Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios mažametės K. S. atstovui pagal įstatymą R. G., atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1. Kaišiadorių apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu BK 129 straipsnio 1 dalimi –11 metų terminuoto laisvės atėmimo.

Kaišiadorių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs – 3 metų 10 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės.

3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktu – 5 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas kambaryje, tyčia metė plastikinį buteliuką į mažametę dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini) pataikydamas į kairį šoną, tuo sukeldamas mažametei fizinį skausmą bei odos patinimą, paraudimą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, namuose adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, kairės rankos delnu sudavė mažametei dukrai K. S. į sėdmenis (kairę pusę), taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas odos paraudimą, patinimą.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai išgalvoti dalykai, tokių dalykų tikrai nebuvo. Vaiko motina tuo metu kiekvieną dieną gėrė, gal ant pykčio taip pasielgė. Ji yra priklausoma nuo alkoholio ir jis nežino, kodėl taip buvo pasakyta prieš jį. Nepripažįsta nei vieno dalyko, tokių dalykų, kurie yra išvardinti, negalėjo būti. Viską skaitė ir dukros parodymus, tai yra labai didelė įtaka jos motinos. Tokių dalykų, kokie yra nurodyti byloje nėra, iš darželio jau buvo parsinešus „rankos nudilginimą“ ir, tada neva jau jis tai darė. Viskas yra išsigalvota. Vienas augina dukrą, jokios mėlynės nebuvo, mylimiausia jo dukra. Motinai buvo teisės apribotos, pusantro mėnesio vienas su močiute augino ir ji nebuvo atėjusi pasiteirauti, kaip dukra gyvena. Darželyje turėjo matyti mėlynes, jei jos buvo, juk nurengia einant miegoti. Vaikų teisės buvo atvažiavusios, viskas normaliai buvo. Byloje skaitė, kad vaikas slepiasi, kai jis grįžta, tai čia jos toks pomėgis buvo slėptis, o jis turėdavo ieškoti. Negali pasakyti iš kur smurto žymės yra atsiradusios byloje esančiose nuotraukose. Tik iš darželio sakydavo, tokie kaip „rankų dilginimai“, bet skundimosi iš dukros nebūdavo. Ant dukros sėdmenų tikrai nematė mėlynių. Susipažinęs su nuotraukomis esančiomis byloje. Nesakydavo dukra, kad turi mėlynių. Jis uždrausdavo gerti, o dukros motinos motina tokia pati, irgi geria, grįžo po baliaus, pasakė, kad vėl girta, tai, tada iškvietė policiją, kad jis girtas ir mušė dukrą, tada ir išvežė dukrą. Visi buvo išgėrę, nes grįžo po baliaus. Nuo šio įvykio ir pradėjo domėtis jų šeima vaikų teisės. Buvo išvežę dukrą, tada susigrąžino. Antras sykis dabar, kai negrąžina vaiko iš vaikų teisių. Jis būna mažiau girtas nei motina, bet jam areštą skiria. Kaip jis gali pripažinti civ. ieškinį, jeigu ten jo rankos nėra pridėta. Dukra sako neteisybę. Ji yra primokinta, kad tėtis yra blogas. Nesutinka dėl civ. ieškinio. Moka alimentus, nes yra priteisti. Dėl vaiko bendrauja su vaiko motina. Kai vaikas buvo paimtas ir grąžintas vaiko motina buvo jam palikus vaiką, buvo didelis laiko tarpas. 2024 m. birželio 10-15 d. nepamena ar vaikas gyveno su mumis. Liepos mėn. lygtais buvo paimta dukra. Mažiau pagalbos duoda vaiko motinai, tegul ji susiima, gal mažiau gertų ir butą išlaikytų, todėl nustojo bendrauti. Jam žinoma, kad prieš mėnesį buvo alkoholį pavartojusi vaiko motina, bet šiuo metu dirba. Kaltinime nurodytu metu, tuo laikotarpiu nebuvo dienos, kai vaiko motina nevartodavo alkoholio. Birželio 10-15 d., pastoviai vartodavo alkoholį, nedaug, bet vartodavo. Grįždamas iš darbo rasdavo ją su alkoholio kvapu. Tikrai dukra nebijodavo jo. Savaitgaliais į parkus važiuodavo. Turi nuosavą mašiną. Vykdavo visus savaitgalius, kažkur su dukra. Kai pusantro mėnesio motinos nebuvo, tai ir su kita dukra buvo zoologijos sode. Nebijojo jo dukra. Kai mamos nebuvo, tai išbėgdavo jo pasitikti, o slėpdavosi, nes jie taip žaisdavo. Jeigu greitai rasdavo ją, tada nepatenkinta būdavo. Toks buvo jų bendravimas su dukra. Tuo laiku dukra turėjo specialiai gertuvę, tai nežino iš kur mineralinio buteliukas galėjo būti. Tikrai nesuduodavo per užpakalį dukrai, kai atimdavo iš jo telefoną. Ji ir savo telefoną turėjo ir daugiausiai su motinos telefonu žaisdavo.

Nors kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra mažametės nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su A. S. gavo užduotį pabendrauti su vaiku gavus nuotraukas. 2024 m. rugpjūčio 29 d. kartu su ja nuvyko pasikalbėti su vaiku, grįžę surašė vaiko nuomonės išklausymo aktą. Tame akte viską įrašė, mergaitė sakė, kad tėčio nemyli, todėl, kad jis muša. Klausė, kaip, ji parodė į sėdmenis. Mergaitė pasakė, kad jai skauda, kai muša ir jai lieka mėlynės. Sakė, kad tėtis suka rankytę. Iš karto buvo surašytas tarnybinis, tą pačią dieną su kolege jį surašė, sudėjo citatas. Žodžiai apie smurtą įrašyti į jų vaiko išklausymo nuomonės aktą. Jos įvykio vietoje buvo dviese. Abi užsirašinėjo, kad ko nepamirštų. Tuo metu, kai su mergaite bendravo, smurto žymių nematė, bet neprašė, kad ji kažką parodytų. Ji sakė, kad tėčio nemyli, nes tėtis muša. Mes klausėme apie alkoholio vartojimą, sakė, kad tėtis mėgsta šampaną, daugiau apie jų santykius neatsimena, praėjo daug laiko. Mergaitė buvo maža, jos amžiaus prisiminti negali, ji buvo mažytė, atsimena kaip ji atrodo, jos išvaizdą. Mergaitė matė ją ne pirmą kartą, gal jai buvo ramiau ir maloniau, kiek ji kalbėjo, nebuvo sudėtinga. Davė emocines korteles, kalbėjo apie maistą ir žaislus, kalbėjo noriai apie mamą. Ji bendravo noriai. Ji bendravo, netylėjo. Jei būtų minėjusi plastikinį buteliuką, tai viską būtų surašę į tarnybinį aktą. Tuo metu mergaitė buvo pas laikiną globėją, kuris laikinai prižiūri vaikus. Neprisimena, kiek tuo metu ji buvo pas laikiną globėją. Ji įdėjo citatą apie tai, ką ji sakė. Sakė, kad tėčio nemyli, nes tėtis muša. Parodė per sėdmenis. Sakė, kad tėtis suka rankytę.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas. Gavo užduotį išklausyti vaiko nuomonę. Vaiko nuomonę išklausyti pavyko kartu su kolege. Ji buvo pasyvesnė, kuri užsirašinėjo. Kolegė daugiau uždavė klausimus. Tiksliai neatsimena, nuomonė turi būti surašyta dokumente, kurį turėjo gauti, ten pacituota ir tiksliai surašyta. Kiek prisimena, mergaitė tikrai sakė, kad jai suko rankytę. Apie sėdmenis ir mestą buteliuką tikrai neprisimena. Mergaitė buvo 4 metų. Ji yra specialistė, kuri dirba su globomis. Su mergaite pradėjo dirbti nuo apsaugos poreikio nustatymo. Su tėvais mačiausi tik atvejo nustatymo metu. Su mergaite mačiausi dar bent du kartus. Viskas vyko po įvykio. Iki įvykio gal ir tekę vieno pranešimo metu bendrauti. Po įvykio pradėjo dirbti daugiau su vaiku nei su tėvais.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl A. S. smurto šeimoje, apie šiuos įvykius ją informavo vaiko mama. Ji užfiksavo sužeidimų nuotraukas, jas persiuntė jai, kad būtų perduota policijai. Apie šį įvykį rašė raštą policijai, bendravo tik su V. V., su mergaite nebendravo. Vaida nuolat sakydavo, kad smurtaujama prieš ją ir dukrą, ji bijojo sugyventinio, prašė neatskleisti, bet 2024 m. rugpjūčio 27 d. ji oficialiai pranešė apie sisteminį smurtą prieš ją ir dukrą, pateikė nuotraukas. Sakė, kad ji slėpdavo savo mėlynas rankas ir kojas. Užsimindavo tik labai trumpai ir netiksliai. Tiksliai įvardijo tik jos minėtą datą. Pranešė kartu gyvenanti K. močiutė E.. Sakė, kad ir prieš ją smurtauja, ir prieš vaiką. Ji pasakojo, kad kiek galima daužyti ją ir vaiką. Su Survila bendrauti neteko, buvo nusistatęs priešiškai, turėjo savitą nusiteikimą. Jis teikė, kad nesutampa jų požiūriai į vaiko auklėjimą. Jis kreipėsi keisti socialinį darbuotoją, nes nesutampa jo ir jos požiūris į vaiko auklėjimą. Jo požiūris yra neteisingas ir netinkamas. Jis nesuprato savo elgesio poveikio vaikui, destruktyvūs santykiai šeimoje, visados policijos kvietimai, du kartus vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl nesaugumo, per metus du kartus. Apie alkoholio vartojimą nežinoma, policija faktų nepateikė, žino, kad neblaivumą tikrindavo. Surašiusi tarnybinį pranešimą dėl A. S. elgesio, jis pažeidė jų neliečiamumą ir orumą. Atsiliepdavo necenzūriniais žodžiais, grasindavo, vadino juos žiurkėmis, nebuvo jokio teigiamo kontakto. Iš jų teritorijos jis iškeliavo kovo mėnesį, nuo tada apie šią šeimą neturi jokios informacijos. Žino, kad mergaitė pas V. dar negrįžo. Į šeimą ateidavo tada, kai būdavo pranešta apie alkoholio vartojimą. V. su jais bebendraudavo, vykdė įsipareigojimus, kiek jai pavykdavo. Negali atsakyti ar V. labai vartodavo alkoholį. Pačioje šeimoje lankydavosi, toks jos darbas. Galimai tėvai buvo išgėrę ar pagiringi, bet tvirtinti negali. Reikėjo teikti paslaugas dėl girtavimo ir atsakingos tėvystės, tai liečia abu tėvus. Kai lankėsi šeimoje, smurto žymių ant mergaitės kūno nematė, jai pasakojo tik mama, sakė, kad jas užmaskuodavo drabužėliais. Ji pastebėjusi, kad vasarą ji būdavo su ilgom rankovėm, tada ji jai paaiškino, kad taip ji slėpė savo smurto žymes. Anksčiau ji tų fotografijų pateikti nedrįso, vėliau pasiryžo, visados slėpdavo. Žinau, kad mergaitė buvo paimta paskutinį kartą, o, kai buvo pateiktos fotografijos, tai mergaitė jau buvo globoje. Kai pas juos ateidavo mergaitė atrodydavo normaliai, žvaliai. Neatsimena detalių, dėl ko mergaitė buvo neleidžiama į darželį. V. sakydavo, kad mergaitė serga arba sloguoja. Netvirtina, kad motina yra ,,degradė“. Su girtais žmonėmis niekada nebendrauja. Smurto žymių yra fotografijos. Smurto žymių nepastebėdavo. Policija ir paėmė vaiką su vaikų teisėmis. Su G. susisiekė jos bute, ji nebuvo užėjusi. Atsakė ką teigė kartu gyvenantis asmuo. Apie smurto žymes ji papasakojo daug vėliau, jai pakako tų nuotraukų ir K. pasakojimų. Kai gyveno pas kaltinamojo mamą, kaltinamojo mama ir prižiūrėjo mergaitę, į darželį vedė. Smurtas būdavo tada, kai būdavo kaltinamasis išgėręs ir agresyvus, kai būdavo mergaitė su mama, tokių dalykų nefiksuota, tada mėlynių ant vaiko nefiksuota.

Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji remiasi tik mergaitės pasakojimu nuo tada, kai ji pas ją apsigyveno. Ji yra jos globotoja. Ji pas ją gyvena. Gali tik apskritai pasakyti apie visus mergaitės papasakotus epizodus. Konkrečiai apie buteliuką nepamena, davė parodymus prieš metus, jei nurodė, kad kažką apie tai žino, tai savo žodžius patvirtina. Mergaitė minėjo, kad tėtis yra jai trenkęs per veidą ir per sėdmenis. Tiek jai, tiek vaikų teisėms pasakojo, kad tėtis muša mamą ir ją, kai būna girtas. Kartais liepia nusirengti nuogai ir taip būti tada, kai užgyja ,,popos“. Tėtis apžiūri, kad tų mėlynių nebūtų, kad mergaitė galėtų eiti į darželį. Kai mergaitė buvo atvežta pas juos, jie buvo informuoto, kad daiktus atveš tėtis, mergaitė jo bijojo, sakė, kad tėtis ją muša. Sakė, kad tėčio baba yra bloga, todėl išsikraustė pas mamos babą. Pasakojo apie išgertuves. Visi scenarijai panašūs, visi geria, pykstasi, girtas tėtis muša, mergaitė pasakoja, kaip tėtis paliko ją su mama mašinoje per naktį, nes jis nori be jų pabūti vienas, nuo jų pailsėti. Pasakoja, kad jai buvo šalta. Mergaitė iki dabar išreiškia nenorą bendrauti su tėčiu, nes jis mušą ją ir mamą, mano, kad vėl muš, pyksta, kad ji apie tai kalba. Mergaitė suabejojo savo noru grįžti pas mamą, nes mergaitė toliau gyvens pas tėtį, o tada tėtis toliau muš ją ir mamą. Pasak mergaitės, mama buvo susiradus naują tėtį, pasakojo apie tėtį A. ir naują tėtį, pasakojo, kaip tėtis A. spyrė. Kai mergaitės paklausė, ką mama daro, kai tėtis muša, tai sakė, kad mama nieko nedaro, negina. Buvo vienas pasimatymas su mama, dalyvauja tik iš vaikų globos centro atstovės. Mergaitė nelabai noriai dalinasi apie pasimatymus, palieka jai erdvę. Mergaitė stengiasi tėtį ignoruoti. Dabar mergaitei 6 metai, šiuo metu ji apie tai nekalba, yra rami ir saugi. Ji kilus triukšmui slėpdavosi po stalu. Išsiakino, kad kilus triukšmui arba pakilus balso tonui kildavo muštynės. Tokia jos buvo reakcija, dabar ji visiškai atsigavusi, jau ir pasiginčija, ne tik nebijo. Dabar ji normalus vaikas. Mergaitei užsiminus apie galimybę su tėčiu, ji iš karto pareiškė nenorą, tą naktį sapnavo košmarus, atbėgo pas ją į lovą. Tokia buvo reakcija mergaitės beveik po metų laiko. Liekamieji reiškiniai paminėjus tėtį lieka. Ji pasimatyme nedalyvavo. K. mama buvo krizių centre. 2024 metų rugpjūtį K. atvyko pas juos. K. mama, kiek jai žinoma, krizių centre gyveno 2023 metais, kai mergaitė lankė (duomenys neskelbtini). Ji pati veža mergaitę pas mamą, veža kartą per savaitę, dažniausia jie atšaukiami dėl mamos neatvykimo, tikriausiai dėl mamos žalingų įpročių. Įprastai mergaitė su mama matosi kartą per savaitę, globos centre (duomenys neskelbtini). Mamos ir vaiko susitikime nedalyvauja. Mergaitė yra iš tų, kurie nemoka meluoti, jai neįteigsi, kad sakyti taip ir taip. Gal ji ir pakarotų, bet tuoj pat pasakytų, kad jai liepė. Ji iš tų mėgstanti skųsti. Jeigu ją, kažkas bandytų nuteikinėti, tai ji pasisakytų. Negali komentuoti, kaip mergaitė bendrauja, nes nei pasimatymuose nedalyvauja, nei juos stebi. Nėra suinteresuota nuteikinėti vaiko. Apie tai, ką mama jai sako. komentuoti negali, nes nedalyvauja. Nėra suinteresuota meluoti. Neketina mergaitės nei sau pasilikti, nei ketinu nuteikinėti. Dažnas vaiko pasakojimas, kad tėčiui, kažkas trenkė buteliu, tėčiui bėgo kraujas, mama kvietė greitąją. Tas pačias detales mergaitė kartojo ne vieną kartą, ji mergaite tiki.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužinojo apie įvykį tada, kai mergaitė nebelankė grupės, nepatikėjo. Tėtį pažinojo nedaug, porą mėnesių. Tada mama susirgo ir tėtis perėmė mergaitės priežiūrą. Mergaitė ateidavo ir išeidavo noriai, linksma. Nieko nepasakodavo, nieko nesakydavo. Tuo metu tikrai nieko nebuvo. Po to iš kitos grupės auklėtojos sužinojo apie įvykį. Kai tas įvyko ji nedirbo, atostogavo. Mergaitės auklėtoja buvo nuo lapkričio mėnesio iki gegužės, beveik metus. Pradėjo lankyti darželį 2023 metų lapkritį, 2024 metų birželį ji atostogavo. Iki atostogų ant mergaitės kūno smurto žymių nepastebėjo. Mergaitė pietų miegą miegodavo. Mergaitės šokių mokytoja nieko nesakė, jie iki tiek nenusirengia. Miegoti išsirengia iki triusikėlių, smurto žymių nematė. Visą laiką į darželį vedė mama, kol po naujų metų susirgo, tada perėmė tėtis. Tėčio elgesys jai nekėlė įtarimų, vaikai žaidžia ir kalba, būtų, kažką pastebėję, ji buvo aktyvi ir judri mergaitė. Darželis vadinasi (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino įvykį tik dėl trenkimo. Neatsimena kas jai sakė, bet ji ir buvo pas socialinę darbuotoją, ir policijoje. Žino tik iš pašalinių, girdėjo tik iš V.. Dėl buteliuko nežinojo. Su K. yra bendravusi, ji jai apie tai nekalbėjo. Tuo metu nesimatė, jokių sužalojimų. Pirmiausia sužinojo iš (duomenys neskelbtini), ji pasikvietė ją pasikalbėti. Kalbėjo dėl V. ir A., kad jie negali auginti mergaitės. Ką ji prisimena iš vaikystės apie tėvą, koks jis buvo. Ji minėjo, kad buvo trenkimai, kad buvo V. daryta nuotrauka. Jo kaip tėvo ji nepažįsta, neturėjo šalia. Jis užmušė motiną, šeši vaikai liko be mamos, jis dėl to nesigailėjo. Jis kai nori būna gera. Tik tada, kai jam kažko reikia. Jis nėra geras žmogus. Nesako to iš pykčio, jai jo kaip dukrai, labai trūko. Jis buvo grįžęs į laisvę, sėdėjo kelis kartus. 11 metų gyveno vaikų namuose. Per tą laiką ją aplenkė du kartus. Visada laukdavo tėčio, bet jis pažadėdavo ją pasiimti, bet to niekada nebuvo. Iš vaikystės prisimena, kad smurtaudavo prieš mamą ir prieš vaikus, detaliai nepasakys, nes buvo labai maža. Kai atsitiko nelaimė jai buvo 6 metai. Nebendrauja su tėvu nuo pernai metų mamos dienos, nežino ar jis vartoja alkoholį, bet ji jaučia, kad taip, nes visą gyvenimą taip buvo. Pas K. kelis kartus buvo nuvykusi, pas jos močiutę, tėčio mamą. Buvo nuvykusi į butą (duomenys neskelbtini), nuvyko pasveikinti K. su gimtadieniu. Jai buvo svarbus ryšys su sese, bet nuleido rankas. Jai skaudėdavo širdį, nes matė save, kaip tą mažą mergaitę. Kur K. gyveno 2024 metų vasarą neprisimena. Ji nekalbėdavo apie tėvus, suprato, ką vaikas išgyveno, nes ji tą patį išgyveno. Ji verksniukė kaip ji. Ją vaikų namuose slopindavo vaistais, to vaikui nereikia. Ji džiaugiasi, kad ji pas globėjus, ji būdavo ramesnė, geriau komunikuodavo. Kai gyveno su tėvu, vaikas rėkdavo, žviegdavo, būdavo nepatenkinta, mušdavosi. Mergaitė mato, kaip tėvai bendrauja. Smurto žymių nematė.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju buvo susituokę, išsiskyrė, turi bendrą vaiką. Bendrauja dėl vaiko. Įvykis įvyko namuose, nepamena kuriame kambaryje. Nebuvo verkimo, nieko. Ji atėjusi parodė nugarytę ir pasakė „tetis“. Ji nufotografavo, viskas nurimo. Rugpjūtį paėmė mergaitę, jie su A. susipyko. Ji vartodavo alkoholį, pasišnekėdavo su socialine darbuotoja. Pasakė, kad turi tas nuotraukas, tą dieną buvo išgėrusi. Ji duodavo iniciatyvos, kad kreiptis, kad rašyti ir daryti. Kai vaikas buvo paimtas viskas ir prasidėjo, tai buvo rugpjūčio mėnesis. Mergaitė rodė užpakaliuką ar nugarytę, ji pasakė „tetis“. Nebuvo verkimo ar skundų. Gal net jos mama buvo namuose, nepamena. Nepamena ar su A. apie tai kalbėjo. Ji iš inercijos ir pykčio nufotografavo, kad turėtų jei susipyks. Nepasakys ar su juo pačiu apie tai kalbėjo. Ji nesiskundė apie plastikinio buteliuko metimą. Nepamena ką K. sakė, rodydama tuos sužalojimus. Jai buvo problema su alkoholiu. Žino, kad buvo apklausa pas tyrėją. Gerai apklausos neatsimena.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojos apklausos protokole užfiksuoti liudytojos V. V. parodymai apie tai, kad sutinka duoti parodymus prieš savo buvusį sutuoktinį A. S.. 2017 m. kovo 4 d. susituokė su A. S. ir susilaukė dukters K. S. gim. (duomenys neskelbtini) Su A. išsiskyrė, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kiek pamena 2022 m. Jis kalėjo dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo sumušęs ne kartą ją ir jos mamą E. G.. (duomenys neskelbtini) mėnesį su A. pradėjo kartu gyventi (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomojusi ten butą, A. apsigyveno pas ją. Kartu išgyveno apie metus laiko ir ji nusprendė apsigyventi pas mamą adresu (duomenys neskelbtini) kartu su A. ir dukra. 2024 m. birželio mėnesio pradžioje joms būnant savo namuose, savo kambaryje jų mažametė dukra K. rankose laikė mažą vandens plastikinį buteliuką ir jį metė į A., turbūt norėdama su juo pažaisti, atkreipti dėmesį ir su buteliuku pataikė jam į kūną, į kurią tiksliai vietą neprisimena, tuo metu A. gulėjo lovoje. A. supykęs paėmė tą buteliuką ir jį metė į mergaitę bei pataikė jai į kairį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, toje vietoje pasidarė raudona, patino. Mergaitė labai verkė, ji ją ramino ir labai supyko ant A.. A. ir ji tuo metu buvo blaivūs, alkoholinių gėrimų nevartojo. Ji mergaitei tos vietos nešaldė, tik mergaitę nuramino ją pasisodinus ant kelių. Tą pačią dieną šį mergaitės sumušimą nufotografavo savo mobiliuoju telefonu, kai nematė A.. Fotografavo todėl, kad turėtų įrodymų, kad jis smurtauja. Kelių dienų laikotarpiu, jiems būnant savo namuose, jos kambaryje A. laikė rankose savo mobiliojo ryšio telefoną, kažką naršė bei dėvėjo skaitymo akinius, tada mergaitė jam pagriebė už akinių, norėdama pažaisti, atitraukti jį nuo telefono, kad skirtų dėmesio jai. Akinių A. nuo veido nuimti neleido ir supykęs trenkė jai kairės rankos delno jai į kairią užpakaliuko dalį. Mergaitę tuo metu buvo su trumpikėmis ir jai liko raudonas sumušimas, aiškiai matėsi A. delno fragmentai ant jos užpakaliuko. Mergaitei skaudėjo, ji labai verkė, ji ją nuramino. A. ir ji tuo metu buvo blaivūs, alkoholinių gėrimų nevartojo. Ji šį mergaitės sumušimą ant užpakaliuko nufotografavo, kaip įrodymą, kad A. smurtauja. 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie tai, kad smurtauja A. prieš jų mergaitę K. telefonu informavo (duomenys neskelbtini) V. S., taip pat jai nusiuntė mergaitės sumušimų nuotraukas. Į policiją nesikreipė dėl smurtavimo prieš mergaitę anksčiau, nes labai bijo A., jis yra teistas už sugyventinės nužudymą. A. iš jos mobiliojo ryšio telefono ištrynė mergaitės sumušimo nuotraukas 2024 m. rugpjūčio 30 d.-, kai jis iš jos, jos namuose, buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefoną ir pasišalino iš namų, tada kvietė jam policiją, jam buvo išrašytas orderis. K. nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2024 balandžio mėn. gyveno su A., nes ji tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jai sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, K. jiems pasipasakojo, kad augdama su tėčiu patirdavo smurtą, jis ją mušdavo, pati mergaitė jai šitų dalykų nepasakojo. Kokiomis aplinkybėmis A. skriaudė mergaitę kol ją augino vienas nežino, vaiko teisių apsaugos darbuotojai jai nedetalizavo. Jai matant A. mušė mergaitę, du kartus, apie kuriuos dabar papasakojo ir padarė sumušimų nuotraukas. Papildomai parodė, kad nuotraukas, kuriomis fotografavo savo dukros K. S. sužalojimus, kai ją šių metų birželio mėnesį, tarp 10-15 mėnesio dienos, jai trenkė jos tėvas A. S., fotografavo su telefonu, kuris šiuo metu yra neveikiantis, telefonas yra sudužęs, nepataisomas. Ji įsigijo kitą telefoną, šiuo metu naudojasi "Huawei" telefonu, kuriame likusios nuotraukos tik nuo 2024 m. liepos 15 d. Nuotraukos nėra išsisaugojusios ir "Google" nuotraukų kataloge. Kai nuotraukas siuntė per "Messenger" programėlę Neveronių socialinei darbuotojai V. S., nuotraukos taip pat neišsisaugojusios. Pasikeitus telefoną matosi su ja susirašinėjimai tik nuo šių metų rugsėjo 12 dienos. Prideda telefono ekrano nuotraukas, kuriose matyti minėta informacija. Nuotraukas, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, A. iš jo prieš tai buvusio telefono ištrynė. Šiuo metu pradėjo dirbti, dirba valytoja, (duomenys neskelbtini) Lanko anoniminių alkoholikų grupę, kitaip vadinama AA grupę, vaikščioja pas psichologę, pas priklausomybių konsultantę, kartu su A. lanko dar tėvystės įgūdžių kursus. Lanko priklausomybių ligų centrą. Stengiasi imtis visų priemonių, kad susigrąžinti dukrą. Įsidarbino, kad sukauptų pinigų ir galėtų išsinuomoti butą, kuriame su dukra galėtų gyventi, nes į šį butą, kuriame dabar gyvena su dukra gyventi negalėtų, nes ten nesaugios sąlygos dukrai. Nori pasidžiaugti, kad šiuo metu jau du mėnesiai nevartojo alkoholio. Su A. susitinka dažniausiai vaiko klausimais, jis ją kartais atveža į susitikimus su dukra K., kurie vykstą kiekvieną savaitę, trečiadieniais, (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad jis A. S. tapo ramesnis, gražiau bendrauja, kiek žino, jis lanko kursus, kuriuose moko kaip reikia suvaldyti savo emocijas (1 t., b. l. 75–78, 79–80).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. V. patvirtino ir papildomai paaiškino, kad parodymai skyrėsi, nes praėjo laiko. Jai atrodo, kad ji buvo virtuvėje, kai ji jai parodė žymę ant užpakaliuko. Su ranka sudavimo tikrai nematė, o su buteliuku neprisimena iš vis. Nepasakys ar matė buteliuko metimą, pas ją buvo problema, pradėjo gydytis. Dėl buteliuko, šiai dienai tikrai neatsimena. Mergaitė ne kartą bandė nuimti akinius, kad atkreipti dėmesį. Neprisimena, kad A. darytų kokius veiksmus. Ji neatsimena. Sakė tiesą, praėjo daug laiko. Kiek pamena, pas tyrėją buvau blaivi. Tai, kad fotkino, ji atsimena. Kai buvo delnas ji tikrai neverkė. Gal ji kažką sumaišė. Ten ne buteliukas, ten gertuvė buvo, bet neprisimena ar buvo pataikyta. Sudavimo su delnu nematė, ji atėjo, delnas likęs, ji pasakė „tetis“. Niekad jai vaikas nesiskundęs, tai buvo vieninteliai kartai. Viskas buvo prieš sėdimą į kalėjimą, kai buvo vedę, tai buvo smurto. Parodymų duoti nebijo, sako tai, ką atsimena. Nuotrauką norėjo turėti dėl to, kad jam atkeršyti jei susipyktų. Tai buvo pirmas kartais, kai ji jam pasakė. Ji vaiko klausdavo ar ją muša. Ji niekada jai nieko nesakydavo. Tarp jos stiprus ryšys, ji viską jai pasisakydavo. Netekdavo jai slėpti vyro smurto. Jų gyvenimas buvo trumpas. Beveik metus laiko, po to jis buvo įkalinimo įstaigoje. Jis grįžo sausio gale, rugpjūčio mėnesį paėmė mergaitę. Tai buvo pirmas kartais, kai paėmė mergaitę. Dabar dar tas pats kartas, mergaitė negrąžinta. Šiai dienai yra jos priklausomybė, gal dėl teismų, jam daug ko nesako. Su A. palaiko bendravimą dėl vaikų. Labai retai susitinka, bet bendrauja. Jis visada jo bijodavo, kai vartodavo, dabar gydosi, baimės nėra. Išgėrusi būdavo neadekvati, skambindavo policijai, pabėgdavo. Tyrėjai duoti parodymai yra teisingi. 2024 m. birželio mėnesį dar nesigydė nuo alkoholio. 2025 m. vasario mėnesį pradėjo gydytis. Jie nesipyko, viskas buvo tvarkoje, jam socialinė darbuotoja darydavo įtaką, kad su juo negyventi, kad jis jai netinkamas. Tai (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) nieko blogo negali pasakyti. Ji ateidavo pas jos mamą, ji būdavo neblaivi, jos klausinėdavo apie S., tai sakydavo, kad ir ji ją mušu, ir S. muša. Jos protelis būdavo ne toks nuo gėrimo. Ji socialinei darbuotojai pateikė dvi nuotraukas. Datos nežino, nes tų nuotraukų neturėjo. Ji jų savo telefone jau neturėjo, jai jas atsiuntė ir ji jas persiuntė socialiniai darbuotojai. Ji tas nuotraukas buvo ištrynusi, pas ją telefone jų nebuvo, buvo nusiuntus draugei iš (duomenys neskelbtini). Socialinė darbuotoja paprašė įkalčių, prisimina, kad buvo nusiuntus draugei, ji jai atsiuntė ir ji persiuntė. Tai buvo tos pačios jos siųstos nuotraukos. Ji mano, kad jos draugė L. F., atsiuntė tas pačias nuotraukas. Neatsimena dienos, kada ji fotografavo. Ji dabar su L. nebendrauja, nežino ar ji turi tas nuotraukas. Šie įvykiai vyko pas jos mamą. Jos draugė L. gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar su ja nebendrauja, ji gyvena (duomenys neskelbtini). L. buvo kaimynė. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Mergaitę į darželį vesdavo visada, kai blogai jausdavosi arba, kai būdavom (duomenys neskelbtini) nevesdavo. Nebūdavo taip, kad dėl gėrimo į darželį nevesdavo, jai patikdavo darželyje. Prie jūros buvo 2024 m. liepos mėnesį. Mergaitę paėmė dėl alkoholio, kai ją paėmė buvo abu išgėrę, vaikų teises iškvietė jos mama. Jai kažkas susimakalavo ir ji iškvietė, dar šiai dienai jai primena, ji sako, kad nekvietė. Su S. bendrauja dėl vaiko. Su kaltinamuoju matėsi šiandien ryte, važiavo pas mergaitę į pasimatymą. Jis jos nieko neprašė, nieko nekalbėjo. Atgal važiuodami kalbėjo apie vaiką.

Liudytoja L. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino, po to K. mama persiuntė nuotraukas, kad jos išliktų pas ją. Po to pasakojo, kad iš buteliuko ir su ranka trenkė. Kiek žino, tą ir pasakojo. Jos buvo susitikusios, išėjo į kiemą parūkyti. Jis ir jai yra iškvietęs policiją melagingai, gali daug apie jį papasakoti. Kai jie susitiko, ji pasakė, kad turėjo didelę problemą, kad S. paleido į K. iš buteliuko, paklausė ar rankos nekėlė, pasakė, kad trenkė per šikną. Tada paklausė, ar ji gali jai atsiųsti nuotraukas. Jai nurodė, kad tos nuotraukos yra iš to įvykio. Po to paprašė socialinė, V. pati jai išsiuntė. Po to V. prašė jos tas nuotraukas laikytis, po to pati V. išsiuntė tas nuotraukas. Jos pagalbos išsiųsti nuotraukų neprireikė, pati V. jas išsiuntė. Nežino ar pas V. tos nuotraukos liko, su ja nebendrauja ilgą laiką. Kai ji sužinojo, kad jai reikės liudyti, tai ji paskambino ir pasišnekėjo. Ji yra visur užblokuota. S. pasiima jos telefoną ir visus užblokuoja. Neklauskit apie jų santykius, ten yra baisu. Jis grįžta, nusiperka alkoholio, jai negalima vartoti alkoholio, prieš ją pastovus smurtas. Prašė jos su juo išsiskirti ir ramiai gyventi. Smurtauja ir prieš ją. Būdavo, kad išeina parūkyti į kiemą, jei vasara ir atidarytas langas, tai visada girdėdavosi šauksmai ir rėkimai. Pagrinde rėkdavo S., nors būdavo sušaukdavo ir V., jų santykiai buvo konfliktiški. Kai mergaitė gyveno su juo, girdėdavosi, kad rėkdavo ant jos, tardavo jos vardą. Kai mergaitė buvo paimta, jis rėkdavo ant V., vasarą viskas girdėdavosi pro atvirą langą. Mačiusi, kai jis atvažiuodavo su mašina, užlipa pas ją, ji nenorėdavo jo įsileisti, jis braudavosi pas ją. Gal jie vienas be kito negali gyventi, nežinoma, bet ji kenčia. S. yra pavojingas. Ji, asmeniškai, bijo dėl savo vaikų ir dėl savęs, jis pavojingas aplinkiniams. Ji nesiuntė jokių nuotraukų, jas nusiuntė V.. Tik tos nuotraukos yra pas ją. V. V. pati išsiuntė nuotraukas. Ji telefone tas nuotraukas turi.

Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro pranešimo matyti, kad nuo 2023 m. lapkričio 3 d. atvejo vadybos procesą koordinuoja atvejo vadybininkė A. A., socialinį darbą su šeima dirba (duomenys neskelbtini) dirbanti su šeimomis V. S..

Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. informacijos matyti, kad K. S. nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaikas laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 27 d. V. V. telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini), dirbančia su šeimomis. Pokalbio metu papasakojo apie sisteminį A. S. smurtą prieš ją ir dukrą K. S. bei nuotolinėmis ryšio priemonėmis pasidalino dukros nuotraukomis, kuriose matosi smurto žymės. Dukrą fotografavo pati V. V.. V. V. teigimu, nuotraukas po smurtinio atvejo padarė 2024 m. birželio mėn. pirmoje pusėje. (duomenys neskelbtini) pagal vienoje iš nuotraukų matomas interjero detales atpažįsta, kad tai V. V. motinos E. G. namai adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žiniomis, apie patirtą sisteminį tėvo A. S. smurtą K. S. pasakoja globėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad K. S. apie tėvo smurtą liudijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau — Tarnyba) specialistams ir tai yra užfiksuota Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2024 m. gegužės 8 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad motinai V. V. būdingas nenuoseklus elgesys dėl galimai žalingo alkoholio vartojimo - atvejo vadybos posėdžio 2024 m. liepos 4 d. metu neigė tėvo smurtinį elgesį prieš dukrą ir slėpė nuo specialistų informaciją apie vaiko patiriamą smurtą, o 2024 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojos prašė perduoti nuotraukas tarnybos specialistams ir pasakojo apie nuolatinį ir sistemingą A. S. smurtą prieš ją ir jų dukrą K. S.. Prie pareiškimo pridėtos trys nuotraukos kuriose užfiksuotos galimo smurto žymės (1 t., b. l. 6–11).

Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 4VAIK-256 matyti, jog užfiksuota nukentėjusiosios mažametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini) nuomonė: "K. pasakojo, kad su mama dažniausiai žaidžia, kai „mama supyksta, ji eina į senelio kambarį“. Mergaitė sakė, kad „myli mamą ir močiutę“. K. įvardino, kad „tėčio nemyli, nes tėtis muša“. Tėtis „muša su diržu“, tada K. liūdi. Mama žiūri, kai tėtis muša ir „išveja tėtį“. „Tėtis mamą muša, virus muša“, tada K. būna „po lovyte“. K. paklausus, kur ją tėtis muša, ji pirštuku parodė į sėdmenų vietą. Mergaitė įvardino, kad jai „skauda, kai muša“ ir lieka mėlynės. K. pasakojo, kad „tėtis jai suka rankytę“, parodė vizualiai kaip suka viršutinę rankos dalį, tada jai „skauda“. K. sakė, kad ji nieko nepadaro, tėtis ateina iš tualeto ir suka skaudžiai ranką, tada ji verkia. Tėtis K. neatsiprašo. K. paklausus, ar norėtų susitikti su tėčiu, mama ir senele, kad „su mama“, su „tėčiu-ne“. K. pasakojo, kad mama jos nemuša. Mama užpyksta ant tėčio. K. teigė, kad mama nevartoja alkoholio, tėtis irgi nevartoja alkoholio. K. sakė, kad nežino ką reiškia žodis alkoholis. Paaiškinus mergaitei kas yra alkoholis, K. pasakojo, kad matė „šampaną, jį gėrė tėtis, mama negėrė“. K. sakė, kad buvo zoologijos sode su tėčiu ir mama, ten matė liūtą, jai patiko zoologijos sode. Dar su mama buvo parke, prie jūros. K. pasidalino, kad pas tetą gyventi sekasi „gerai“, jai „patinka“. Norėtų gyventi su mama. K. pasakojo, kad turi žaislų su vienaragiu ir minkštą žaisliuką šuniuką, žaisliukus „nuperka mama“, „ji neturi pinigų“. Mama sakė K., kad nebeturi pinigų, kartais būna, kad namuose nėra ką valgyti, tada valgo „sūrelius“. Namuose turi dviratį, moka juo važiuoti. K. pasakojo, kad nueidavo pas močiutę, kai tėtis išeidavo į darbą, pas močiutę būdavo „viena“, močiutė jos neskriausdavo. Močiutė mėgsta „gerti alų“, mama mėgsta „gerti vandenį ir sirupą“, „tėtis mėgsta gerti šampaną“. Namuose turi minkštą lego, su juo stato „belenką“, stato su mama, tėtis nestato kartu. Kartais tėtis žaidžia su žaisliukais ir pastato palapinę iš paklodės. K. pasakojo, kad jai patinka eiti į darželį, ten turi draugų, dažniausiai žaidžia su vaikais darželyje, nebūna, kad su vaikais susipyksta. Į darželį dažniausiai nuveda mama, o parsiveda močiutė arba tėtis. Mama neparsiveda iš darželio, nes „miega“, nebūna, kad niekas neparsivestų iš darželio. K. sakė, kad šiuo metu labiausiai norėtų mamos (1 t., b. l. 27–28).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2740, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas raštas iš Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, rašto Nr. 4GD-11745. K. S., gim., (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyveną pas budintį globėją. K. S. 14 kartų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 3 kartus vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Vaiko gyvenamoji aplinka nevertinta, kadangi vaikas šiuo metu gyvena pas budintį globėją. SPIS duomenų bazės duomenimis motinai atvejo vadyba taikoma nuo 2023 m. balandžio 12 d., tėvui atvejo vadyba taikoma nuo 2023 m. spalio 18 d. Ankščiau šeimai atvejo vadyba buvo taikoma 5 kartus: nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d., nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. sausio 10 d., nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. Nustatyti rizikos bei atitinkamai apsaugos veiksniai. Rizikos veiksnys siejamas su abiem vaiko tėvais: V. V. ir A. S. 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku. K. paklausus, ar norėtų susitikti su tėčiu, mama, senele, pasakė, kad „su mama“, „su tėčiu – ne“. 2024 m. rugpjūčio 2 d. vaiko motina pasakojo, kad A. S. yra naudojęs fizinį smurtą dukros atžvilgiu. Pasakojo situaciją, kai A. S. sėdėjo ant lovos ir naudojosi telefonu, tuo metu priėjo dukra ir tėvas trenkė dukrai per užpakalį, nes jam trukdė. Dar viena situacija pasakojo, kad mergaitės tėvas yra metęs į dukrą buteliuką, nes dukra norėjo tėvo dėmesio ir prie jo glaustėsi. Rizikos veiksnys siejamas su abiem vaiko tėvais: V. V. ir A. S. 25.3.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai. Vaikui reikalinga psichologo pagalba dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto. Abiem vaiko tėvams – psichologo, socialinio darbuotojo pagalba tam, kad pagerėtų tarpusavio santykiai, nebūtų konfliktų, nesutarimų, kurie kenkia jų vaiko emocinei būsenai, abiem vaiko tėvams siūloma specialistų pagalba sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo problemą. Siūloma specialistų pagalba vaiko tėvams būtina tam, kad abu vaiko tėvai keistų savo elgesį, atsisakytų žalingų įpročių tam, kad būtų galimybė jų vaikui grįžti į šeimą. Vaiko teisių pažeidimai, pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto (dėl abiejų tėvų naudojamo smurto). Pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (dėl abiejų tėvų polinkio į nesaikingą alkoholio vartojimą) (1 t., b. l. 29–46).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47–55).

Iš 2024 m. spalio 25 d. nuotraukų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 3 nuotraukos, kuriose užfiksuoti mažamečio vaiko kūno esantys sužalojimai. Nuotraukas pateikė (duomenys neskelbtini) Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas nuogas vaiko kūnas, apatinė nugaros dalis ir sėdmenys su įvairaus dydžio ir formos raudonos spalvos žymėmis. Ties vaiko liemeniu, dešinėje pusėje, matyti geltonos-žalsvos spalvos, skirtingo dydžio ir apvalios formos 2 žymės. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas apnuogintas vaiko kūnas ties sėdmenimis kairėje pusėje su 3 skirtingo dydžio ir formos raudonos spalvos žymėmis. Aukščiau, ties sulenkta vaiko alkūne užfiksuotos geltonos-žalsvos spalvos, skirtingo dydžio ir apvalios formos 2 žymės. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas gulintis vaiko kūnas apnuogintais kairės pusės sėdmenimis su 5 pailgos formos, skirtingų ilgių raudonos spalvos žymėmis bei patinimais (1 t., b. l. 56–66).

Mažametės K. S. parodymais, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad yra K. S., jai yra 5 metai. Nori būti čia, gerai, pasidės fotelį čia, čia nori sėdėti. 5 metai tai čia yra daug, jos mamos vardas V., jos tėtis A., o jo pavardė S., kalbės tik apie mamą, apie save kalbės, o apie tėtį nieko nekalbės, nes ji nenori, nes ji taip sugalvojo mašinoje, kai važiavo čia. Padarys saulę, jai sakė, kad ji pas tave važiuos. Žirafa – mėlyna, violetinė ir geltona, žirafa ne žalia, jeigu tu sakysi, kad žirafa žalia, tai čia yra netiesa. Ne, nesakys sau tiesos. Taip, gali pažaisti tiesos žaidimą, turi šuniuką, ji gyvena su mama, bet dabar ji yra ligoninėje, tėtis ją pradėjo mušti ir mamytę, o jai davė per viršutinę lūpą, nes nežino, kada taip buvo. Tėtis jai davė su koja per jos lūpą, su dešine koja vieną kartą tėtis jai davė su koja jai per lūpą. Jos tėčio gimtadienis buvo 39 metai ir jos dar gimtadienis buvo, tada jai bėgo kraujas neilgai, iš burnos dar bėgo kraujas, kai ji buvo maža, tai ji buvo tada dar maža, o kai buvo didelė, tada jai davė su koja per burną. Tai jis jai vieną kartą su koja per jos burną davė. Matė vienas dėdės, kai jos tėtis ją mušė ir jos mamą daužė. Ji nežino, koks to dėdės vardas, viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini) viršuje, ten daug gyvena žmonių, ji verkė, kad nepasiėmė žaislų, tada jai skaudėjo, ji nebeklausys ir nebekalbės. Jai mama nesakė, kad nesakytų kažko, ji atsimena apie save ir apie mamą ir apie tėtį atsimena. Negali papasakoti apie mamą. Yra verkusi ji. Daug verkė, daug kartų, už tai, kad mamą mušė tėtis, ją tėtis irgi yra mušęs, ją tėtis mušė į žandą, į koją, į šoną, nesakys tau iš viso. Diržiukas nežino kas tai yra. Yra ją fotografavę ir tėtis ir mama. Čia tau (piešinį paduoda psichologei). Mama ligoninėje guli. Ji sutvarkys, taip, su mama ji žaidžia slėpynių, taip, su tėčiu slėpynių, mama slepiasi, ji irgi slepiasi po lova ir A. kambaryje slepiasi ir išjungia ji balsą, tėtis grįžta iš darbo ir sako: „kur K.?“. Kai ją suranda, tada ji verkia, tai jis sako, kad ji yra negera. K. ją tėtis vadina. Nėra girdėjusi, kad negražiai ant jos sakytų, A. ji vadina tėtį nesakys tau iš viso. Nieko negali padaryti. Ne, nepatinki jai, ji pasakys kitai tetai. Tėtis mušė, tai jai ant kaktos tėtis ranka jai trenkė, tai jis ją mušė, jos kakta pasijautė negerai, kai tėtis jai trenkė su ranka, jai tada ant kaktos liko mėlynė. Žino kas yra mėlynė (1 t., b. l. 124–127).

Liudytojos I. V. parodymais, kad remiantis laikino apgyvendinimo aktu, Nr. 4VTP-1377 K. S., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. apgyvendinta, giminaitei R. J. atsisakius. 2024 m. rugpjūčio 9 d., kai mergaitė pas juos apsigyveno, nebuvo labai švariais rūbeliais, buvo seniai prausta. Atsivežė su savimi keistų daiktų – džiovintų kalmarų, tušinukų „širdelių“, buteliuką vandenilio peroksido, turėjo kelis žaisliukus bei savo mylimiausia žaisliuką avytę „Mimą“. Daug saldumynų, guminukų, krekerių, turėjo kreidučių, knygelių. Dėl ko jai buvo įdėtas vandenilio peroksido buteliukas ar širdelės nuo tušinuko ji jai nepaaiškino. Turėjo kelis rūbelius, kurie taip pat nebuvo labai švarūs. Pas juos didelė šeima ir išgirdusi triukšmą ar pakelta balsą, net jei tai vaikai žaisdami garsiau ką pasakydavo ji susigūždavo ir slėpdavosi po stalu arba kampe už sofos. Buvo tokia situacija, kai K. į žaislų namelį nusinešė sausainių, o pas juos šeimoje negalima neštis maisto prie žaistų, kad atsinešė K. sausainį į namelį jai pasakė jos dukra ir ji nuėjusi pas K. pasakė, kad taip daryti negalima, ji susigūžė ir pradėjo verkti. Po to, kai ji K. paklausė ko tu bijai, ko tu slepiesi ji jai pasakė, kad ji bijo, nes gali gauti į „kailį“. Kai pradėjo klausinėti mergaitės, kaip ji gyveno namuose, ji jiems pasakojo, kad kai tėtis būdavo išgėręs jai sukdavo ranką, mušdavo per užpakaliuką, mamai trenkdavo per veidą. Kai klausė, ką tuo metu darė mama, ji sakė, kad mama arba nematydavo arba nieko nedarydavo, tik po to mama ją ramindavo, glausdavo. Tą patį mergaitė pasakodavo ir vaikų teisės specialistams. Apie mamą K. labai gražiai kalba, prisimena tik gražius dalykus, bet per visą šį laiką neužsiminė, kad nori į namus, tik minėjo, kad jai galėtų atvežti daiktų. Apie tėtį pasakojo, kad jo bijo, kad nemyli, kad nenori su juo gyventi. Minėjo, kad mama nori jį išvyti iš namų, nes tėtis geria, kad mama vartoją alkoholį mergaitė niekada nesakė, sakė, kad mama geria tik arbatą. K. pasakę, kad tėtis nori atvežti daiktų, mergaitė labai išsigando, reakcija buvo labai audringa, ji pasakė, kad bijo tėčio, kad nenori ir jei jis atvažiuos ji bėgs slėptis ir, kad jie visi turės slėptis, kad jis jų nė vieno nepamatytų. Kai pradėjo lankyti darželį, ji pirmomis dienomis klausdavo ar ji atvažiuos jos pasiimti ir klausdavo ar pas juos į namus važiuos, ji lyg pasitikslindavo ar ne namo. Taip iš pradžių buvo gal kokias dvi savaites. Pirmas dvi savaites ji ypatingai buvo prisirišusi prie jos, bijodavo, kad negrįš jei, kažkur išeidavo. Paaiškinus, kad ji niekur neprapuls, ji yra užsiminusi, kad ir mama yra sakiusi, kad grįš, bet negrįždavo. Ji maksimaliai nori iš visų meilės, dėmesio, prie visų glaudžiasi, nors ir žmogų mato pirmą kartą. K. yra minėjusi, kad tėtis jai liepdavo nusirengti nuogai ir jis ją apžiūrėdavo, jos neliesdavo, jai nieko nedarydavo, priekabiavimo, kiek ji pasakojo, nebuvo. Ji yra sakiusi, kad tėtis apžiūrėdavo ar neliko žymių po sumušimo (1 t., b. l. 133–135).

Iš 2024 m. rugpjūčio 9 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 4VL-488 (kopija) matyti, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 9 d. 10.30 val. laikinai apgyvendinama pas (duomenys neskelbtini) budinčią globėją I. V.. Vaikas apgyvendintas pas laikiną globėją, nes vaiko giminaitė R. J., pas kurią vaikas buvo apgyvendintas 2024 m. rugpjūčio 1 d., laikino apgyvendinimo akto Nr. 4VTP-1377. Vaiko laikinas apgyvendinimas taikomas, kadangi abu vaiko tėvai neblaivūs. Tėvui A. S. nustatytas 2,37 promilių girtumas, motina V. V. atsisakė tikrintis girtumą (1 t., b. l. 133–140).

Iš 2024 m. spalio 25 d. budinčios globotojos I. V., kurios namuose pagal VLA aktą mergaitė yra apgyvendinta pateikto prašymo matyti, kad prašo apsaugoti vaiką nuo neigiamo tėčio A. S. poveikio mažametei jo dukrai K. S., neleidžiant jam su ja bendrauti, artintis prie jos, kad mergaitė pakartotinai nepatirtų fizinio ir psichologinio smurto (1 t., b. l. 141).

Liudytojos J. S. parodymais, kad ji yra A. S. dukra. Jos mama V. R. buvo A. S. sugyventinė. Po namuose įvykusios nelaimės, kai tėtis A. S. galimai smurtavo prieš jos mamą V. R., ko pasekoje ji buvo ištikta komos, gulėjo ligoninėje, vėliau jos mamos, močiutės P. D. sutikimu, ji buvo atjungta nuo gyvybę palaikančių aparatų ir ji ligoninėje mirė, ji gyveno pas globėją, vėliau, vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini). Kiek pamena iš vaikystės, iki nelaimės, labai gerai gyveno, tėvas nesmurtaudavo. Pamena tik vieną kartą, kai jis pastūmė jos mamą V., bet ji tėtį A. pati išprovokavo, nes ji dažnai nesutikdavo su jo nuomone ir tai išreikšdavo pykčiu, provokuodavo jį savo elgesiu, nes išduodavo su kitais vyrais jos tėtį, kai tuo tarpu jis labai dėl šeimos stengėsi ir daug dirbo. Po to, kai grįžo tėtis iš įkalinimo įstaigos ji su juo buvo kelis kartus susitikusi. Po įvykusio incidento su V. mama, kurios vardo nepamena, tėtis pateko į įkalinimo įstaigą antrą kartą. V. turi rimtų problemų su alkoholiu. Jei gerai pamena, jos tėčiui kalint V. su juo išsiskyrė jos iniciatyva. Tačiau jos tėčiui grįžus iš įkalinimo įstaiga jie vėl pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kaip V. savo kalbomis provokuoja jos tėtį, vis dėl kažko priekaištauja. Kiek yra visi kartu susitikę nėra mačiusi, kad tėtis elgtųsi su K. grubiai ar prieš ją būtų smurtavęs. Susidarė toks įspūdis, kad V. savo kalbomis, savo elgesiu su jos tėčių K. nuteikinėja. K. ilgiau gyveno su mama, ji ja labiau pasitiki ir jaučia mamos emocijas ir kilusiais neigiamas emocijas išreiškia ant tėčio, tai pasižymi tėčio mušimu, atstūmimu, rėkimu ant tėčio, nes taip su juo elgiasi V.. Dėl šio įvykio, dėl kurio tėtis įtariamas, kalbėjosi telefonu, jis sakė, kad to nedarė, kad jo ir V. rankos yra panašaus dydžio (1 t., b. l. 144–148).

Liudytojos G. S. parodymai, kad ji dirba Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje, mobilios komandos psichologe. S. šeima, t. y. A. S., V. V. ir jų dukra K. S. buvo jos klientai. Ji su šia šeima dirbo dėl situacijos šeimoje. Dirbo su šia šeima dėl problemų šeimoje, dėl vaiko paėmimo, kada tiksliai pradėjo su šia šeima dirbti nepamena, bet vaikas iš šeimos jau buvo paimtas. Su šia šeima dirbo neilgai, gal 20 dienų. Jai dirbant su šia šeima gavo papildomą užduotį dalyvauti vaiko nuomonės išklausime su kolege A. S. t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Tą dieną su mergaite, ji užmezginėjo pokalbį, bandė užmegzti ryšį bendraujant su ja, kolegė užsirašinėjo mergaitės pasakojimą žodis į žodį. Ir visa mergaitės išsakytą jų susitikimo metu nuomonė, išgyvenimai surašyti citatomis į vaiko nuomonės išklausimo aktą, kurio numeris 4VAIK-256. Papildomų detalių neatsimena. Prašo remtis minėtu aktu. Bendraujant su jomis mergaitė jautėsi gerai, bendravo geranoriškai, šypsojosi. Bendraujant su ja, ji iš kart atsakydavo į klausimus, nereikėjo daug papildomų klausimų užduoti, ji iš karto laisvai atsakydavo į jos pateiktus klausimus. Dirbant su šia šeima yra gavusi daug dokumentų, kad šioje šeimoje yra galimai smurtaujama, alkoholio vartojimo problema tiek pas A. S., tiek pas vaiko mamą V. V.. Kelis kartus nuvykus pas V. V. jos nerado namuose, bet vėliau ji atsirado ir vyko pagalbos teikimas. O su A. S. pagrinde bendravo telefonu, nes jis dirba vairuotoju. Tuo metu kai ji dirbo su šia šeima A. S. ir V. V. gyveno atskirai. K. S. buvo budinčios globotojos namuose. Bendraujant su V. ji minėjo, kad jos sugyventinis A. prieš ją praeityje yra smurtavęs ir už tai yra atlikęs bausmę. Kai bendravo su V. ant jos kūno jokių smurto žymių vizualiai nesimatė. Jei gerai pamena, apie mergaitę V. nieko nepasakojo. Jos su ja pagrinde bendravo dėl alkoholio vartojimo sprendimo. Buvo atvejo vadybos posėdis, gal rugsėjo mėnesį, kuriame dalyvavo darbuotojai ir pati V., po to, vėliau, ir pats A., posėdyje buvo pateiktos visų darbuotojų rekomendacijos tėvams, ką jie turi daryti, kad šeimos sunkumai pasibaigtų. Ar su visais pasiūlymais tėvai sutiko ji neatsimena. Po atvejo vadybos posėdžio mobili komanda daugiau su šios šeimos nariais nebebendrauja, pagalbos nebeteikia. Jos su jais bendravime dėl alkoholio vartojimo, dėl emocinės jų būsenos, kai vaikas iš jų yra paimta bei pagalbos galimybių šeimai (1 t., b. l. 157–160).

Liudytojos A. S. parodymais, kad ji dirba Valstybės vaiko teisės apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje, vyriausiąja specialiste. Su šia šeima ji dirbo nenuosekliai. Kai iškilo klausimas dėl vaiko globos nustatymo tada susipažino su situacija išsamiai ir gavo užduotį reaguoti į šį pranešimą 2024 m. rugpjūčio 27 d. Prie medžiagos buvo pateiktos ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos galimos smurto žymės. Dėl atveju gausos ir praėjusio laiko, šiuo metu detaliau nebe pamena kas jose buvo užfiksuota. Reaguojant į pranešimą, atsižvelgiant į vaiko amžių ir galimo smurto atvejo reikėjo psichologo pagalbos. Kartu su psichologe G. S. nuvyko į budinčios globotojos namus išklausyti laikinai apgyvendinto vaiko nuomonės. Mergaitė G. priėmė pakankamai gerai, nes jos jau yra bendravusios, o jos vengė, nes buvo mažiau pažįstama. Kai pradėjo pokalbį, pokalbį vedė psichologė, ji mergaitei pasakė, kad įsijungs kompiuterį, pasitikslino ar ji sutinka, kad būtų jos nuomonė užrašyta į kompiuterį, ji sutiko. G. dar pristatė kortelių žaidimą mergaitei, su kuriomis ji buvo žaidusi ankščiau. Vedė visą pokalbį, kuris yra aprašytas vaiko nuomonės išklausimo akte. Akto numeris 4VAIK-256. Pokalbį vedė psichologė G., ji pasitikslindavo jei nespėdavo rašyti. Jų pokalbio su mergaite pabaigoje ji jai dar uždavė papildomus klausimus, kurie jai atrodė aktualūs išklausant vaiko nuomonę apie įvykį. Prieš šį, jų su K. pokalbį, ji su ja yra bendravusi ankščiau, kai turėjo išklausyti vaiko nuomonę dėl globos nustatymo. Buvo 2024 m. rugpjūčio 21 d., pokalbis buvo labai konkretus, nes buvo svarbi vaiko nuomonė apie vaiko globą. Tada ji atsakė, kad jai 4 metai, kad šiuo metu į darželį neina, būna namuose, šiuo metu gyvena pas tetą ir čia gyventi patinka. Mergaitė teta vadina budinčia globotoja. Pas teta mergaitei patinka, nes yra šuniukas. Mergaitė sakė, kad su mama ir tėčiu nebuvo susitikusi, su jais telefonu nebendravo. Kai ji buvo tada pas ją, ji jos išsigando. Dėl to kai reikėjo reaguoti į pranešimą vedėjas pasiūlė prašyti pagalbos į psichologę G., kuri su mergaitę yra jau bendravusi seniau. 2024 m. gruodžio 2 d., po globos nustatymo, buvo nuvykusi aplankyti globojamą vaiką ir užpildė globojamo vaiko aplankymo aktą. Mergaitė vėl j išsigando, pasirinko bendrauti su budinčia globotoja, mergaitė pokalbio metu visą laiką buvo šalia prie budinčios globotojos. Pokalbio su budinčia globotoja pabaigoje, mergaitė išsidrąsino, papasakojo apie išdaigas krečiantį nykštuką ir atsakė į kelis klausimus. Mergaitė pasirinko į kuruos klausimus atsakyti, pavyzdžiui į klausimą apie bendravimą su mama arba sese ji pradėjo juoktis ir nusisuko. Klausė apie susitikimą su mama, nes jos šiuo metu susitinka. Apie tėtį neklausė, nes su juo susitikimai nenumatyti dėl kardomųjų priemonių. Su V. yra bendravusi labai seniai dėl kito pranešimo. Su A. S. taip pat bendravo seniau, dabar neteko. Jai su tėvais neteko bendrauti dėl šio įvykio, nes išėjo atostogų ir vaiko situacija vertinti buvo pavesta kitiems specialistams. Mergaitės apie smurtą neklausė, nes jai rūpėjo globos klausimai. Pasakė viską kas jai yra žinoma (1 t., b. l. 163–166).

Liudytojos V. S. parodymais, kad ji 2023 lapkričio pradžios, kai persikėlė S. šeima gyventi iš (duomenys neskelbtini), su ja ir pradėjo dirbti. Kai persikėlė į (duomenys neskelbtini) A. S. ir V. V. pradėjo konfliktuoti, išgėrinėti. 2024 vasario 14 sugyventinė V. V. kartu su savo dukra K. pabėgo iš namų pas giminaičius, informavo, kad nebegali pakelti psichologinio smurto nuo A. S.. Bet netrukus, po savaitės grįžo į namus. Bet vėl jie pradėjo konfliktuoti ir 2024-04-21 vaikas buvo paimtas iš šeimos, nes abu tėvai buvo rasti neblaivūs ir konfliktavo. Tuo metu K. S. buvo pas laikinus globėjus, bet ją vėl grąžino į šeimą. 2024 m. balandžio 29 d. jos vėl kreipėsi į vaikų teises su kreipimusi pakartotinai vertinti situaciją, nes pastebėjo aukštą vaiko riziką. Vaiko vertinimo situacijoje buvo užfiksuotas galimas smurtas K. atžvilgiu, kurį patyrė nuo tėvo A. S.. Vaiko vertinimo situacijoje buvo tai užfiksuota 2024 m. balandžio 21 d. Netrukus vėl pradėjo kartotis konfliktai šioje šeimoje. 2024 m. liepos 31 d. kreipėsi į VTAS dėl užtikrinimo saugos aplinkos K. S.. Kadangi tomis dienomis tėvai girtavo. 2024-07-18 dieną E. G., K. močiutė, mums pateikė informaciją, kad tėvas A. S. smurtauja prieš savo dukrą K. S., ji nurodė, kad "tėtis gali daužyti ją ir vaiką". Tuo metu, nei A., nei V. namuose nerado, tada 2024 m. rugpjūčio 1 d. bendravo su V. o vakare atvažiavo policiją ir iš jos namų vaikas buvo paimtas laikinai globai iki šiol. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Vaida į ją kreipėsi ir pranešė, kad sistemingai S. nuolatos smurtauja prieš ją ir dukrą. Minėjo, kad ji nedrįso pasakyti visiems apie patiriama smurtą, nors vaikščiojo ji tuo metu mėlyna. Jai buvo nedrąsu tai pasakyti, nors S. smurtavo prieš ja ir dukrą. "Messenger" programėle V. atsiuntė jai nuotraukas, su patirtas mergaitės sužalojimais. V. minėjo, kad tas nuotraukas S. ištrynė iš jos telefono. Ji minėjo, kad fotografavo birželio mėnesį, bet nedrįso pranešti. S. tuo metu gyveno pas savo motina, kuri gyvena šalia V. namų. Su S. darbas nevyksta, darbas vyksta tik su V. V., nes iš S. akivaizdžiai jaučiamas priešiškumas socialiniams darbuotojams, jis grindžia tuo, kad nesutampa jo ir socialinio darbuotojo požiūris į vaiko auklėjimą. V. teigia, kad šiuo metu jie gyvena atskirai, ji gyvena pas savo mamą, o jis pas savo motina. V. minėjo, kad dukros važiuoja pas laikiną globėją lankyti kartu su A., tik jis nesiartina prie dukros, nes laikosi paskirtos kardomosios priemonės. Kai lankė šią šeimą, nė karto nėra pastebėjusi ant mergaitės smurto požymių, ant V. taip pat nėra mačiusi, bet vėliau V. pasakojo, kad ji smurto žymes prieš joms bendraujant paslėpdavo, užmaskuodavo. Su S. bendravo iki 2024 m. vasario mėnesio, bet kai prasidėjo jų šeimoje konfliktai jis ėmė vengti bendravimo, neatsakydavo į klausimus. Jis turi savita amoralumo ir teisingumo samprata. Kai pasisuka kalba apie K. išgyvenimus, jis pradeda prieštarauti ir pokalbis tiesiog neįvyksta. Mergaitė šiuo metu yra pas laikiną globėją, kada bus teismas dėl jos globos nežino. 2024 m. gruodžio 12 d. vyks šeimos atvejo peržiūros posėdis, kuriame bus ir vaiko teisės ir globos koordinatoriai, bus sprendžiamas globos klausimas, ar tėvai įvykdė jiems iškeltus reikalavimus. Su mergaite nesusitinka. V. šiuo metu dirba. Ji pasiduoda S. manipuliacijai. Alkoholio kiek žino V. šiuo metu nebevartoja. Ji gailisi, kodėl vis su juo neišsiskiria. V. atsisakė lankytis reabilitacijos centrą. 2024 m. liepos 24 d. yra surašę dėl A. S. tarnybinį pranešimą „dėl šiurkščiai pažeisto socialinio darbuotojo ir vadybininko psichologinio neliečiamumo ir orumo“. Buvo išvadintos necenzūriniais žodžiais, buvo joms grasinama susidoroti (1 t., b. l. 169–172).

Liudytojos R. K. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) Į šią grupę K. S. pradėjo eiti nuo 2023 lapkričio 13 dienos. Ją atvedė mama V., kurios pavardės nepamena. Mergaitė prieš tai jau buvo lankiusi kitą įstaigą, tai adaptacinį laikotarpį perėjo labai normaliai. Mama mergaitė vedė iki balandžio mėnesio, vėliau, kiek jai yra žinoma, mama susirgo ir į darželį pradėjo vesti ir iš jo pasiimti tėtis A. S.. Mergaitė abiejų tėvų laukdavo vienodai, niekada nesiskųsdavo, kad kurio nors bijo. Linksma mergaitė buvo, bendraujanti. Visada tvarkinga, švariai aprengta tiek kai vedė mama, tiek kai vedė tėtis. Visada turėjo reikiamų priemonių, žaislų. Ji lankė darželį, kai jai buvo apie 3-4 metus. Kalbėjo gerai, bet niekada nesiskųsdavo, kad kažkas namuose negerai. Ant jos kūnelio niekada nesimatė jokių smurto žymių. Kai tėtis vesdavo mergaitė į darželį, jis su ja elgdavosi gerai, niekada nekalbėjo griežtu tonu. Mergaitė tuo metu lankė šokių būrelį, mama buvo ją užrašiusi. Per šį laikotarpį, kol K. ėjo į jo grupę, ji nepastebėjo jos elgesyje kažkokių pokyčių, tiek kai vedė ją į darželį mama, tik kai vedė ją į darželį tėtis. 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 8 d. mergaitė nebuvo darželyje, dienos pateisintos. Tik dėl šio laikotarpio, kai K. nebuvo darželyje, skambino socialinė darbuotoja ir teiravosi ar K. lanko darželį, kai informavo ją, kad K. serga, kitą dieną mergaitė į darželį atėjo, ją atvedė mama. Mergaitė buvo sveika, jokių smurto žymių ant jos nesimatė. Ją labai ši situacija nustebino, nes kiek matė, tai tėtis su mergaitę elgdavosi tikrai gražiai, atsisveikindavo, apsikabindavo, turėjo atsisveikinimo ritualą. Ji labai šneki ir jei būtų kažkas buvę, ji būtų pasipasakojusi (1 t., b. l. 175–178).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Įgyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo veikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali būti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobūdžio tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tyčinės kaltės nustatymo aspektu pažymėta, kad paprastai kiekvienas suaugęs žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, suvokia, jog taip sukels padarinius – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba jam bus padarytas kūno sužalojimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).

Pažymėtina, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami, kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, kad įgyvendina vieną sumanymą, kuriuo gali būti ir noras toliau daryti nusikalstamas veikas. Toks sumanymas – nusikalstamų veikų darymas – yra kartotinio pobūdžio, todėl įgyvendinamas per kelis etapus ir iš to paties šaltinio ir atskleidžiamas per nusikalstamo elgesio motyvus, intensyvumą ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne tik objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvusis elementas yra svarbūs siekiant nustatyti tikrąją kaltininko valią, o tuo pagrindu ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, ar kaip nusikalstamų veikų daugetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Kaltinamasis A. S. viso proceso metu savo kaltę neigė ir parodė, kad jokio smurto dukros atžvilgiu nenaudojo ir mano, kad tai yra išgalvota istorija. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios K. S. parodymais, kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, jai nurodant, kad tėtis metė į ją buteliuką ir trenkė su ranka per sėdmens. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji patvirtino, kad jai skaudėjo, kad ji verkė. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 3 d. koordinuojant atvejo vadybą V. V. ir A. S. šeimoje, kurioje auga mažametė K. S., 2024 m. rugpjūčio 1 d. mažametei nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vaikas apgyvendintas pas budinčius globėjus, 2024 m. rugpjūčio 27 d. liudytojos V. V. socialiniams darbuotojams pranešimas, kad kaltinamasis A. S. naudoja sistemingą smurtą prieš ją ir penkerių metų amžiaus dukrą K. S. bei atsiuntė nuotraukas, kuriose matomos smurto žymės, dukrą fotografavo pati V. V.. Mažametė K. S. pasakojo globėjams apie pastovų tėvo smurtą. 2024 m rugpjūčio 29 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota mažametės K. S. nuomonė: „tėčio nemyli, nes tėtis muša“, „muša diržu, tada jai liūdna, mama išveja tėtį, kai jis muša“, „tėtis mamą muša, muša visus, tada ji slepiasi po lovyte“. Paklausus kur tėtis muša, vaikas rodo į sėdmenis. Nurodo, kad jai skauda kai muša, lieka mėlynės, tėtis suka rankytę, skauda, dėl to ji verkia, tėtis neatsiprašo. Tėtis ir mama geria šampaną, močiutė mėgsta gerti alų. 2024 m. rugsėjo 2 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad šeimai 14 kartų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl neigiamų vaiko tėvų santykio su vaiku, nesaikingo alkoholio vartojimo. Liudytoja V. V. 2024 m. rugpjūčio 28 d. nurodė, kad kaltinamasis A. S. yra naudojęs smurtą dukros atžvilgiu, „A. S. sėdėjo ant lovos ir naudojosi telefonu, tuo metu priėjus dukrai K. S. sudavė per sėdmenis, kad netrukdytų, be to yra metęs į dukrą buteliuką, kai dukra reikalavo dėmesio“. Nustatytas dar vienas vaiko teisių pažeidimas, pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto. 2024 m. spalio 25 d. nuotraukų apžiūros protokolu apžiūrėtos trys nuotraukos, kuriose užfiksuoti ant mažamečio vaiko kūno esantys sužalojimai. Nuotraukas VTAS specialistams pateikė V. V.. Šios nuotraukos buvo išsiųstos ir liudytojai L. F., kadangi, kaip nurodė liudytoja, kaltinamasis ištrindavo V. V. mobiliojo ryšio telefonu užfiksuotas nuotraukas su sužalojimais po smurtavimų. Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamasis A. S. pastoviai ir sistemingai smurtavo jos atžvilgiu, jos motinos ir bendros mažametės dukters atžvilgiu, kol gyveno kartu šeimoje. 2024 birželio mėnesį, namuose adresu (duomenys neskelbtini), mažametė dukra K. rankose laikė mažą plastikinį vandens buteliuką ir jį metė į A. turbūt norėdama taip pažaisti, atkreipti į save dėmesį. Kaltinamasis tuo metu gulėjo. Buteliuku vaikas pataikė į tėvą, todėl jis supykęs tą buteliuką metė atgal į mergaitę ir pataikė į kairį šoną, sumušta vieta paraudo, patino, mergaitė labai verkė, ją teko raminti. Šį sužalojimą nufotografavo savo MRT, kai nematė A. S.. Kelių dienų laikotarpyje A. S. laikė rankose telefoną, naršė internete, dėvėjo akinius. K., norėdama pažaisti pagriebė tėvui už akinių. Kaltinamasis supyko ir trenkė kairės rankos delnu jai į sėdmenis. Kadangi mergaitė buvo tik su trumpikėmis, jai liko raudonas sumušimas, aiškiai matėsi delno fragmentai. Mergaitė verkė, jai skaudėjo. Šį sužalojimą V. V. taip pat užfiksavo nuotraukoje. 2024 m. rugpjūčio 27 d. šias nuotraukas išsiuntė socialiniai darbuotojai V. S. ir pranešė apie A. S. smurtavimą. Šias nuotraukas išsiuntė draugei ir kaimynei L. F., kad jas pasaugotų savo telefone.. Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad K. S., nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. gyveno jos šeimoje. Kai pradėjo klausinėti mergaitės kaip ji gyveno namuose, ji pasakojo, kad kai tėtis būdavo išgėręs jai sukdavo ranką, mušdavo per užpakaliuką, mamai trenkdavo per veidą. Pasakojo, kad tėčio bijo, kad nemyli, kad nenori su juo gyventi. K. yra minėjusi, kad tėtis apžiūrėdavo ar neliko žymių po sumušimo. Liudytoja kaltinamojo dukra J. S. parodė, kad apie tėvo smurtą prieš jauniausią sesę K. sužinojo iš socialinių darbuotojų. Žino, kad tėvas yra smurtautojas. Kai ji buvo maža ir gyveno kartu, jis smurtavo prieš ją ir jos motiną. Susitikusi su K. matė jos elgesį, mano, kad K. nukentėjo nuo tėvo smurtavimo, atpažįsta smurtą patyrusio vaiko elgesį. Psichologė G. S. parodė, kad A. S. ir V. V. šeimoje buvo daug alkoholio vartojimo ir smurtavimo problemų. 2024 m. rugpjūčio 29 d. dalyvavo K. S. vaiko nuomonės išklausime su kolege A. S., kuri užsirašinėjo mergaitės pasakojimą žodis į žodį. Vaiko nuomonės išklausimo aktas Nr. 4VAIK-256. Bendraujant mergaitė jautėsi gerai, bendravo geranoriškai, šypsojosi, iškart atsakydavo į klausimus. Prisimena, kad K. sakė, kad „muša tėtis, skauda kai muša tėtis, lieka mėlynės, suka rankytę“. VTAS specialistės A. S. parodymais, kad gavo užduotį reaguoti į 2024 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą, sprendė klausimą dėl vaiko globos nustatymo. Prie medžiagos buvo pateiktos ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos galimos smurto žymės. Kartu su psichologe G. S. nuvyko į budinčios globotojos namus išklausyti K.. Akte Nr. 4VAIK-256 vaiko nuomonė buvo užrašyta. Socialinės darbuotojos V. S. parodymais, kad dirbo su S šeima nuo 2023 lapkričio. 2024-04-29 buvo kreiptasi į vaikų teises, nes pastebėjo aukštą vaiko riziką. Vaiko vertinimo situacijoje užfiksuotas galimas smurtas K. atžvilgiu, kurį ji patyrė nuo tėvo A. S.. 2024 m. rugpjūčio 27 d. V. V. į ją kreipėsi ir pranešė, kad A. S. nuolatos sistemingai smurtauja prieš ją ir dukrą. Ji nedrįso pasakyti visiems apie patiriama smurtą, nors vaikščiojo tuo metu mėlyna nuo sumušimų. A. S. smurtavo prieš ja ir dukrą. "Messenger" programėle V. V. atsiuntė jai nuotraukas su patirtas mergaitės sužalojimais. V. V. minėjo, kad tas nuotraukas A. S. ištrynė iš jos telefono. Ji minėjo, kad fotografavo birželio mėnesį, bet nedrįso pranešti. Liudytoja L. F. parodė, kad kaltinamasis A. S. gyvena netoliese, V. V. jai persiuntė nuotraukas, kad pasaugotų, nes A. S. ištrina. Buvo susitikusios su V., ji pasakojo, kad A. S. ranka trenkė mergaitei ir buteliuku. Sakė, kad turi nuotraukas iš to įvykio, kai A. S. metė buteliuku ir sudavė per sėdmenis. V. šias nuotraukas išsiuntė socialinei darbuotojai. Liudytoja V. atsiųstas nuotraukas saugo savo telefone iki šiol. V. sakė, kad A. S. paėmė jos telefoną, užblokavo visus draugus ir socialinius tinkus. Mano, kad A. S. yra pavojingas, gyvena kaimynystėje, matė, kad nuolatos vyksta konfliktai Survilų namuose.

Esant tokiai situacijai, vertinant kaltinamojo ir mažametės nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pažymint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais – faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Kaltinamasis A. S. kaip minėta kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. mažametės nukentėjusiosios parodymai, iš dalies aptartų liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Įvertinęs pirmiau paminėtus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kuriuose nagrinėjamus įvykius nukentėjusioji mažametė apibūdino pagal savo suvokimą, būdingą jos amžiui, ir savo socialinę brandą, liudytojų paaiškinimus teismas vertina, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, pirmuoju atveju – sudavė nukentėjusiajai su plastikiniu buteliuku, antruoju atveju sudavė su ranka į mažametės sėdmenis. Šiuo atveju matyti, kad mažametė apie jos sumušimą buteliuku bei delnu tą pačią dieną pasakė savo motinai liudytojai V. V., kuri matė ant sėdmenų raudonas žymes ir jas nufotografavo ir persiuntė draugei L. F., kadangi kaltinamasis iš V. V. mobiliojo ryšio ištrindavo. Mažametė nukentėjusioji parodė, kad ji motinai sakė ir apie mušimą, tačiau liudytoja V. V. nors šių aplinkybių akivaizdžiai bijodama kaltinamojo nenorėjo patvirtinti, tačiau patvirtino. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad liudytoja V. V. parodė, kad apie dukros mušimą su kaltinamuoju nekalbėjo, nes žinojo, jog kils konfliktiškas, kadangi, kai ji dar vartojo alkoholį, ji kaltinamojo bijodavo, nes jis mušdavo ir ją. Taigi, kai kaltinamojo ir V. V. buvo susiklostę itin sudėtingi tarpusavio santykiai, liudytoja toliau šių aplinkybių nesiaiškino. Šiuo atveju matyti, kad liudytoja V. V. iš esmės analogiškas aplinkybes parodė viso proceso metu. Nors mažametės nukentėjusiosios parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, nes negalėjo nurodyti tikslaus įvykių laiko, tačiau vien tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-370/2014, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-495/2024). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-494-677/2015, 2K-539-976/2015, 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kokie nors asmenys galėjo daryti poveikį mažametės parodymams, tuo labiau, kad tiek vaiko teisių apsaugos specialistui, tiek psichologei, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir vėliau teisme ji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, o tam tikrų aplinkybių ji gali neprisiminti ir dėl praėjusio ganėtinai ilgo laiko tarpo. Byloje nustatyta, kad K. S. apie tėčio vartotą smurtą buvo sakiusi mamai, globėjams, sesei, močiutei, socialinėms darbuotojoms. Esant tokiai situacijai neabejotina, kad mergaitė galėjo sąžiningai neatsiminti laiko, kada naudotas fizinis smurtas. Pasisakant dėl kaltinamojo gynėjos teiginių, kad mažametė išsigalvojo įvykius apie jos mušimą, pažymėtina, jog tokio amžiaus (7 m.) vaikai įprastai neprisimena kas vyko prieš ir po įvykio, bet labai gerai prisimena trauminę patirtį, nes tada emocija būna labai stipri. Šiuo atveju matyti, kad tiek liudytoja mažametės mergaitės globėja laikėsi pozicijos dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, duomenų, kad mergaitė būtų linkusi fantazuoti, negauta. Kaip matyti, tarp kaltinamojo ir mažametės motinos yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kaltinamasis, V. V. teigimu, yra vartojęs smurtą tiek jos, tiek jos motinos ir dukros atžvilgiu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Viena iš išorinių fizinio skausmo pasireiškimo išraiškų, rodančių, jog asmeniui yra sukeltas skausmas yra šauksmas, riksmas, verkimas. Šiuo atveju nukentėjusioji patvirtino, kad jai skaudėjo, ji verkė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, nukentėjusioji savo ranka parodė vietą, per kurią jai buvo suduota buteliuku ir sėdmenis. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog inkriminuojamais veiksmais dėl fizinio sąlyčio – sudavimo buteliuku ir delnu, kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė skausmą ir šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas, tokius nukentėjusiosios pojūčius (skausmą) suprato kaltinamasis. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjo teiginius, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, teismas atmeta kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis, mesdamas buteliuką ir suduodamas per sėdmenis nukentėjusiajai, veikė netiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, turėjo suprasti ir suprato, jog mesdamas buteliuką į mergaitę ir suduodamas mažametei nukentėjusiajai delnu per sėdmenis, sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir nors tokių padarinių nenorėjo (savo elgesiu kaltinamasis siekė sudrausminti dukrą, siekdamas pakeisti mažametės elgesį), tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. S. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Šios veikos sukėlė padarinius – abiem atvejais K. S. jautė fizinį skausmą, taigi abiem atvejais tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad net ir siekdamas pakeisti mergaitės galimai netinkamą elgesį, kaltinamasis tam pasirinko netinkamą ir nusikalstamą būdą – fizinį kontaktą su dukra, suprasdama, jog tokiu būdu mergaitė patirs fizinį skausmą, ir leisdamas tokioms pasekmėms kilti.

Pažymėtina, jog panašiose situacijose, kuomet tėvai, siekdami auklėti vaikus, neproporcingai panaudoja fizinę jėgą (suduodami į skausmingą žmogaus (vaiko) kūno vietą) ir tokiu būdu to specialiai nesiekdami leidžia vaikams patirti fizinį skausmą, teismų praktikoje nustatoma, jog smurtavęs asmuo suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, ir nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikia netiesiogine tyčia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-474-489/2016). Teismas sprendžia, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas kambaryje, tyčia metė plastikinį buteliuką į mažametę dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini) pataikydamas į kairį šoną, tuo sukeldamas mažametei fizinį skausmą bei odos patinimą, paraudimą bei tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, namuose adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, kairės rankos delnu sudavė mažametei dukrai K. S. į sėdmenis (kairę pusę), taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas odos paraudimą, patinimą. Kaltinamojo A. S. padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tęstinę, baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Psichikos ligų registre ir Priklausomybės ligų centre neregistruotas. Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra susijusi su netinkamu ir neadekvačiu kaltinamojo pasirinktu elgesio (auklėjimo) modeliu ir nesaikingu alkoholio vartojimu.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija papildyta naujomis alternatyviomis bausmėmis, darytina išvada, kad nauja BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatomą bausmę – laisvės atėmimą.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje A. S. padarė vieną tęstinę nesunkią nusikalstamą veiką, anksčiau teistas, bet bausmę atlikęs, dirbantis, todėl teismo nuomone, kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5, 10 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, tai, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, teismas daro išvadą, jog vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo vertinimu skiriama baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, sudarys prielaidas kaltinamajam suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. S. naudai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta nukentėjusiajai esant mažametei. Dėl padarytos veikos K. S. patyrė pažeminimą, didelį stresą, jaučia didelį nerimą, bausmės jausmą (2 t., b. l. 140–142).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, kurių metu mažamečiams yra sukeliamas fizinis skausmas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 350 Eur iki 500 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494-677/2015, 2K-318-693/2017, 2K-250-895/2019).

Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Neabejotina, kad mažametė nukentėjusioji K. S. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą ir baimę, nesaugumo jausmą. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų praktiką, pragyvenimo lygį, tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamojo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiosios skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad prašymas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai tenkintinas visiškai ir priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai tęstinei nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš jos tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo bei nagrinėjama civilinė byla dėl neterminuoto tėvų V. V. ir A. S. valdžios apribojimo. Nors šiuo metu galutinio procesinio sprendimo dar nėra priimta, tačiau atsižvelgiant į šią aplinkybę, priteista suma uzufrukto teise pavedama tvarkyti ne nukentėjusiosios motinai V. V., o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2026 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-13086, kurioje nurodyta, kad advokatei Ingridai Maldeikienei teikiant antrinę teisinę pagalbą K. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 012,50 Eur (3 t., b. l. 74–75).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-628/2020). Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

Advokatė Ingrida Maldeikienė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, kuri nagrinėjama nuo 205 m. balandžio 14 d., nagrinėjant bylą įvyko vienuolika teisiamųjų posėdžių. Atsižvelgiant į atstovės nukentėjusiajai suteiktų paslaugų pobūdį ir mastą, į tai, kad byla sudėtinga, nes kaltinamasis kaltu neprisipažino, išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamojo priteistina 1 012,50 Eur suma antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kompaktinės plokštelės, esančios vokuose, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. S. paskiriant baudžiamojo poveikio priemones:

- tęsti darbą, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios K. S. įstatyminio atstovo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios K. S. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pavedant tvarkyti uzufrukto teise Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai 1 012,50 Eur (vieną tūkstantį dvylika eurų 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, esančias vokuose, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.