (3 t., b.l. 130). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertui užduotas 3 klausimas yra ne tik specialiųjų žinių reikalaujantis, bet ir susijęs su įrodymų vertinimu, kurį atlieka teismas (CPK 185 straipsnis). Todėl apklausus ekspertą teisme bei ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis apie išlaidas patvirtinančius duomenis, nustatoma, kad dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto buvo padarytos šios būtinos išlaidos: 15709,78 Lt langų keitimo su palangių lentų įstatymu išlaidų (eksperto lokalinėje sąmatoje Nr. 40, 41, 42 pozicijos, 1800,00 Lt + 11 156,88 Lt + 783,09 Lt = 13739,97 Lt, iš jos 1950,31 Lt (1752,24 Lt + 198,07 Lt) darbo sąnaudos, todėl ši suma padidinama 101 % arba 1969,81 Lt suma (31% soc. draudimo ir 70% pridėtinėmis išlaidomis) ir bendra išlaidų suma paskaičiuota taip: 13 739,97 Lt + 1969,81 Lt ); 4679,62 Lt šarvuotos išorės įėjimo durys, plieninės lauko durys ir jų įrengimas (Nr. 31, 32, 38, 39, 2115,32 Lt + 1150 Lt + 538,86 Lt + 500 Lt, iš jų darbo sąnaudos 371,72, todėl papildomai pridedama 101 % arba 375,44 Lt ); 8543,59 Lt gaisrinės signalizacijos įrengimo išlaidos (skyrius Nr. 1, Nr. 59-68, 6212,72 Lt, iš jų darbo sąnaudos 2307,79 Lt, todėl papildomai pridedama 101 % arba 2330,87); 16596,94 Lt apsauginės signalizacijos įrengimo išlaidos (skyrius Nr. 2, Nr. 69-86, 12619,92 Lt, iš jų 3937,64 Lt darbo sąnaudos, todėl papildomai pridedama 101 % arba 3977,02 Lt); 19879,99 Lt stogo remonto išlaidos (skyrius Nr. 3, Nr. 97-99, 17889,07 Lt, iš jų 1971,21 Lt darbo sąnaudos, todėl papildomai pridedama 1990,92 Lt); 32505,71 Lt sienų šiltinimo išlaidos (Nr. 4-12, 459,61 Lt + 1450 Lt + 1568,32 Lt + 4263,34 Lt +426,27 Lt + 3855,99 Lt + 4002,92 Lt + 5690,79 Lt arba 21717,24 Lt iš jų darbo sąnaudos 376,60 Lt +512,06 Lt + 933,66 Lt +2803,50 Lt + 2667,98 Lt + 3387,85 Lt arba 10681,65 Lt, todėl papildomai pridedami 101 % arba 10788,47 Lt). Todėl bendra atsakovo daiktui UAB “Talda” padaryta būtinų išlaidų suma sudaro 97 915,63 Lt, neskaičiuojant PVM, kadangi pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnį, už remonto darbus ir medžiagas sumokėtą pirkimo PVM ji turėjo įtraukti į PVM atskaitą, todėl ši suma nelaikytina išlaidas turėjusios nuostoliais, kurių ieškovui nereikėjo atlyginti UAB „Talda“ kaip nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Teisėjų kolegija nepriskiria prie būtinų išlaidų patalpų perplanavimo, naujų lubų įrengimo, kondicionavimo sistemos įrengimo, naujos santechnikos sudėjimo, sienų aptaisymo akmens masės plytelėmis, plaukiojančio parketo sudėjimo, šarvuotų durų patalpų viduje įrengimo išlaidų. Teisėjų kolegija nemano, kad tokiu atveju byla nebus teisingai išspręsta, kuomet patalpas nesąžiningai veikę ieškovas ir tretieji asmenys nuosavybėn buvo įgiję neteisėtų sandorių pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovo tik 97 915,63 Lt sumos dėl jo daiktui padarytų būtinų išlaidų atlyginimo, todėl jo apeliacinis skundas ir ieškinys, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d sprendimą, tenkinami iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2. p., CK 4.97 str. 2 d.). Procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo dienos, o nuo ieškovo ieškinyje nurodytos datos – teismo sprendimo priėmimo dienos ir tik 5 % dydžio (2 t., b.l. 149, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1, 5 d.). Ieškovo ieškinys tenkinamas 67 %, todėl iš jo atsakovui priteisiama 399,33 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 399,33 Lt patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą arba iš viso 798,66 Lt (1210 Lt + 1210 Lt x 33 %) bei valstybei 27,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo ieškovui priteisiama 2937 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 2937 Lt už apeliacinį skundą arba iš viso 5874 Lt (1 t., b. l. 7) ir valstybei 55,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. T. iš atsakovės AB „Tauras“ (juridinio asmens kodas 133587314) 97 915,63 Lt išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (97 915,63 Lt) nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 874 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei AB „Tauras“ iš ieškovo V. T. 798,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. T. 27,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke “Swedbank”, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Tauras“ 55,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke “Swedbank”, įmokos kodas 5660).