- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-740-154/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-95-941/2014, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ ieškinį atsakovei E. K., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 626,29 Lt skolą, 9,32 Lt delspinigių, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad tiekia atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos energiją, karštą vandenį bei vykdo šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Atsakovės skola už patiektą šilumos energiją, bendro naudojimo patalpų šildymą, karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui („gyvatuką“) laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30 sudaro 626,29 Lt, dėl to priskaičiuota 9,32 Lt delspinigių. Taip pat nurodo, kad ieškovas, vykdydamas Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimą Nr. Tl-244 bei 2012-12-13 sprendimą Nr. T1-470, (duomenys neskelbtini) name turėjo pakeisti karšto vandens skaitiklius į modernius, turinčius nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją. 2013-03-21 ir 2013-04-18 atsakovei E. K. buvo išsiųsti registruoti prašymai leisti patekti į butą ir pakeisti karšto vandens skaitiklį arba nurodyti atsakovei tinkamą dieną ir laiką. Atsakovė į butą neįsileido, jai priimtinos datos ir laiko ieškovui nenurodė. Tuomet 2013-04-24 konstatuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimas. Atsakovei nuo 2013 m. balandžio mėnesio taikoma karšto vandens sunaudojimo norma pagal gyvenančių žmonių skaičių – 92 litrai vandens žmogui per parą.
A. E. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos bute 2012 m. įrengtas karšto vandens skaitiklis, kurio metrologinė patikra nėra pasibaigusi ir kuris yra tinkamas naudoti. Bute registruota jį ir dukra, tačiau dukra studijuoja ir gyvena (duomenys neskelbtini), universiteto bendrabutyje. Gavo tik vieną ieškovo registruotą laišką, kad karšto vandens skaitiklis bus keičiamas 2013-04-03, tačiau tuo metu gulėjo ligoninėje. Daugiau jokio prašymo patekti į butą iš ieškovo negavo. Gegužės mėnesį gavo sąskaitą, kurioje mokestis už karštą vandenį apskaičiuotas pagal normatyvus. Kreipėsi į ieškovą dėl sąskaitos netikslumo. Jai paaiškino, kad tai yra dėl to, kad jos bute nepakeistas vandens skaitiklis. Prašė, kad ieškovo atstovas atvyktų pažiūrėti skaitiklio parodymų. Ji karšto vandens nenaudoja, tačiau skaitiklių parodymus deklaruoja kiekvieną mėnesį. Ieškovo atstovas neatvyko ir toliau didino skolą. Skaičiuoti karšto vandens suvartojimą pagal norminius suvartojimo dydžius Šilumos ūkio įstatymas leidžia tik vienu atveju – jei konkrečiame bute karšto vandens skaitiklis nėra įrengtas, o buto savininkas atsisako jį įsirengti. Šilumos tiekimo taisyklės nenumato galimybės skaičiuoti pagal normatyvus dėl skaitiklių nepasikeitimo. Atsisakymas įsileisti šilumos tiekėjo atstovą neįformintas dvišaliu aktu. Kiekvieną mėnesį ji laiku apmoka ieškovo pateiktas sąskaitas už jai suteiktas paslaugas, atima sumą už karštą vandenį, nes gyvena sode, karšto vandens nenaudoja, o skaitiklio rodmenis deklaruoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės E. K. 626,29 Lt skolą, 9,32 Lt delspinigių, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 635,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“. Priteisė iš atsakovės E. K. 22 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją atsakovei E. K. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šalys 2009-02-26 yra sudariusios Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį Nr. TG-6264/2009. Telšių rajono savivaldybės taryba 2010-07-29 sprendimu Nr. Tl-244 ir 2012-12-13 sprendimo pakeitimu Nr. Tl-470 įpareigojo UAB „Litesko“ filialą „Telšių šiluma“ iki 2015-06-15 pakeisti karšto vandens skaitiklius į modernius, turinčius nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją, skaitiklius. Ieškovas 2013-03-21 registruotu laišku Nr. 5.3-327 informavo atsakovę, kad nuo 2013-03-12 name (duomenys neskelbtini), keičiami karšto vandens skaitikliai, ir prašė sudaryti ieškovo atstovams galimybę 2013-04-03 nuo 9 val. iki 10 val. pakeisti karšto vandens skaitiklius atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodytu laiku nesudarė galimybės patekti į butą ir pakeisti skaitiklį, nes tą dieną gydėsi. Atsakovė ieškovo apie tai ir apie kitą jai priimtiną laiką ieškovo neinformavo. Ieškovas 2013-04-18 registruotu laišku Nr. 5.3-379 pakartotinai prašė atsakovę sudaryti ieškovo atstovui galimybę 2013-04-24 nuo 10 val. iki 11 val. pakeisti karšto vandens skaitiklius atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė nurodytu laiku ieškovo atstovams nesudarė galimybės patekti į butą ir pakeisti karšto vandens skaitiklius, neigia gavusi šį pranešimą. Ieškovas teigia, kad pašto siunta ieškovui grąžinta nebuvo. Atsakovė ieškovo apie jai priimtiną laiką neinformavo. Komisijos, sudarytos iš ieškovo atstovo ir namo bendrijos pirmininko, 2013-04-24 Pažeidimų nustatymo aktu konstatuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktas – nurodyta, kad atsakovė, pažeisdama taisyklių 235.5 punkte numatytą karšto vandens vartotojo pareigą, nesudarė karšto vandens tiekėjui galimybės pakeisti karšto vandens skaitiklį. Todėl atsakovei mokesčiai už karštą vandenį už 2013 m. balandžio ir vėlesnius mėnesius skaičiuojami pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjo bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atstovus, metodiką (toliau - ir Metodika), parvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26, t. y. taikant karšto vandens sunaudojimo normą pagal faktiškai gyvenančių žmonių skaičių - 92 litrai vandens žmogui per parą. Atsižvelgiant į pažeidimų nustatymo akto surašymo datą, perskaičiuota ir patikslintu ieškiniu prašoma priteisti skola už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-09-30 sudaro 626,29 Lt, karšto vandens suvartojimo normatyvas taikomas nuo 2013-04-24. Delspinigiai už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-11-01 sudaro 9,32 Lt. Ieškovei priklausančiame bute, 2012-01-18 konstatavus karšto vandens skaitiklio gedimą, 2012-01-19 sugedęs skaitiklis buvo pakeistas karšto vandens skaitikliu, kuriam metrologinė patikra atlikta 2010 m. Ieškovė nurodo, kad jos bute įrengtas veikiantis karšto vandens skaitiklis, kurio patikra nepasibaigusi, ji bute negyvena, karšto vandens nenaudoja ir kas mėnesį deklaruoja skaitiklio rodmenis, todėl karšto vandens normatyvas jai taikomas nepagrįstai ir skola paskaičiuota nepagrįstai.
Byloje esančių įrodymų visuma teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė atsisakė įsileisti ieškovo atstovus, kad jie, vykdydami Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimą bei LR Šilumos ūkio įstatyme nustatytą pareigą, galėtų įrengti naujus karšto vandens apskaitos skaitiklius, t. y. nevykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punkte įtvirtintos pareigos. Šilumos tiekėjo, t.y. ieškovės, nurodytu laiku ieškovės atstovų neįsileido ir apie jai priimtiną laiką šilumos tiekėjo neinformavo. Ieškovas, įforminęs savininkės atsisakymą pažeidimų aktu, suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti pagrįstai vadovavosi Metodika, pagal kurios 5.2 punktą karšto vandens sunaudojimo normatyvas yra 92 litrai vandens žmogui per parą. Ieškovo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, atsakovė E. K. ieškovės atstovams neleido pakeisti skaitiklių dėl galimo modernių nuotolinio nuskaitymo skaitiklių neigiamo poveikio sveikatai, ką pati atsakovė ne kartą patvirtino teismo posėdyje. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad būtų pareiškusi prašymą pateikti jai skaitiklių sertifikatus bei techninę dokumentaciją ir būtų buvę atsisakyta tai padaryti. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai apie galimą neigiamą skaitiklių poveikį sveikatai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovės bute registruoti 2 asmenys. Apie tai, kad vienas bute registruotas asmuo (atsakovės dukra) nuo 2013-09-01 faktiškai gyvena kitu adresu, ieškovo neinformavo. Atsakovės teiginio, kad 2013-04-24 pažeidimo aktas yra fiktyvus, nepatvirtina jokie įrodymai, todėl teismas laikė jį nepagrįstu. Kad ieškovė atsakovei nuo 2014-04-24, t.y. nuo pažeidimų nustatymo akto surašymo akto dienos, taikydama Metodikos 5.2 punkte nustatytą normatyvą, šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateikta išvada. Teismas akcentavo, kad nors atsakovė su ieškiniu nesutina ir nurodo, kad jai nepagrįstai buvo pritaikytas Metodikoje nustatytas normatyvas, tačiau skolos (taikant normatyvą) ir delspinigių paskaičiavimo iš esmės neginčija. Atsakovė tvirtina, kad skolą sudaro tik suma už karštą vandenį. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutiko, nes ieškovė mokėjimus, kurių paskirtis mokėjimo nurodymuose nenurodyta, iškaitydama seniausiai skolai padengti, įmokų įskaitymo tvarkos nepažeidė. Esant tokioms aplinkybėms teismas tenkino patikslintą ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad ieškovas netinkamai skaičiuoja skolą atsakovei už suteiktas paslaugas, nes karštas vanduo paskaičiuotas pagal norminius suvartojimo dydžius, o ne pagal bute įrengto karšto vandens skaitiklio parodymus. Todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį priteisiant skolą, paskaičiuotą pagal karšto vandens normatyvą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bute faktiškai niekas negyvena. Apie tai, ieškovas buvo informuotas 2012 m. sausio 18 d. ir tai patvirtina 2012-01-18 rodmenų patikrinimo aktas Nr. EP_6_54. Jeigu bute karšto vandens skaitiklis yra įrengtas, įstatymai draudžia skaičiuoti karšto vandens kiekio suvartojimą pagal norminius suvartojimo dydžius. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad karšto vandens skaitiklis atsakovės bute pakeistas 2012 metais, jo patikra nepasibaigusi, todėl tinkamas naudoti. Tarybos sprendime nekalbama apie įpareigojimą pakeisti vandens skaitiklius.
2. Atsakovei atsisakius leisti ieškovui įrengti karšto vandens prietaisus bute, ieškovas turi teisę atsakovui priskirti apmokėti karšto vandens kiekius Metodikoje numatyta tvarka. Teismas remiasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada, kurioje teigiama, kad normatyvai galėjo būti pradėti taikyti tik nuo 2013 m. balandžio 24 dienos, tai yra nuo pažeidimų nustatymo akto surašymo. Apeliantės įsitikinimu, šis aktas netenka galios, kadangi ieškovas iš anksto neįspėjo apie atvykimą ir registruoto laiško su prašymu atsakovė nėra gavusi. Įrodymo apie registruoto laiško gavimą ieškovas nepateikė, o teismas į tai neatsižvelgė. Mano, kad Pažeidimų nustatymo aktas pasirašytas fiktyviai, žymiai vėliau ir su juo apeliantė nebuvo supažindinta.
3. Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino karšto vandens normatyvą –92,97 Lt už 2013 m. balandžio mėnesį ir pradeda skaičiuoti nuo balandžio 24 dienos, t.y. nuo Pažeidimų akto surašymo dienos. Iš atsakovės pateiktų apmokėjimo sąskaitų už 4-9 mėnesius iš visos sumos už karšto vandens normatyvą t.y. 710,43 Lt, atėmus – 92,97 Lt gaunasi suma 617,46 Lt, o ieškovas prašo priteisti 626, 29 Lt skolą ir 9,32 I delspinigių. Ieškovo pateiktoje sąskaitoje G130532377 už 2013 m. 5 mėnesį, karšto vandens normatyvo suma yra didesnė, nei turėtų būti pagal sąskaitoje pateiktą kiekį ir kainą: 119,88 Lt, o ne 121,31 Lt, kaip rašoma sąskaitoje.
4. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovei nenurodžius mokėjimo paskirties buvo dengiama seniausia skola. Ieškovo išrašytas sąskaitas bei kitus mokesčius atsakovė mokėdavo ne per banką o UAB „Mažeikių butų ūkis“ kasose, (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirties nebuvo galimybės nurodyti, nes įmokų sistema to neleisdavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į tai, kad nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių ir įrodymų, palaiko teismui pateiktą išvadą ir bylą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantės argumentas, kad Tarybos sprendime nebuvo kalbama apie įpareigojimą pakeisti vandens skaitiklius, yra nepagrįstas. Atsakovė nesudarė galimybės ieškovo atstovui patekti į butą ir pakeisti karšto vandens skaitiklius, todėl 2013-04-24 komisija, sudaryta iš karšto vandens tiekėjo ir namo bendrijos pirmininko, vadovaudamiesi Taisyklių 236 p. įtvirtinta procedūra, Pažeidimų nustatymo aktu, pagrįstai konstatavo taisyklių pažeidimo faktą. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad aktas neturi jokios teisinės galios, yra fiktyvus, nes ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
Apeliantei pagristai nuo 2013 m. balandžio 24 d. pradėta taikyti karšto vandens norma, kuri bus skaičiuojama tol, kol atsakovė sudarys sąlygas ieškovo atstovui patekti į butą ir pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą. Karšto vandens norma paskaičiuota nuo 2013-04-24 – pažeidimo akto surašymo dienos. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas buvo sumažintinas 92,97 Lt. Ieškovas pagrįstai apeliantės įmokas skirstydavo seniausios skolos dengimui, nes tokia įmokų paskirstymo tvarka numatyta ir CK 6.55 str.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl karšto vandens skaitiklių įrengimo ir karšto vandens skaičiavimo pagal normą
A. E. K. įsitikinimu ieškovas nepagrįstai karšo vandens normą skaičiuoja pagal norminius suvartojimo dydžius, o ne pagal bute įrengto karšto vandens skaitiklio parodymus. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinis teismas nesutinka.
Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), 235.5 punktu, buitiniai karšto vandens vartotojai privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus.
LR Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal Taisykles, įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Komisijos nustatytą metodiką. Jeigu, nustatytais terminais vartotojai nesuteikia galimybės pakeisti senus karšto vandens skaitiklius, karšto vandens tiekėjui neturint savo nuosavybėje apskaitos prietaiso (įsigyto iš vartotojo ar įrengto), suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti, taikomas karšto vandens suvartojimo normatyvas, įtvirtintas Metodikoje. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 03-26 patvirtintoje Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjo bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atstovus, metodikos (toliau - ir Metodika) 5.2 p. šiuo atveju karšto vandens sunaudojimo normatyvas yra 92 litrai per parą vienam asmeniui. Taigi, Metodikos 5.2 punkte nurodyti karšto vandens kiekiai, nustatyti standartinėms sąlygoms priklausomai nuo pastatų ir karšto vandens sistemų tipo bei nuo bute faktiškai gyvenančių žmonių skaičiaus. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos atsakovės nurodomas aplinkybės, kad vandens skaitiklis bute keistas dar 2012 metais, yra galiojantis ir tinkamas naudoti. Todėl visiškai nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad esant bute įrengtam vandens skaitikliui, draudžiama skaičiuoti karšto vandens kiekio suvartojimą pagal norminius dydžius.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei atsisakius leisti ieškovui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus bute, ieškovas turi teisę atsakovei priskirti apmokėti karšto vandens kiekius Metodikos numatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad atsisakymu įsileisti yra pažeidžiamas Taisyklių 235.5 punkto reikalavimas, todėl Taisyklių pažeidimo faktas, šiuo atveju yra tinkamai nustatytas komisijos surašytu 2013 m. balandžio 24 d. Pažeidimų nustatymo aktu, kuriuo ieškovo atstovas ir daugiabučio namo bendrijos pirmininkas J. A. konstatavo, kad atsakovė nesudarė galimybės ieškovui, E. K. priklausiančiame bute, įrengtą karšto vandens skaitiklį pakeisti nauju (44 b. l.).
Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog 2013-04-24 Pažeidimų nustatymo aktas neturi jokios teisinės galios, yra fiktyvus. Apeliantė, kaip vieną iš akto negaliojimo pagrindų nurodo aplinkybę, jog ieškovas jos iš anksto neinformavo apie numatomą ieškovo atstovų atvykimą.
Šie apeliantės argumentai prieštarauja kitiems jos pačios išsakytiems argumentams, nes vienu atveju apeliantė neneigia, kad yra gavusi 2013-03-21 ieškovo siųstą registruotą laišką, o vėliau nurodo, kad ieškovas nėra pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių, jog siųsti registruoti laiškai buvo įteikti atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės argumentai dėl akto fiktyvumo, kad jo surašymo metu namo bendrijos pirmininkas sunkiai sirgo ir gulėjo ligoninėje, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Apeliantė pripažįsta, kad yra gavusi tik 2013-03-21 ieškovo siųstą pranešimą dėl galimybės sudaryti sąlygas bute pakeisti karšto vandens skaitiklius, tačiau nesudarė galimybės ieškovo atstovui patekti į butą pakeisti karšto vandens skaitiklius, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė apie kitą jai priimtiną laiką, ieškovo neinformavo. Apeliantė savo teiginiui, kad vėliau ji kreipėsi į ieškovą dėl skaitiklių pakeitimo, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Byloje apeliantė nepaneigė faktinių aplinkybių, kad ieškovas registruotu pranešimu išsiuntė atsakovei du pranešimus, tai yra 2013 m. kovo 21 d. raštą Nr. 5.3-327 bei 2013 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 5.3-379, kuriuose prašoma nurodytu laiku sudaryti galimybę karšto vandens tiekėjui pakeisti atsakovei priklausiančiame bute įrengtą karšto vandens skaitiklį nauju. Deklaratyviais laikytini apeliantės teiginiai, kad ieškovas iš anksto neįspėjo apie atvykimą, 2013-04-18 registruoto laiško nėra gavusi, neįrodytas registruoto laiško gavimas, todėl jie negali paneigti ieškovo registruotų laiškų atsakovei išsiuntimo fakto. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pakartotinai 2013-04-18 registruotu laišku siųstu raštu Nr. 5.3-379 paprašė apeliantės 2013-04-24 nuo 10 val. iki 11 val. sudaryti ieškovo atstovui galimybę pakeisti bute esančius karšto vandens skaitiklius, tačiau tokia galimybė ieškovo atstovui ir vėl nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, 2013-04-24 komisija, pagrįstai konstatavo Taisyklių pažeidimo faktą, t.y. apeliantės atsisakymą sudaryti sąlygas ieškovo atstovams patekti į butą ir pakeisti karšto vandens skaitiklius, kuris įformintas nepažeidžiant minimų Taisyklių.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė, atsisakydama įsileisti ieškovo atstovus į butą ir leisti pakeisti karšto vandens skaitiklį, pažeidė Taisyklių 235.5 punktą, todėl ieškovas turi teisę apeliantei priskirti apmokėti karšto vandens kiekius Metodikoje numatyta tvarka. Pažymėtina, kad Metodikos 5.2 nurodyti normatyvai tinkamai taikyti nuo 2014 m. balandžio 24 d. t.y. nuo pažeidimų nustatymo akto surašymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 626,29 Lt skolą ieškovui.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad karšto vandens normatyvas paskaičiuotas remiantis dviejų žmonių registracija bute, neatsižvelgta į tai, kad karšto vandens ji nenaudoja, gyvena soduose, o dukra kartu negyvena, nes studijuoja Kaune.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas mokestį už karštą vandenį priskirdavo dviem bute gyvenamąsias vietas deklaravusiems asmenims, nes kitų duomenų apie kitą bute gyvenančių asmenų skaičių ieškovas neturėjo. Pagal Taisyklių 15.9 p. apeliantė turi pareigą pranešti apie pasikeitusį bute gyvenančių asmenų skaičių, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šią pareigą apeliantė yra įvykdžiusi. Atsakovei neinformavus ieškovo apie bute faktiškai gyvenančių žmonių skaičių, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo normatyvą skaičiuoti ne pagal faktiškai gyvenančių žmonių skaičių. Apeliantė nepagrįstai remiasi 2012-01-18 buto karšto vandens skaitiklių rodmenų patikrinimo aktu Nr. EP_6_54, kuriame nurodytas 1 gyventojų skaičius ir, kad gyvenama sode, nes apeliaciniame skunde pačios apeliantės pripažinta, kad dukra tik nuo 2013 metų gyvena (duomenys neskelbtini) (74 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei neinformavus ieškovo apie bute faktiškai gyvenančių žmonių skaičių, ieškovo skaičiuotas normatyvas pagal bute faktiškai gyvenančių žmonių skaičių, yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl keistinų vandens skaitiklių įtakos sveikatai, todėl dėl to plačiau nepasisakoma.
Dėl skolos dydžio paskaičiavimo
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo prašoma priteisti suma, neva paskaičiuota ne pagal sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo skolos dydžio.
Pažymėtina, kad mokesčiai už karšto vandens normą buvo perskaičiuoti 2014-04-11 ieškovui patikslinus ieškinį, t. y. karšto vandens norma paskaičiuota ne už visą mėnesį, o tik nuo 2013-04-24 Pažeidimų nustatymo akto surašymo dienos. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas buvo sumažintinas 92,97 Lt. Todėl skola sudaro 626,29 Lt, o ne 617,46 Lt, kaip teigia apeliantė.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė savo mokėjimuose tikslios mokėjimo paskirties ir mokėjo ne tiksliai pagal ieškovo siųstose sąskaitose nurodytas sumas, ieškovas pagrįstai atsakovės įmokas paskirstydavo seniausios skolos dengimui. Tokia įmokų paskirstymo tvarka numatyta ir CK 6.55 straipsnyje, todėl apeliantės teiginiai dėl netinkamai paskirstytų įmokų, laikytini nepagrįstais.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos bylos šalies nepriteisiamos.
Ieškovas UAB „LITESKO“ filialas „Telšių šiluma“ nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, todėl jos iš apeliantės nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.