Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1759/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-30
Bylos Nr.: 2A-1759/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Trakų žemė“

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
116.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1759/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 114.11; 116.2; 121.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. dalinio sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, civilinėje byloje Nr. 2-3858-823/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų žemė“ ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Trakų žemė“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. AP3-899 „Pranešimas apie atmestą pasiūlymą“, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas teikti informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugas, atlyginti ieškovo patirtą žalą įpareigojant Trakų rajono savivaldybės administraciją kas mėnesį ne vėliau kaip per 10 dienų sumokėti ieškovui UAB „Trakų žemė“ po 0,10 Lt už vieną kvadratinį centimetrą nuo viso prieš tai buvusį mėnesį pagal 2010 m. balandžio 15 d. informacijos pirkimo-pardavimo ir spausdinimo sutartį Nr. T1-42 paskelbtos Trakų rajono savivaldybės administracijos informacijos ploto. Nurodė, kad 2010 m. kovo 10 d. iš atsakovo gavo kvietimą pateikti pasiūlymą konkurse dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos informacijos spausdinimo vietinėje spaudoje ir Supaprastinto mažos vertės vietinėje spaudoje spausdinimo paslaugos pirkimo konkurso sąlygas, patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. kovo 3 d. nutarimu. Konkurso sąlygos buvo pateiktos su papildomais reikalavimais, kad nors vienas laikraščio numeris per savaitę būtų leidžiamas darbo dienomis ir kad laikraštis būtų spalvotas, nors 2009 m. kovo 3 d. Viešojo pirkimo komisijos nutarimu patvirtintame protokole Nr. V2-12 papildomų reikalavimų išdėstyta nebuvo. Ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą, tačiau 2010 m. kovo 22 d. gavo atsakovo pranešimą apie atmestą pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų – ieškovo leidžiamas laikraštis yra nespalvotas ir leidžiamas savaitgaliais. Ieškovo nuomone, ginčijamo pirkimo sąlygos buvo konkrečiai pritaikytos vienam iš pirkimo dalyvių – UAB „Galvok“ valdomam „Galvės“ laikraščiui. Trakų rajone yra leidžiami du laikraščiai – „Trakų žemė“, spausdinamas 1 501 egzempliorių tiražu, ir „Galvė“, spausdinamas mažesniu – 1 340 egzempliorių tiražu. Laikraštis „Trakų žemė“ yra nespalvotas ir leidžiamas šeštadieniais, o „Galvė“ – spalvotas ir leidžiamas penktadieniais. „Galvė“ redakcijos pasiūlymas yra dvigubai brangesnis už ieškovo pasiūlymą. Pirkimą organizuoti paskirta atsakovo darbuotoja A. K. susijusi su „Galvės“ redakcija, kur vykdo projektą „Informuok ir būk žinomas“ ir turi materialinės naudos iš šio projekto (iškyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas). Kadangi pirkimo sąlygos buvo konkrečiai pritaikytos vienam iš dalyvių, ieškovo pasiūlymas buvo atmestas, nors jo pasiūlyta kaina buvo mažesnė. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, techninius reikalavimus pirkimo objektui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą ir lygiateisiškumą. Konkurso sąlygos neturi suteikti perkančiajai organizacijai besąlyginio pasirinkimo laisvės ar neribotos diskrecijos. Atsakovo nustatyti kvalifikaciniai kriterijai nebuvo objektyviai pagrįsti, ir jais buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. daliniu sprendimu pripažino neteisėtu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimą atmesti UAB „Trakų žemė“ pasiūlymą Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vykdytam Informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugų supaprastintam pirkimui. Teismas nurodė, kad šis sprendimas yra galutinis dalyje dėl reikalavimo pripažinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimą neteisėtu.

Sprendime nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Trakų rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. P2-599, leido atlikti savivaldybės pateiktos informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugų pirkimą apklausos būdu, kai apie pirkimą neprivaloma skelbti, pagal 2010 m. kovo 8 d. pirkimo paraišką. Pirkimo paraiškoje numatyta kviesti pateikti pasiūlymus tris tiekėjus – UAB „Galvok“, UAB „Trakų žemė“ ir UAB „Elektrėnų kronika“. Paraiškoje nurodyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai – licencija leidybos veiklai, pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje konkurso sąlygose, be kita ko, numatyti reikalavimai – nors vienas laikraščio numeris per savaitę leidžiamas darbo dienomis, kokybiška ir spalvota spauda. Vykdant pirkimą raštu apklausti du iš trijų paraiškoje numatytų tiekėjų - UAB „Galvok“ ir UAB „Trakų žemė“, kadangi tik šie du tiekėjai vykdo vietinės spaudos funkcijas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Kodėl į pirkimo paraišką buvo įtrauktas trečiasis tiekėjas - UAB „Elektrėnų kronika“, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsakė negalįs paaiškinti. Atsakovo atstovas neginčijo ieškovo teiginių, jog atsakovui buvo žinoma, kad UAB „Trakų žemė“ leidžiamas laikraštis yra nespalvotas ir leidžiamas šeštadieniais. Įvertinus dviejų tiekėjų pateiktus pasiūlymus, ieškovo UAB „Trakų žemė“ pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygose tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, numatytų 5 punkte, apie tai ieškovas informuotas 2010 m. kovo 22 d. raštu Nr. AP3-899. Ieškovas dėl šio sprendimo pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad konkursas realiai nebuvo surengtas, kadangi kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams sudaryti taip, jog UAB „Trakų žemė“ negalėtų jame dalyvauti. Atsakovas 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. AP3-980 ieškovo pretenziją atmetė, nurodydamas, kad ieškovas nustatytu terminu nepateikė pastabų ar pretenzijų dėl pirkimo sąlygų, taip pat neprašė pateikti paaiškinimų dėl tiekėjams keliamų reikalavimų. Ginčijamo pirkimo laimėtoju pripažinta UAB „Galvok“. Su laimėtoju 2010 m. balandžio 15 d. sudaryta Informacijos skelbimo ir spausdinimo sutartis Nr. T1-42. Sutarties galiojimas – vieneri metai nuo pasirašymo dienos, su galimybe pratęsti sutartį viešųjų pirkimų procedūrų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi ginčo pirkimo dokumentus vykdydama Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pavedimą konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas ginčo pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį, inter alia neteisingai pasirinkdamas pirkimo būdą bei išsiųsdamas konkurso sąlygas tik dviem iš trijų pirkimo paraiškoje nurodytų tiekėjų. Atsižvelgiant į VPĮ įtvirtinus viešųjų pirkimų principus bei tikslus, perkančioji organizacija nėra visiškai laisva nustatydama tiekėjų kvalifikacinės atrankos reikalavimus. Kilus ginčui dėl atitinkamų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, būtinybės į pirkimo sąlygas įtraukti ginčijamas nuostatas, susijusias su tiekėjų kvalifikacija, įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė jo nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, dėl kurių ieškovas buvo pašalintas iš konkurso, pagrįstumo. Pagal 2010 m. kovo 8 d. pirkimo paraišką matyti, kad perkant savivaldybės informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugas, be kita ko, buvo numatyta skelbti viešinimo straipsnius/reportažus ES vykdomiems projektams, kuriems viešinimui nenumatytas finansavimas projekte. Pagal atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, būtent šios informacijos skelbimui buvo būtina, kad leidinys, kuriame spausdinama informacija, būtų spalvotas. Šis reikalavimas, atsakovo atstovo teigimu, susijęs su būtinybe naudoti tam tikrus spalvų kodus skelbiant apie ES vykdomus projektus. Tačiau atsakovo atstovas nesugebėjo nurodyti teisės aktų, pagrindžiančių būtinybę informaciją apie ES projektus skelbti būtent spalvotai. Pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projekto vykdytojo įgyvendinamose informavimo apie projektą priemonėse turi būti naudojamas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos ženklas. Šio ženklo pavyzdžiai patvirtinti 2007 m. gruodžio 12 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-366 ir papildyti 2008 m. balandžio 29 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-162. Finansų ministerija taip pat yra parengusi Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos grafinio stiliaus gaires. Šiuose dokumentuose įtvirtinti reikalavimai naudoti tam tikrus spalvų kodus struktūrinės paramos ženkle tuo atveju, jei naudojamas spalvotas ženklas. Tačiau reikalavimas naudoti tam tikrus spalvų kodus nereiškia, jog informacija apie ES paramą negali būti skelbiama nespalvotoje spaudoje. Pagal pirkimo paraiškoje ir pirkimo sąlygose nurodytą kitos skelbtinos informacijos pobūdį (savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkės, mero potvarkių ir direktoriaus įsakymų anotacijos, rubrika „savivaldybės savaitė“, kurioje pateikiama informacija apie savivaldybės nuveiktus darbus, ir kt.) taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo informacijos skelbimui buvo būtina naudoti būtent spalvotą spaudą. Atsakovo argumentą, jog spalvotas leidinys dėl savo patrauklumo skaitytojui užtikrina platesnę savivaldybės skelbiamos informacijos sklaidą, teismas pripažino nepagrįstu, kadangi šis argumentas tėra atsakovo spėjimas, kurio nepatvirtina byloje esanti informacija apie dviejų pasiūlymus pateikusių tiekėjų leidžiamų leidinių tiražą, kurios atsakovas neginčijo. Atsakovo preferencija spalvotam leidiniui savaime nėra pateisinanti tokių reikalavimų nustatymą vykdant viešąjį pirkimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono savivaldybės teritorijoje tėra vienas šį reikalavimą atitinkantis tiekėjas. Atsakovas taip pat neįrodė, kad jam buvo būtina informaciją skelbti būtent darbo dienomis, ypač atsižvelgiant į tai, jog vieno iš pasiūlymą ginčo pirkimui pateikusių tiekėjų laikraštis leidžiamas penktadieniais, o kito – šeštadieniais, ir ši informacija atsakovui buvo žinoma nustatant pirkimo sąlygas. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas savivaldybės atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų teisės aktų įsigaliojimą sieja su kalendorinėmis, o ne darbo dienomis. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad tarp dviejų tiekėjų leidinių leidimo tėra vienos kalendorinės dienos skirtumas, reikalavimas, kad leidinys būtų leidžiamas būtent darbo dieną (penktadienį) negali būti objektyviai pateisinamas siekiu neuždelsti savivaldybės skelbtų teisės aktų įsigaliojimo. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ginčo pirkimo organizavimo procedūra buvo nukreipta į išskirtinių sąlygų vienam iš tiekėjų sudarymą, viešojo pirkimo procedūrą iš esmės imituojant. Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. P2-599, 97.2 punktu pirkimo sutarties vertei viršijant 10 000 Lt perkančioji organizacija privalo kreiptis į tris ar daugiau tiekėjų. Į pirkimo paraišką buvo įtraukti trys tiekėjai, nors jau paraiškos surašymo metu buvo akivaizdu, kad trečiasis tiekėjas vietinės spaudos funkcijų Trakų rajono savivaldybės teritorijoje nevykdo ir į paraišką yra įtrauktas nepagrįstai. Šiam tiekėjui kvietimas pateikti pasiūlymą ir nebuvo siunčiamas. Atsakovas neginčijo, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovo leidžiamas leidinys yra nespalvotas ir leidžiamas savaitgalį, taigi pagal atsakovo parengtas pirkimo sąlygas iš trijų į pirkimo paraišką įtrauktų tiekėjų tik vienas galėjo dalyvauti ginčo pirkime. Tokiais atsakovo veiksmais taip pat buvo pažeistas Trakų rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 32 punktas, kuriame nustatyta, kad pirkimo dokumentuose numatyti reikalavimai negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti supaprastintame pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams. Vertindamas atsakovo argumentą, kad ieškovas ginčo pirkimo sąlygų neginčijo, neprašė perkančiosios organizacijos šias sąlygas paaiškinti, o tai reiškia, jog su šiomis sąlygomis sutiko, teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į atsakovo pasirinktą pirkimo būdą bei kitas faktines bylos aplinkybes (itin mažą potencialių tiekėjų skaičių, atsakovo žinojimą apie kiekvieno iš jų leidžiamus leidinius), ieškovas galėjo būti sąžiningai suklaidintas dėl ginčo pirkimo sąlygų, kai gavo kvietimą pateikti pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje buvo remiamasi pirkimo sąlygų neteisėtumu. Taigi ieškovas, pareikšdamas reikalavimą teisme, laikėsi savo reikalavimų ribų, nustatytų ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų, o kartu ir viešojo intereso pažeidimą, šiuos principus pažeidžiančių pirkimo sąlygų nustatymas lemia bet kokių šių sąlygų pagrindu priimtų atsakovo sprendimų neteisėtumą. Teismas, nustatęs viešojo pirkimo sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali šio pažeidimo ignoruoti ir atmesti ieškovo reikalavimą vien dėl formalių procedūrinių priežasčių, remdamasis ta aplinkybe, kad ieškovas pirkimo sąlygų neginčijo iki pasiūlymo pateikimo perkančiajai organizacijai. Kadangi ginčijamo pirkimo pagrindu sudaryta sutartis buvo terminuota ir šio sprendimo priėmimo metu yra įvykdyta, sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas šioje byloje yra negalimas. Ieškovo ginčijamas atsakovo sprendimas, priimtas vadovaujantis neteisėtomis pirkimo sąlygomis, pripažintas neteisėtu, o ieškovas, kuris dėl šio neteisėto sprendimo priėmimo neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį kaip tiekėjas, pateikęs mažesnės kainos pasiūlymą, įgyja teisę reikalauti tokiais atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad žalą ieškovas skaičiuoja kaip savo negautas pajamas pagal patikslintame ieškinyje pateiktą formulę – ieškovo pelno dalį dauginant iš atitinkamą mėnesį UAB „Galvok“ leidiniuose paskelbto atsakovo informacijos ploto, atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, kokios bus atsakovo skelbiamos informacijos apimtys kiekvieną mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijamo pirkimo pagrindu su UAB „Galvok“ sudaryta informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugų teikimo sutartis yra įvykdyta. Ši aplinkybė reikalauja tikslinti ieškinį dalyje dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Be to, ieškovas nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomos pelno dalies skaičiavimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vienas esminių kriterijų nustatant pirkimo sąlygas – tiekėjų kvalifikacija. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 35-37 straipsnių nuostatomis. Perkančioji organizacija pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos sutarčiai įvykdyti. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį atsakovas turėjo teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatyti pagal VPĮ 35-37 straipsnių reikalavimus bei atsižvelgiant į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 7, 12, 13 punktus perkančioji organizacija, atlikdama kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus, nustato jų reikalaujamas reikšmes ir patikrina, ar pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos kriterijų reikšmės atitinka iškeltus reikalavimus. Galima nustatyti ir kitokius kvalifikacijos vertinimo kriterijus arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas yra pagrįstas ir nepažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principų, 32 straipsnio 2 dalyje nurodyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją.Įstatymas suteikia teisę ir pareigą perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovo nuomone, nustatyti tiekėjui reikalavimai – „Tiekėjo leidžiamo laikraščio: to paties puslapio skiltys kiekviename numeryje vienodos; - nors vienas laikraščio numeris per savaitę išleidžiamas darbo dienomis; kokybiška ir spalvota spauda; - veikianti interneto svetainė, kurioje mažiausiai du kartus per mėnesį būtų skelbiama savivaldybės informacija su nuoroda į savivaldybės interneto svetainę www.trakai.lt - negali būti vertinami kaip ribojantis konkurenciją. Tiekėjas UAB „Trakų žemė“ neįrodė, kad jis gali įvykdyti keliamus jam reikalavimus. Pirkimo sąlygos buvo iš anksto paskelbtos. Tai turi būti padaryta taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų šias sąlygas interpretuoti vienodai. Dėl to tiekėjų lygiateisiškumo principas apima ir pareigą elgtis skaidriai, o tai leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo.Teismas nepagristai konstatavo, kad atsakovo nustatyti reikalavimai perkant informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spalvotoje spaudoje paslaugas yra pernelyg aukšti. Atsakovas nemano, kad XXI amžiuje reikalavimai, kad to paties puslapio skiltys kiekviename numeryje būtų vienodos, nors vienas laikraščio numeris per savaitę būtų išleidžiamas darbo dienomis, būtų kokybiška ir spalvota spauda, gali būti laikomi aukštais arba pernelyg specifiniais reikalavimais. Atsakovas nemano, kad XXI amžiuje reikia įrodinėti poreikį skelbti informaciją spalvotame laikraštyje. Atsakovo įsitikinimu, tokie reikalavimai nėra diskriminaciniai. Atsakovas ėmėsi veiksmų bei vengė tokių priemonių, kurie galėtų suponuoti nelygiateisišką dalyvių padėtį ar vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu. Tik tai, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai. Atsakovas yra įsitikinęs, kad konkurso sąlygų neatitinkančio ieškovo pasiūlymo neatmetimas grubiai pažeistų kito tiekėjo UAB „Galvok“ teises. Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo stadiją. Draudžiama sutartyje suderėti tokias sąlygas, kokių nebuvo konkurse, arba susitarti dėl iš anksto nepaskelbtų sąlygų, be to, draudžiama vykdant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį keisti jos sąlygas. Naujoje VPĮ redakcijoje tam tikrais atvejais, pritarus Viešųjų pirkimų tarnybai, leidžiamas neesminių sutarties sąlygų pakeitimas (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis). Tačiau šis pakeitimas negali pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Atsakovo veiksmai būtų pripažinti neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį ieškovo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad ieškovo pasiūlyta kaina yra mažiausia. Tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusio pasiūlymo ar net mažiausia. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacinių reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovo argumentais, kad, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, galima daryti prielaidą, jog visa ginčo pirkimo organizavimo procedūra buvo nukreipta į išskirtinių sąlygų vienam iš tiekėjų sudarymą, viešojo pirkimo procedūrą iš esmės imituojant. Atsakovas pažymi, kad Trakų rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. kovo 31 d. nutarimu atmesti J. V. skundą nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad R. K. ar A. K. būtų tyčia piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimus būtų panaudoję priešingai tarnybos interesais ir gavę už tai kokios naudos. Vien aplinkybė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos parengtas supaprastinto mažos vertės „Informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugos“ pirkimo konkurso sąlygas atitiko tik vienas leidėjas, neleidžia kategoriškai teigti, kad konkurso sąlygos buvo parengtos konkrečiam konkurso dalyviui ir tokiu būdu suteikta jam galimybė besąlygiškai laimėti. Atsakovas mano, kad tokios teismo prielaidos vertintinos kaip šmeižiančios Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojus.Teismo prielaida, kad ieškovas galėjo būti sąžiningai suklaidintas dėl ginčo Konkurso sąlygų, kai gavo kvietimą pateikti pasiūlymą, yra nepagrįsta. Atsakovas mano, kad kiekvienas rūpestingas asmuo tikrai supras Konkurso sąlygą – kad nors vienas laikraščio numeris per savaitę turi būti išleidžiamas darbo dienomis, kad turi būti kokybiška ir spalvota spauda. Ieškovas patikslintame ieškinyje ginčijo pirkimo konkurso sąlygas. Atsakovas pažymi, kad Teisingumo Teismas nurodė, jog subjektui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, jei jo teisių pažeidimą lėmė perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais buvo nustatytos diskriminuojančios pirkimo sąlygos, taip neleidžiančios dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, o šis subjektas tik po to, kai buvo pranešta apie sprendimą sudaryti sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju, tokį perkančiosios organizacijos sprendimą skundžia remdamasis diskriminuojančiomis pirkimo sąlygomis. Jei toks tiekėjo elgesys būtų leidžiamas, būtų pažeisti Direktyvos 89/665 tikslai ir pakenkta efektyviam viešųjų pirkimų direktyvų taikymui.Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1174/2010, pasisakė, kad „tik veiksmų neteisėtumas nėra pagrindas priteisti nuostolius potencialiems tiekėjams, nes asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti nuostolių padarymo faktą ir dydį. Negautos pajamos yra lėšos, kurias realiai numatoma gauti, jeigu nebūtų pažeidimo. Dar būtina įgyti teisę vykdyti tiekimus po konkurso, t. y. reikia laimėti konkursą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai atsakovas privalėtų patikslinti pirkimo objekto techninę specifikaciją tam, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus bei atsakovas iš naujo turėtų vertinti konkurse dalyvaujančių tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, todėl nėra aišku, ar ieškovo pateikta kaina būtų mažiausia ir ar trečiojo asmens pateikti dokumentai, patvirtinantys jo kvalifikaciją, būtų vertinami kaip atitinkantys konkurso sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams“. Nėra žinoma, kurio tiekėjo – ar UAB „Galvok“ ar UAB „Trakų žemė“ pasiūlyta kaina būtų mažesnė, atsakovui paskelbus konkursą dėl informacijos spausdinimo nespalvotame laikraštyje. Jeigu teismas pasisakys, kad atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės skelbti savo informaciją darbo dieną bei spalvotame laikraštyje, darytina prielaida, kad atsakovas galėtų skelbti savo informaciją darbo dieną bei spalvotame laikraštyje tik kai visi spaudos leidėjai Trakų rajono savivaldybės teritorijoje leistų spalvotus laikraščius bei leistų juos darbo dienomis.

Atsiliepimas

Ieškovo UAB „Trakų žemė“ atstovas atsiliepime prašo atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo dalinį sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymima, kad atsakovo siųstame kvietime nebuvo pažymėta, kad ieškovas galėtų dalyvauti tik tuomet, jei įgyvendins atsakovo nurodytas diskriminacines sąlygas, t. y. pradės leisti laikraštį darbo dienomis ir dar spalvotai. Tokiu būdu laikytinas pagrįstu teismo teiginys, kad atsakovas dirbtinai ribojo konkurenciją, pritaikydamas konkurso sąlygas iš esmės tik vienam tiekėjui. Beje, būtent šio tiekėjo leidžiamame laikraštyje, savo straipsnius iki viešo konkurso ir po jo spausdino šį konkursą organizavusi atsakovo darbuotoja A. K.. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas kaip perkančioji organizacija neįrodė išdėstytų reikalavimų būtinybės, todėl teisėtai jos veiksmus pripažino nepagrįstai ribojančiais tiekėjų konkurenciją, pažeidžiančiais VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Teismas pagrįstai sprendime nurodytais argumentais priėmė dalinį sprendimą, o kitą ieškovo reikalavimą nagrinės toliau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl viešųjų pirkimų principų imperatyvumo ir viešojo intereso apsaugos

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ nuostatomis siekiama užtikrinti racionalų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo pažymima, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Griežtas šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešųjų pirkimų tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų kiekvieno pirkimo procedūroje. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas VPĮ 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas nulemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, o tokio pažeidimo konstatavimas lemia teismo pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, ir kt.).

Dėl būtinumo perkančiajai organizacijai pagrįsti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti gebantiems sutartį įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Nors pačiai perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Vadovaujantis nediskriminavimo principu draudžiama perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kurie suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Perkančiosios organizacijos nustatyti itin aukšti arba specifiniai, išskirtiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti, pavyzdžiui, ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštus reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Tiekėjų sąžiningos konkurencijos užtikrinimas, įgyvendinant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų reikalavimus, taip pat yra viešas interesas, todėl, esant viešąjį interesą sudarančių aplinkybių kolizijai, pripažįstant, kad vienos iš jų konkrečiu atveju yra svarbesnės, tokią išvadą būtina aiškiai pagrįsti. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, draudimas riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebūtų galima, taigi bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos (byloje – atsakovo) veiksmai, kuriais buvo dirbtinai ribojama konkurencija, pritaikant paslaugos pirkimo kvalifikacinius reikalavimus iš esmės vienam iš potencialių paslaugos teikėjų, formaliai tik imituojant konkurencinį pirkimo procesą, kada jau iš anksto yra numatomas konkretus laimėtojas, laikytini pažeidžiančiais VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų tikslus bei lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad pakviestų tiekėjų teisės sąžiningai konkuruoti viešame pirkime nebuvo pažeistos. Toks pažeidimas pasireiškė tuo, kad paslaugos pirkimo sąlygos dėl tiekėjų kvalifikacijos buvo parengtos taip, jog pirkimą realiai galėjo laimėti tik vienas iš numatytų kviesti ir apklausti paslaugos teikėjų, kurio pasiūlymas ir buvo pripažintas laimėjusiu. Tai lėmė aukščiau nurodytų VPĮ įtvirtintų principų pažeidimą.

Kilus ginčui dėl atitinkamų kvalifikacinių reikalavimų pirkimo sąlygose nustatymo būtinybės, įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai. Neįrodžius tam tikrų reikalavimų nustatymo būtinybės, perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti pripažinti nepagrįstai ribojančiais tiekėjų konkurenciją, pažeidžiančiais VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neįrodė jo nustatytų byloje ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų, dėl neatitikimo kuriems ieškovas buvo pašalintas iš pirkimo, tikslingumo ir būtinumo. Atsakovo atstovų teiginiai dėl šioje byloje ginčijamų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai nustatymo būtinumo buvo paneigti išsamiais ir objektyviais pirmosios instancijos teismo argumentais ir jo pateikta visapusiška Europos Sąjungos projektų viešinimo tvarkos bei įstatymo reglamentuotos savivaldybės atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų teisės aktų skelbimo bei įsigaliojimo tvarkos teisine analize.

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų konstatavimo

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas vykdė viešąjį supaprastintą paslaugos pirkimą (konkursą) apklausos būdu, kai neskelbiant apie pirkimą yra raštu kviečiami numatyti tiekėjai. Surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovo organizuotas ir vykdytas informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugos pirkimas pagal parengtas pirkimo sąlygas dėl tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų suteikė galimybę laimėti pirkimą tik vienam iš pirkimo paraiškoje - užduotyje nurodytų tiekėjų, kuriems perkančioji organizacija ketino pasiūlyti dalyvauti pirkime (pateikti pasiūlymą paslaugos pirkimui – 1 tomas, 62-63 b. l.). Pats atsakovas pripažino, kad pirkimo paraiškoje vienas iš trijų nurodytų tiekėjų – UAB „Elektrėnų kronika“ objektyviai negalėjo dalyvauti pirkime, nes neteikia paminėtos paslaugos Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Prie kvietimo pateikti pasiūlymą pridėtos pirkimo sąlygos, kuriose suformuluoti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai (1 tomas, 4-7 b. l.) neatitinka minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, įrašytiems pirkimo paraiškoje - užduotyje, parengtoje atsakovo darbuotojos A. K., kuriai buvo pavestos tiek šio pirkimo iniciatoriaus, tiek organizatoriaus funkcijos. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. P2-599 patvirtintų Trakų rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklių, 1 tomas, 68-94 b. l.) 14 punkte nurodyta, kad pirkimo iniciatorius dėl supaprastinto pirkimo atlikimo perkančiosios organizacijos vadovui teikia paraišką – užduotį (14.1 p.) kurioje nurodo pagrindines pirkimo sąlygas bei informaciją, įskaitant ir minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (14.1.4 p.). Pirkimo dokumentus pagal pirkimo iniciatoriaus parengtas pagrindines pirkimo sąlygas rengia Vietinio ūkio skyriaus specialistai, atsakingi už pirkimų dokumentų rengimą arba pirkimo organizatorius (Taisyklių 28 p.). Kodėl po pirkimo paraiškos - užduoties pateikimo ir jos vizavimo (1 tomas, 62-63 b. l.) buvo parengtos pirkimo sąlygos, neatitinkančios pagrindinių pirkimo sąlygų dėl kvalifikacijos reikalavimų, numatytų pirkimo paraiškoje - užduotyje, neatskleista. Nustatydamas pirkimo sąlygose naujus (papildomus, lyginant su paraiškoje - užduotyje nurodytais kvalifikaciniais reikalavimais) reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, kad: „- nors vienas laikraščio numeris per savaitę būtų leidžiamas darbo dienomis“; „- kad būtų spalvota spauda“, atsakovas automatiškai eliminavo vieno iš dviejų potencialių kandidatų – ieškovo UAB „Trakų žemė“ galimybę dalyvauti pirkime dar iki kvietimo šiam kandidatui išsiuntimo, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas šių papildomų kvalifikacijos reikalavimų neatitiko ir tokia aplinkybė buvo žinoma atsakovui, kuris, nepaisant šios aplinkybės, raštu pateikė ieškovui kvietimą teikti pasiūlymą pirkime. Visapusiškai ištirtų ir objektyviai įvertintų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą teisinę išvadą, kad ginčijamo pirkimo sąlygos, kiek tai susiję su papildomų (lyginant pagal paraiškoje - užduotyje numatytas pirkimo sąlygas) kvalifikacinių reikalavimų nustatymu, buvo parengtos taip, kad tiktų tik vienam iš potencialių tiekėjų – UAB „Galvok“, taip pažeidžiant VPĮ įtvirtintus pirkimų skaidrumo, pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga pridėta prie bylos) padaryta išvada, kad tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, jog atsakovo darbuotojai R. K. ar A. K. būtų tyčia piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimus panaudoję priešingai tarnybos interesais ir gavę už tai naudos. Apeliantas remiasi prokuratūros nutarime nurodyta aplinkybe, kad vien tai, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos parengtas paslaugos pirkimo sąlygas atitiko tik vienas leidėjas, neleidžia kategoriškai teigti, kad tos sąlygos buvo parengtos konkrečiam konkurso dalyviui ir tokiu būdu suteikta jam galimybė besąlygiškai laimėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatinėjamų aplinkybių tyrimo ir vertinimo, atliekamo baudžiamojo proceso tvarka, dalykas ir aplinkybių tyrimo bei vertinimo, atliekamo civilinių ginčų nagrinėjimo proceso tvarka, dalykas paprastai skiriasi. Viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo vertinimas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų laikymosi aspektu iš esmės yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad perkančiosios organizacijos (jos pareigūnų, atstovų) veiksmų teisėtumo vertinimas pagal civilinę teisę netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl ginčo, kurio atsiradimas grindžiamas neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais (neveikimu) vykdant viešojo pirkimo procedūras, nagrinėjantis teismas vertina šiuos veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais civilinės teisės aspektais, t. y. viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų požiūriu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Teismas, sprendžiantis civilinį ginčą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Trakų rajono apylinkės prokuratūros atlikto tyrimo dalykas buvo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (įgaliojimų panaudojimo priešingai tarnybos interesams) Trakų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmuose organizuojant viešąjį pirkimą, požymių nustatymas ar nenustatymas. Šio tyrimo objektas nebuvo atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmų (neveikimo) vertinimas VPĮ įtvirtintų principų požiūriu. Paminėtame prokuratūros nutarime, be kita ko, akcentuota, kad teisės aktai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus, nenustato prokurorui teisės vertinti konkurso sąlygų atitikimo VPĮ įtvirtintų pirkimų principų kontekste. Šių sąlygų vertinimas yra teismo, nagrinėjančio ginčą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, prerogatyva. Pastebėtina, kad nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, prokuroras negalėjo kategoriškai teigti, jog pirkimo sąlygos buvo parengtos konkrečiam dalyviui ir tokiu būdu sudaryta galimybė jam laimėti, nes tokiam teiginiui pagrįsti trūko ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą remiamasi Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų paaiškinimais, kad specialūs reikalavimai pirkimo dalyviams, pavyzdžiui – spalvota spauda, buvo keliami todėl, jog kokybiška ir spalvota spauda yra vienas iš reikalavimų viešinant vykdomus ES finansuojamus projektus, nes viešinimo ženklai turi atitikti nustatytus spalvų kodus. Prokuroras rėmėsi tuo, kad tyrimo metu duomenų, nuneigiančių šiuos teiginius, negauta. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis, veikdamas pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus bei taikydamas civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įvertino tokius paaiškinimus nagrinėdamas civilinį ginčą šioje byloje ir padarė pagrįstas išvadas, nuneigiančias atsakovo atstovų teiginius dėl poreikio nustatyti kvalifikacinį reikalavimą teikėjui teikiant informacijos skelbimo paslaugą – leisti spalvotą spaudos leidinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį, tačiau šios pareigos ji byloje neįvykdė.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (42 lapas) yra pateiktos ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugsėjo 7 d. išvados dėl ginčijamo pirkimo procedūrų teisėtumo. Jomis, be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija pasirinko netinkamą pirkimo būdą – apklausą, nes Taisyklių 90.3.2 punkte nustatyta, jog neskelbiant apie pirkimą apklausos būdu perkamos prekės, o šiuo atveju pirkimo objektas buvo paslaugos. Taisyklių 90 punktas nenumato atvejų, kad informacijos skelbimo ir spausdinimo paslaugos gali būti perkamos apklausos būdu. Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimą apklausos būdu, pažeidė Taisyklių 90 punktą ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalį. Išsiuntus kvietimus ir konkurso sąlygas tik dviems iš trijų pirkimo paraiškoje - užduotyje nurodytų tiekėjų, buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principai.

Apeliantas yra iš esmės teisus teigdamas, kad pirkimo sąlygų neatitinkančio ieškovo pasiūlymo neatmetimas grubiai pažeistų kito tiekėjo UAB „Galvok“ teises. Akivaizdu, kad pagal tokius nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atsakovas turėjo atmesti ieškovo pasiūlymą, tačiau ši aplinkybė byloje nėra reikšminga, nes šio teisminio ginčo dalykas – pirkimo sąlygose nustatytų kai kurių kvalifikacinės atrankos reikalavimų teisinis įvertinimas ieškovo teisių ir teisėtų interesų sąžiningai konkuruojant dalyvauti viešajame pirkime aspektu.

Galima iš dalies sutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pagal savo turinį tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kaip to paties puslapio skilčių kiekviename numeryje vienodumas, bent vieno laikraščio numerio per savaitę išleidimas darbo dienomis, kokybiška ir spalvota spauda, nėra pernelyg aukšti arba itin specifiniai leidybine spaudos veikla užsiimantiems subjektams. Tačiau esminę reikšmę VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų aspektu turi kita aplinkybė – dalis nurodytų reikalavimų buvo diskriminaciniai ieškovo atžvilgiu, sukūrę nelygiateisę padėtį tarp tiekėjų, kuriuos atsakovas kvietė dalyvauti pirkime. Šiuo atveju būtina įvertinti faktinius duomenis dėl atsakovo vykdyto pirkimo objekto – informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugų, kurias atsakovo veikimo teritorijoje realiai galėjo vykdyti tik du ūkio subjektai – ieškovas UAB „Trakų žemė“ ir UAB „Galvok“. Pirkimo iniciatoriaus paruoštoje pirkimo paraiškoje-užduotyje numatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai sudarė sąlygas abiem šiems vietinės spaudos leidėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, tačiau po to kartu su kvietimu dalyvauti paslaugos pirkime pirkimo organizatorius pateikė pirkimo sąlygas su papildomais kvalifikaciniais reikalavimais (reikalavimu leisti per savaitę bent vieną laikraščio numerį darbo dieną bei reikalavimu leisti spalvotą spaudos leidinį), akivaizdžiai užkirtusiais galimybę ieškovui pateikti pasiūlymą, kuris atitiktų pirkimo dokumentų reikalavimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad aplinkybė apie tai, jog ieškovas leidžia laikraštį ne darbo dieną (šeštadienį) ir leidžia nespalvotą laikraštį, neabejotinai buvo žinoma atsakovui, todėl parengdama pirkimo sąlygas, kurių ieškovas neatitiko, ir vis tiek siųsdama jam kvietimą dalyvauti pirkime (pateikti pasiūlymą) perkančioji organizacija (atsakovas), kaip visiškai teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, tik imitavo pirkimą kelių tiekėjų apklausos būdu, nors faktiškai sukūrė visas prielaidas laimėti vienam konkrečiam tiekėjui – UAB „Galvok“. Atsakovo atstovų teiginiai, kad jie kvietimą ieškovui dėl pasiūlymo pateikimo siuntė tikintis, jog šis imsis veiksmų spausdinti spalvotą laikraštį ir jį leisti darbo dieną, tokiu būdu atitikdamas nustatytas pirkimo sąlygas, yra visiškai nepagrįsti jau vien dėl tos priežasties, kad pirkimo sąlygų dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai penktoje eilutėje nurodytų reikalavimų atitikimą pagrindžiantys įrodymai (dokumentai) turėjo būti paskutinių trijų mėnesių išleistų laikraščių numeriai iki konkurso sąlygų gavimo datos. Vadinasi, visus kvalifikacinių reikalavimų lentelės penktoje eilutėje nurodytus reikalavimus kviečiami pirkime dalyvauti tiekėjai turėjo atitikti mažiausiai tris paskutinius mėnesius iki pirkimo sąlygų pateikimo jiems dienos. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, parengė tokias sąlygas dėl kviečiamų dalyvauti pirkime tiekėjų kvalifikacijos, kuriomis sukūrė nelygiavertes galimybes jiems dalyvauti pirkime, todėl apelianto nuomonę, kad tokie reikalavimai nėra diskriminacinio pobūdžio, pripažįsta nepagrįsta. Dar kartą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bei objektyviai įvertino atsakovo atstovų paaiškinimus, kuriais buvo grindžiamas reikalavimų leisti spalvotą laikraštį, kurio bent vienas numeris per savaitę būtų leidžiamas darbo dienomis, nustatymo poreikis. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl šių reikalavimų būtinumo įvertinimu, todėl neturi prasmės mechaniškai kartoti teismo išvadų. Apeliaciniame skunde išsakytą atsakovo atstovo nuomonę, kad XXI amžiuje nereikia įrodinėti poreikio skelbti informaciją spalvotame laikraštyje, teisėjų kolegija vertina ne tik kaip atsakovo atsisakymą nuo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir kaip banalaus pobūdžio teiginį, tuo išreiškiant nepagarbų požiūrį į teismo procesinę veiklą nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas 2010 m. kovo 22 d. pranešime apie atmestą ieškovo pasiūlymą (1 tomas, 9 b. l.) nurodė, kad jis patikrino mažos vertės pirkimo konkurso dalyvių kvalifikaciją, pažymėdamas, jog iš dalyvavusių apklausoje tiekėjų dėl pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų pastabų ar pretenzijų nebuvo gauta, todėl darytina išvada – pateikę dokumentus tiekėjai sutiko su keliamais reikalavimais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant atsakovo argumentus, esą ieškovas neginčijo pirkimo sąlygų, neprašė perkančiosios organizacijos šias sąlygas paaiškinti, o tai reiškia, jog su šiomis sąlygomis sutiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokias faktines aplinkybes, kaip atsakovo taikytą pirkimo būdą, aiškų potencialių kandidatų teikti perkamą paslaugą skaičių, konkrečios informacijos apie jų leidžiamus leidinius turėjimą ir pan., todėl iš esmės teisingai sprendė, kad paties atsakovo veiksmais ieškovas galėjo būti suklaidintas dėl galimybės pilnavertiškai dalyvauti ginčijamame pirkime. Ieškovo suklydimui esminės įtakos turėjo ir atsakovo veiksmai, kada parengęs pirkimo sąlygas su tokiais kvalifikaciniais reikalavimais, kurių dalies ieškovas aiškiai neatitiko ir atsakovui tai buvo žinoma, šis vis tiek siuntė ieškovui kvietimą dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymą, jame akcentuodamas svarbiausią pasiūlymo pasirinkimo kriterijų – mažiausią kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas reiškia ir imperatyviųjų teisės normų, ir viešojo intereso pažeidimą. Šiuos principus pažeidžiančių pirkimo sąlygų nustatymas lemia bet kokių šių sąlygų pagrindu priimtų atsakovo sprendimų neteisėtumą. Teismas, nustatęs viešojo pirkimo sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali šio pažeidimo ignoruoti ir atmesti ieškovo reikalavimo dėl formalių procedūrinių priežasčių ar remiantis aplinkybe, kad ieškovas pirkimo sąlygų neginčijo prieš pateikdamas pasiūlymą perkančiajai organizacijai.

Pastebėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovui adresuotame pranešime dėl atmesto pasiūlymo buvo įrašytas teisinis pasiūlymo atmetimo pagrindas – Taisyklių 71.3 punktas, t.y. pasiūlymo atmetimas dėl jo neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, nors pranešime nurodyta, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pastebi, kad neatitikti minimalių kvalifikacijos reikalavimų gali pirkime dalyvaujantis kandidatas, tiekėjas, gi neatitikti kitų pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų gali kvalifikacinius reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymas (pagal turinį, formą, pasiūlymo užtikrinimo priemones ir pan.). Taisyklėse nustatytas savarankiškas pasiūlymo atmetimo dėl tiekėjo neatitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams pagrindas (71.1 p.), tačiau pranešime apie ieškovo pasiūlymo atmetimą atsakovas juo nesivadovavo.

Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, vykdydamas informacijos skelbimo ir spausdinimo vietinėje spaudoje paslaugos pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, dirbtinai ribojo sąžiningą konkurenciją, yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais duomenimis, iš esmės negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus kiti potencialūs tiekėjai taip pat galėjo dalyvauti pirkime ir kad jų teisės bei teisėti interesai sąžiningai konkuruoti viešajame pirkime esą nebuvo pažeisti.

Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie būtinumą perkančiajai organizacijai nustatyti kvalifikacinius reikalavimus tam, kad ji turėtų galimybę įsitikinti tiekėjų patikimumu ir gebėjimu įvykdyti sutartį, apie teisės aktuose reglamentuojamus kvalifikacijos reikalavimų nustatymo kriterijus, apie pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų griežtą laikymąsi vertinant tiekėjų pasiūlymus, apie perkančiosios organizacijos pareigą nekeisti pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek derinant sutartį su pirkimo laimėtoju, vertintini kaip bendro teorinio pobūdžio pasisakymai, kurie iš esmės nesiejami su konkrečiomis šio teisminio ginčo aplinkybėmis, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dar viena grupė apeliacinio skundo argumentų (šios nutarties aprašomojoje dalyje išskirta septintuoju eilės numeriu) dėl ieškovo pareigos įrodyti nuostolių atsiradimo dėl perkančiosios organizacijos veiksmų faktą ir dydį, yra susiję su ieškovo reikalavimais, kurie nėra išspręsti daliniu teismo sprendimu. Be to, tokie argumentai grindžiami prielaidomis, todėl jų teisinė analizė vertinant apskųsto dalinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi prasmės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, ir kt.).

Remiantis išdėstytais argumentais daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė teisingą dalinį sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis